QUOTE(Aimma @ 2013 10 05, 18:27)

Tik aš taip ir neįkabinau tų atogrąžų. Pilkų atspalvių įkabinau iš vidurio kokį 20 psl. ir žinau, kad neskaitysiu. Nei ta, nei ta knyga nėra mano literatūra, bet jei reikėtų rinktis iš dviejų, imčiau atogrąžas.
Šiaip nesu labai nusistačius prieš masines psichozes, nes jeigu visiems patinka, kodėl man turėtų nepatikti visai. Bet tie atspalviai, atsiprašau,... , niekaip nesupratau, kas ten gali patikti.
Chi, Aimma, labai primena SMS kreditų reklamą - kas patinka visiems, tai tinka ir man.

Beje, tos pilkosios tai liežuvis neapsisuktų ir literatūra vadint.
Pagaliau perskaičiau
Roberto Bolano "Pašėlusius detektyvus". "Pagaliau" parašiau todėl, kad skaičiau laabai ilgai, o ne dėl gailesčio, kad apskritai ją pradėjau. Kažkur skaičiau, o gal išgirdau frazę, "jog protingos knygos nesileidžia greit perskaitomos". Tai ši frazė tinka "Pašėlusiems detektyvams". Skaitydama niekaip nesuvokiau, kodėl gi skaitymo procesas toks lėtas... Pradžia ir pabaiga - greitos ir detektyvinės, o vidurys klampina ir užliūliuoja kaip pelkė. Galiausiai padariau išvadą, ne, vieną iš išvadų, kad be galo sunku ilgam išlaikyti dėmesį klausant pasakojimų (pabandykit klausydami žmogaus ilgam susitelkti dėmesį ir suprasit apie ką aš čia tauškiu), o knygoje tų pasakotojų virš 50 - ties. Ir kiekvienas porina savą istoriją. SMS žinučių amžiuje tikrai nelengvas išbandymas.
Jau daug protingų rezenzijų prirašyta apie tai kas ką toje knygoje įžvelgė, bet man labiausiai patiko kaip ją "referavo"
Marius Burokas. Dar patiko V. Rubavičiaus recenzija - sentimentas, bet jos, deja, neradau.