Kas tai? Ar tai tikra? Ar verta diskusiju tema?
Kodel vieni laimingi, kiti ne? Kodel vieniem reikia daug ir visko, kitiem uztenka zydro dangaus, rasos laselio raskilos lapelyje...o buna, kad turi tiek ir dar daugiau, bet sirdis isgyvena tokia vidine sausra, kad gyvenimas nutruksta kaip pertempta styga, palikdamas skausma bei tustuma zmoniu sirdyse:)
Dekui Loja5 uz nuoroda:
http://www.youtube.c...h?v=WT4QtpjEFO4
Kaip zinoti ar priimtas sprendimas yra tai, ko mums reikia? ar tai tikra?
Kaip atsirinkti ko mums reikia informacijos sraute, toje gausoje , kuri uztvindziusi pasauli?
Nuo mazumes savyje radau atramos taska - ramybes pojuti, kai neziurint nieko, kas bevyktu mano gyvenime, zinau, kad viskas bus gerai.Tai greiciausiai galima pavadinti tikejimu.Ka jus manot?
Pasidalinkit savo patirtimi
P.S. tema pradejau tik del to, kad norisi apie tai kalbeti ir nesinori maisyti temu (dvasines ligu priezastys lai lieka tema skirta priezasciu paieskoms)
Nuo pat ryto siandien mastau apie dieviskuma...
Toks nenumaldomas jausmas, jog vieniem tai paprasta, kiti net nesusimasto, treti randa giliose saves paieskose...
Kita vertus norint suvokti dieviskuma, greiciausiai reiketu pradeti nuo saves?
Kas as esu, ka cia veikiu, kuo esu naudinga aplinkiniams, kuo dalinuosi su pasauliu ir kiek tiesos manyje?
Kaip jus radot savo tiesa?
Ta vienintele, kurios neatsisakytumet net niekinami ?!
Kur slypi si tiesa, kuria taip sudetinga atrasti, atradus pazinti, o pazinus - priimti:)
Toks nenumaldomas jausmas, jog vieniem tai paprasta, kiti net nesusimasto, treti randa giliose saves paieskose...
Kita vertus norint suvokti dieviskuma, greiciausiai reiketu pradeti nuo saves?
Kas as esu, ka cia veikiu, kuo esu naudinga aplinkiniams, kuo dalinuosi su pasauliu ir kiek tiesos manyje?
Kaip jus radot savo tiesa?
Ta vienintele, kurios neatsisakytumet net niekinami ?!
Kur slypi si tiesa, kuria taip sudetinga atrasti, atradus pazinti, o pazinus - priimti:)
Apie dieviškumą nieko negaliu pasakyti, nes nežinau.
Toliau:
1.Kas as esu,
nežinau.
2. ka cia veikiu,
gyvenu. Taip, kaip išeina.
3.kuo esu naudinga aplinkiniams,
beprasmis klausimas, kai geriau įsigilini. Kuo aš naudinga? Pietus padarau, išskalbiu purvinus rūbus, nuvalau užpakalį, užauginu daržovių, leidžiu išsikalbėti
4. kuo dalinuosi su pasauliu
viskuo, kas tuo metu galvoj ir širdy: pykčiu, meile, keiksmais, naujienom, maistu.
5. ir kiek tiesos manyje?
O kaip pamatuoti?
6.Kaip jus radot savo tiesa?
Pradžioj išsiaiškinau, kad yra tiesa. Nors tai buvo seniai, bet pamenu, kaip mane tai pritrenkė.
Toliau:
1.Kas as esu,
nežinau.
2. ka cia veikiu,
gyvenu. Taip, kaip išeina.
3.kuo esu naudinga aplinkiniams,
beprasmis klausimas, kai geriau įsigilini. Kuo aš naudinga? Pietus padarau, išskalbiu purvinus rūbus, nuvalau užpakalį, užauginu daržovių, leidžiu išsikalbėti
4. kuo dalinuosi su pasauliu
viskuo, kas tuo metu galvoj ir širdy: pykčiu, meile, keiksmais, naujienom, maistu.
5. ir kiek tiesos manyje?
O kaip pamatuoti?
