Merginos,jei esate tikinčios,tikite į Dievą,tai į Jį vieną ir tikėkite,nesigilinkite į kažkokius ,,praeitus gyvenimus,, ar ,,karmas,,.Dievas vienas yra ir Jis viską tvarko ir negalima lįsti ten,kur nepriklauso,pasitikėti Juo vienu reikia,Jis yra Viskas kas tik yra.Oatsiprašyti galima Dievo už senelius,prosenelius,proprosenelius...už padarytas nuodėmes,klaidas.Dar geriau būtu pas kunigą nueiti ir pasikalbėti apie tai,kas rūpi,kas skauda...su Meile ir dėl Meilės...
QUOTE(sandra kl @ 2013 07 15, 22:09)
Merginos,jei esate tikinčios,tikite į Dievą,tai į Jį vieną ir tikėkite,nesigilinkite į kažkokius ,,praeitus gyvenimus,, ar ,,karmas,,.Dievas vienas yra ir Jis viską tvarko ir negalima lįsti ten,kur nepriklauso,pasitikėti Juo vienu reikia,Jis yra Viskas kas tik yra.Oatsiprašyti galima Dievo už senelius,prosenelius,proprosenelius...už padarytas nuodėmes,klaidas.Dar geriau būtu pas kunigą nueiti ir pasikalbėti apie tai,kas rūpi,kas skauda...su Meile ir dėl Meilės...
Tai yra vienas iš kelių, kai atsisakoma asmeninės atsakomybės...
QUOTE(vaižgantė @ 2013 07 15, 21:08)
Būtų labai paprasta, jei per vieną gyvenimą būtų įmanoma visas skolas atiduoti. Tenka rinktis tas, kurias esi pajėgi bent iš dalies kompensuoti...Be to, mes ir gimstame ne atsitiktinėje šalyje. Man norisi bent lietuviškuosius gyvenimus pasižiūrėti...Tik niekaip kol kas negaliu rimtai į juos įsigilinti, nes vis atsiranda svarbesnių dalykų.
Nebūtina tikėti tuo, ką rašau. Tai mano kelias, daugumai, kaip matau, jis tiesiog per sunkus.
Papildyta:
O jei tas ryšys buvo trisdešimtyje gyvenimų? Ne taip paprasta ir su vienu žmogumi viską išsiaiškinti...
Nebūtina tikėti tuo, ką rašau. Tai mano kelias, daugumai, kaip matau, jis tiesiog per sunkus.
Papildyta:
O jei tas ryšys buvo trisdešimtyje gyvenimų? Ne taip paprasta ir su vienu žmogumi viską išsiaiškinti...
negi tu rimtai įtikėjusi į tai ką šneki? Ar vėl ieškai lengvatikių, kurias galėsi kvailinti?
QUOTE(sandra kl @ 2013 07 15, 23:09)
Merginos,jei esate tikinčios,tikite į Dievą,tai į Jį vieną ir tikėkite,nesigilinkite į kažkokius ,,praeitus gyvenimus,, ar ,,karmas,,.Dievas vienas yra ir Jis viską tvarko ir negalima lįsti ten,kur nepriklauso,pasitikėti Juo vienu reikia,Jis yra Viskas kas tik yra.Oatsiprašyti galima Dievo už senelius,prosenelius,proprosenelius...už padarytas nuodėmes,klaidas.Dar geriau būtu pas kunigą nueiti ir pasikalbėti apie tai,kas rūpi,kas skauda...su Meile ir dėl Meilės...
Dekui mieloji uz raminanti pasisakyma.
Pasaulyje egzistuoja begales dalyku, apie kuriuos mes ismanome labai menkai, arba is vis neismanom.
Yra dalyku, apie kuriuos, mes manomes ismana
Reikalas ne tame.
Reikalas tame, ka mes su tuo "ismanymu" darome, ka kuriame, kaip gyvename.
Zmogus , linkes i pasiputima bei saves ausktinima, ras buda kaip pazeminti kita. Kontroliuojantis zmogus ras buda kaip valdyti...mylintis zmogus sugebes atleisti, nes pirmoje vietoje neuzsigaus ir neisizeis, nes jis supras ta, kuris ji zeidzia. Nesakau, kad neskaudes - sakau, kad sugebes atleisti.