6.Kaip jus radot savo tiesa?
Pradžioj išsiaiškinau, kad yra tiesa. Nors tai buvo seniai, bet pamenu, kaip mane tai pritrenkė.
QUOTE(ponia Lylia @ 2013 07 12, 10:38)
Apie dieviškumą nieko negaliu pasakyti, nes nežinau.
Toliau:
1.Kas as esu,
nežinau.
2. ka cia veikiu,
gyvenu. Taip, kaip išeina.
3.kuo esu naudinga aplinkiniams,
beprasmis klausimas, kai geriau įsigilini. Kuo aš naudinga? Pietus padarau, išskalbiu purvinus rūbus, nuvalau užpakalį, užauginu daržovių, leidžiu išsikalbėti
4. kuo dalinuosi su pasauliu
viskuo, kas tuo metu galvoj ir širdy: pykčiu, meile, keiksmais, naujienom, maistu.
5. ir kiek tiesos manyje?
O kaip pamatuoti?
6.Kaip jus radot savo tiesa?
Pradžioj išsiaiškinau, kad yra tiesa. Nors tai buvo seniai, bet pamenu, kaip mane tai pritrenkė.
Toliau:
1.Kas as esu,
nežinau.
2. ka cia veikiu,
gyvenu. Taip, kaip išeina.
3.kuo esu naudinga aplinkiniams,
beprasmis klausimas, kai geriau įsigilini. Kuo aš naudinga? Pietus padarau, išskalbiu purvinus rūbus, nuvalau užpakalį, užauginu daržovių, leidžiu išsikalbėti
4. kuo dalinuosi su pasauliu
viskuo, kas tuo metu galvoj ir širdy: pykčiu, meile, keiksmais, naujienom, maistu.
5. ir kiek tiesos manyje?
O kaip pamatuoti?
6.Kaip jus radot savo tiesa?
Pradžioj išsiaiškinau, kad yra tiesa. Nors tai buvo seniai, bet pamenu, kaip mane tai pritrenkė.
Dekui Tau
http://supergentis.l...radimo-jausmas/
Asmeniškai man tokie straipsniai sukelia nervinę alergiją 
Jei žmogus žino, ko nori, tai jis to ir siekia. Nes jei tikrai yra noras, tikrai yra poreikis kažkam, tai ir eini virsdamas, keliais šliauži iki tikslo. Įsivaizduokit, kad alkanas, išbadėjęs koncentracijos stovyklos kalinys nori valgyti. Ištrūksta į laisvę, ten, pas mamą pilni puodai maisto. Išbadėjęs sėdi ir mąsto: ko aš labiau noriu? Bulvių košės ar sriubos? Bulvių košės ar salotų? Bulvių košės ar kotletų? alkanas suris viską, be skaičiavimų. Tas pats ir su kelionėm: kur aš labiau noriu- Peru ar Havajai? Tik persisotinusio žmogaus galvoj pasirinkimas sunkus, o šiaip tai žmogus džiaugsis išskridęs ir vienur, ir kitur, kaip alkanas kad džiaugsis bet kokiu maistu. Pažiūrėkit, kaip maitinasi kaime seneliai. Duona, pienas, bulvės, dešra- jiems viskas gerai ir skanu. Pavalgo ir patenkinti. Mes, jaunesni, susirandam receptus įmantrius, pasidarom, suvalgom, neee, kažkas negerai, aš to negaliu valgyti, man anas nepatinka,- išpindėjimas, ne kitaip.
Sykį vienam soc. tinklalapy toks veikėjas siūlėsi į draugus, jis moko gyventi įmetęs savo nuotrauką, jaunas dar, su moterim ir dviem bambliais baseine, suprask, ne gyvenimas, o rojus. Tik nueik į jo paskaitas, sumokėk, kad jis galėtų dar prašmatnesniam baseine mirkti, gal net nuosavam. Tegu eina jis žinot kur su savo draugystėm ir pažadėtom utopinėm vizijom
Aišku, kažkas rašo, kažkas skaito, viskas puiku. Atsirenkam. Kai pagalvoji, reik kažką žmogui veikti, tai ir blaškomės.
Jei žmogus žino, ko nori, tai jis to ir siekia. Nes jei tikrai yra noras, tikrai yra poreikis kažkam, tai ir eini virsdamas, keliais šliauži iki tikslo. Įsivaizduokit, kad alkanas, išbadėjęs koncentracijos stovyklos kalinys nori valgyti. Ištrūksta į laisvę, ten, pas mamą pilni puodai maisto. Išbadėjęs sėdi ir mąsto: ko aš labiau noriu? Bulvių košės ar sriubos? Bulvių košės ar salotų? Bulvių košės ar kotletų? alkanas suris viską, be skaičiavimų. Tas pats ir su kelionėm: kur aš labiau noriu- Peru ar Havajai? Tik persisotinusio žmogaus galvoj pasirinkimas sunkus, o šiaip tai žmogus džiaugsis išskridęs ir vienur, ir kitur, kaip alkanas kad džiaugsis bet kokiu maistu. Pažiūrėkit, kaip maitinasi kaime seneliai. Duona, pienas, bulvės, dešra- jiems viskas gerai ir skanu. Pavalgo ir patenkinti. Mes, jaunesni, susirandam receptus įmantrius, pasidarom, suvalgom, neee, kažkas negerai, aš to negaliu valgyti, man anas nepatinka,- išpindėjimas, ne kitaip. Sykį vienam soc. tinklalapy toks veikėjas siūlėsi į draugus, jis moko gyventi
įmetęs savo nuotrauką, jaunas dar, su moterim ir dviem bambliais baseine, suprask, ne gyvenimas, o rojus. Tik nueik į jo paskaitas, sumokėk, kad jis galėtų dar prašmatnesniam baseine mirkti, gal net nuosavam. Tegu eina jis žinot kur su savo draugystėm ir pažadėtom utopinėm vizijom Aišku, kažkas rašo, kažkas skaito, viskas puiku. Atsirenkam. Kai pagalvoji, reik kažką žmogui veikti, tai ir blaškomės.
Asmeniškai man tokie žmonės ir straipsniai daug mielesni http://www.bernardin...no-kelias/68890 , nei visokie pozityvistai ir pan.
QUOTE(ponia Lylia @ 2013 07 12, 14:45)
Asmeniškai man tokie žmonės ir straipsniai daug mielesni http://www.bernardin...no-kelias/68890 , nei visokie pozityvistai ir pan.
Dekui, yra teke sia istorija skaityti:)
As pati praleidusi nemazai laiko Kernaves seseru bendruomeneje, Jezaus kelias man artimas...ir paieskoms tai netrukgdo, bent man.
Ir alkoholizmo liunas pazystamas, tik reikalas tame, kad man asemnsikai reikalingas pasirinkimas, o ir "bedos" kiekvieno vis kitokios.tad esminiai/kertiniai klausimai visada cia, salia, kur bebuciau, ka beveikciau. Sioje erdveje rasineju-skaitineju pakankamai seniai, labai ryskiai matosi zmoniu dvasinis, emocinis bei psichologinis augimas bei progresas. Ir dar kas idomiau,kad kiekvienas islikes prie pradiniu savo sampratos tasku:) Toks jausmas, jog niekas nesikeicia, nors samoningumas auga. Kalbu apie tai, jog tie kurie silti, mylintys, uzjauciantys bei suprantantys ir islike tokiais, tik tape dar jautresniais.O va grubus, tiesmukiski, staciokiski ir toliau save reiskia tuo paciu stiliumi.Sudetinga save pamatyti is salies, nes viskas savastyje.Todel nestebina zmoniu pasirinkimas vedlio, mokytojo ar dvasinio vadovo, juk norisi palaikymo bei atramos silpnumo akimirkoje. Bet pastebejau, kad jei man "uzkliuva" grubumas, gerai paieskojusi randu ji savyje.Jei kliuva sarkazmas, cinizmas, pagieza, net neabejodama to ieskau savyje...ir nuosirdziai pripazystu - visada randu .Gal todel vis kyla tas esminis ir vienintelis klausimas "kas as esu ir ka cia veikiu", nes iki siol vis nepavyksta "uzsikabinti" uz to vieno ir vienintelio atsako:)
QUOTE(LinguLingu @ 2013 07 12, 17:57)
Sudetinga save pamatyti is salies, nes viskas savastyje.Todel nestebina zmoniu pasirinkimas vedlio, mokytojo ar dvasinio vadovo, juk norisi palaikymo bei atramos silpnumo akimirkoje. Bet pastebejau, kad jei man "uzkliuva" grubumas, gerai paieskojusi randu ji savyje.Jei kliuva sarkazmas, cinizmas, pagieza, net neabejodama to ieskau savyje...ir nuosirdziai pripazystu - visada randu .Gal todel vis kyla tas esminis ir vienintelis klausimas "kas as esu ir ka cia veikiu", nes iki siol vis nepavyksta "uzsikabinti" uz to vieno ir vienintelio atsako:)
Man tas visas stresų, priežasčių ieškojimas savy panašus į smarkiai susivėlusių spalvotų siūlų gumulą, pabandai išsitraukti žalią, tai traukiasi visi kiti sykiu ir smarkiai užsiverždami
daug kantrybės reikia, kol visi siūlai atnarpliojami. Todėl nėra naudos, kai klausinėjama, kokia to ar kito susirgimo dvasinė(mano manymu, turėtume sakyti psichologinė) priežastis. Pasidomėjo, užmiršo ir toliau gyvena. O va jei iš pagrindų pradedi domėtis, tai ojojoj vieną judini, kiti griūva. Nors jei sutvirtini vieną kampą, automatiškai kiti kampai tvirčiau stovi. Man tokie klausimai kaip 'kas esu?' jau nekyla, o 'ką veikiu?' irgi. Nes atsakymų kaip ir nėra. Neturiu jokių grandiozinių tikslų
jauti, kad smegeninėj negera, ar ant širdies akmuo guli, tai ir žiūri, kaip tuo momentu nuritinti, kaip pasigerinti savijautą. Sėdžiu, žiūriu kartais į žąsiukus, turškiasi, lesa, laksto- tokia pilnatvė 
įdomiau nei televizorius QUOTE(ponia Lylia @ 2013 07 12, 18:14)
Man tas visas stresų, priežasčių ieškojimas savy panašus į smarkiai susivėlusių spalvotų siūlų gumulą, pabandai išsitraukti žalią, tai traukiasi visi kiti sykiu ir smarkiai užsiverždami daug kantrybės reikia, kol visi siūlai atnarpliojami. Todėl nėra naudos, kai klausinėjama, kokia to ar kito susirgimo dvasinė(mano manymu, turėtume sakyti psichologinė) priežastis. Pasidomėjo, užmiršo ir toliau gyvena. O va jei iš pagrindų pradedi domėtis, tai ojojoj vieną judini, kiti griūva. Nors jei sutvirtini vieną kampą, automatiškai kiti kampai tvirčiau stovi.
Man tokie klausimai kaip 'kas esu?' jau nekyla, o 'ką veikiu?' irgi. Nes atsakymų kaip ir nėra. Neturiu jokių grandiozinių tikslų jauti, kad smegeninėj negera, ar ant širdies akmuo guli, tai ir žiūri, kaip tuo momentu nuritinti, kaip pasigerinti savijautą. Sėdžiu, žiūriu kartais į žąsiukus, turškiasi, lesa, laksto- tokia pilnatvė įdomiau nei televizorius
daug kantrybės reikia, kol visi siūlai atnarpliojami. Todėl nėra naudos, kai klausinėjama, kokia to ar kito susirgimo dvasinė(mano manymu, turėtume sakyti psichologinė) priežastis. Pasidomėjo, užmiršo ir toliau gyvena. O va jei iš pagrindų pradedi domėtis, tai ojojoj vieną judini, kiti griūva. Nors jei sutvirtini vieną kampą, automatiškai kiti kampai tvirčiau stovi. Man tokie klausimai kaip 'kas esu?' jau nekyla, o 'ką veikiu?' irgi. Nes atsakymų kaip ir nėra. Neturiu jokių grandiozinių tikslų
jauti, kad smegeninėj negera, ar ant širdies akmuo guli, tai ir žiūri, kaip tuo momentu nuritinti, kaip pasigerinti savijautą. Sėdžiu, žiūriu kartais į žąsiukus, turškiasi, lesa, laksto- tokia pilnatvė įdomiau nei televizorius Nuostabi butis "cia ir dabar"
ir sutinku su auksciau isvardytu.O kaip pati atradai ta taska, kad suvokei , jog paciai geriausia stebi viska is salies
?QUOTE(LinguLingu @ 2013 07 12, 17:57)
Bet pastebejau, kad jei man "uzkliuva" grubumas, gerai paieskojusi randu ji savyje.Jei kliuva sarkazmas, cinizmas, pagieza, net neabejodama to ieskau savyje...ir nuosirdziai pripazystu - visada randu .Gal todel vis kyla tas esminis ir vienintelis klausimas "kas as esu ir ka cia veikiu", nes iki siol vis nepavyksta "uzsikabinti" uz to vieno ir vienintelio atsako:)
O jeigu "neužkliūtų" tas grubumas, sarkazmas, tai čia jau gerai
? Veidrodinis principas? Tai jeigu žmoguje nėra to sarkazmo, tai jam vienodai rodo kito grubumas? Ko tai man neaiškus tas dalykas... Ir labai tinkama mintis: pasaulyje bujoja blogis tol, kol gerieji tingi pakelti savo užpakalį nuo sopkutės
Kaip čia elgtis? Pulti ieškoti savyje chamizmo ar pasakyti tiesiai šviesiai: žmogau, esi nemalonus chamas, tvarkykis. Tame kontekste "kas aš esu?"
LinguLingu, jūsų labai gražios ir gilios temos
Dieviškasis kelias yra labai sunkus, todėl retas kuris jį renkasi...
QUOTE(LinguLingu @ 2013 07 12, 18:45)
O kaip pati atradai ta taska, kad suvokei , jog paciai geriausia stebi viska is salies ?
?Nerašiau, kad sugebu stebėti iš šalies
aš labai impulsyvi, į viską įsijaučiu dažniausiai su trenksmais ir keiksmais nors sau pratrūkti leidžiu retai, tiksliau, ne leidžiu, o nesusivaldau. QUOTE(Spalvota diena @ 2013 07 12, 18:54)
O jeigu "neužkliūtų" tas grubumas, sarkazmas, tai čia jau gerai ?
Veidrodinis principas? Tai jeigu žmoguje nėra to sarkazmo, tai jam vienodai rodo kito grubumas? Ko tai man neaiškus tas dalykas... Ir labai tinkama mintis: pasaulyje bujoja blogis tol, kol gerieji tingi pakelti savo užpakalį nuo sopkutės
Kaip čia elgtis? Pulti ieškoti savyje chamizmo ar pasakyti tiesiai šviesiai: žmogau, esi nemalonus chamas, tvarkykis. Tame kontekste "kas aš esu?"
? Veidrodinis principas? Tai jeigu žmoguje nėra to sarkazmo, tai jam vienodai rodo kito grubumas? Ko tai man neaiškus tas dalykas... Ir labai tinkama mintis: pasaulyje bujoja blogis tol, kol gerieji tingi pakelti savo užpakalį nuo sopkutės
Kaip čia elgtis? Pulti ieškoti savyje chamizmo ar pasakyti tiesiai šviesiai: žmogau, esi nemalonus chamas, tvarkykis. Tame kontekste "kas aš esu?"
Nors ne manęs klausei, bet įsiterpsiu. Esu įsitikinusi daug kartų, kad kai randi kažkokio "blogio' priežastį savyje, aplinkoj tas blogis išnyksta. O jei nesikeičiant pačiai sakoma kitam, kad kažkas kažką daro ne taip, tai rezultatas- ginčai ir suraukti snukiai
Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2013 07 12, 19:15)
Dieviškasis kelias yra labai sunkus, todėl retas kuris jį renkasi...
man atrodo, kad kuo žmogus paprastesnis ir natūralesnis, tuo jo kelias dieviškesnis