Norint kalbeti apie DIEVA, reiketu rasti bendra atramos taska kas yra DIEVAS. Apie tai rasyta be galo ir be krasto, bet - kadangi tas, kuris mus tveria/kuria yra toks ( tveriantis) pats is saves, todel nenuostabu, kad kalbos apie tai niekada ir nesibaigia.
Vieniem taro kortos yra rodikils, kitiem - astrologija, tretiem - ivairios praktikos.Asmeniskai man nera svarbu kas ir kuo uzsiima. Gilinantis i save atsiveria tokios neribotos galimybes, kad tenka susimastyti "ir i kurgi tai mane veda"? Va stai cia yra ta riba, tas taskas kada verta susimastyti - su Dievu/Kureju ar dievu/grioveju.Ir tik pasirinkus pasidaro aisku kokie mazatikiai mes esam, kaip labai esam valdomi savo emociju, savo asmenybes bei visokiu kitokiu jegu bei veiksniu esam itakojami. Kalbant apie pasirinkima verta kalbeti ir apie atsakomybe. Suprantu zmogu, kuriam skauda, kuriam sunku,bet nesuprantu zmogaus, kuris prisiemes pilnumoje atsakomybe uz save bei savo veiksmus, samoningai skaudina kita. Nesiruosiu i tai gilintis siuo metu, nes pati esu ieskojimuose, tik viesai parasysiu, jog ateityje ignoruosiu visus ir visokius asmeninio pobudzio pasisakymus.Toks bendravimas man nepriimtinas ir nepriimtinas del vienos vieninteles priezasties - as prisiimu atsakomybe uz tai , ka rasau, uz tai kokia informacija as viesinu.
Dieviskumas mumyse reiskiasi ivairiom formom. Pasirinkusi tai ka pasirinkau, emiau pastebeti, kad eme nutikti ir manifestuoti visa tai, ko as vengiau, ko nesuvokiau, ko nesugebejau savyje atradusi iveikti, nes kaip dabar tai suprantu - paprasciausiai bijojau, ka siuo metu suvokiu kaip silpna tikejima. nes - jei tikim visa sirdimi, visa siela, visu protu bei visa savo ESYBE, baimes nebelieka.Todel asmeniskai as stiprinu savo tikejima, bendrauju, skaitineju, rasineju, klausineju ir darausi sau isvadas uz ka velgi - prisiimu pilna atsakomybe, nes tai mano pasirinkimas
Ir sion pasisakymo pabaigai pridursiu, jog kaip bebutu naivu, as tikiu grazesniu pasauliu ir pasaulis man atsako tuo paciu
QUOTE(oceano @ 2013 07 16, 08:17)
negi tu rimtai įtikėjusi į tai ką šneki? Ar vėl ieškai lengvatikių, kurias galėsi kvailinti?
Jau anksčiau rašiau, kad tai mano kelias, neieškau bendrakeleivių ar sekėjų. Darbas su kitais žmonėmis atima daug energijos, kurios reikia man pačiai.
Malonu skaityti,mažai,labai mažai žinau ir suprantu...bet puikybės dar daug yra ir manyje,ir kituose,ir dar daug reikia mokytis,dirbti,suprasti.O rašiau apie tą Tiesą,kurios moko Kristus,jo įsteigta Bažnyčia.Mano tikėjimo kelionė neilga dar,bet įtikėjau Įvieną Dievą,klausau Jo žodžio,nes Jis padovanojo gyvenimą,paaukojo savo venatinį Sūnu dėl žmoniu išganymo,šitiek žeminamas,kankinamas buvo nedėkingu žmoniu,ir dabar tai vyksta,vėl ir vėl atnaujiname kraujuojančias Jėzaus žaizdas savo bjauriomis,šlykščiomis nuodėmėmis...Bet Viešpaties Meilė begalinė,neišsiamama,Jo gailestingumas neišmatuojamas...Jis ir vėl mums atleidžia,ir trokšta kad mes nežūtume amžiams pragaro liepsnose...mums tereikia įsileisti Jėzu į savo širdis...beldžia tyliai,švelniai,kantriai...laukia kiekvieno savojo vaiko,savosios avelės...glaudžia prie saves,guodžia,nuramina,atgaivina sugrudusias mūsu širdis...kaip galima nepamilti mūsu Viešpaties,kai tiek iškentėjo būdamas nekaltas už mus,kad tik mes būtume laimingi,nepražuve ,neįsipainioje piktojo žabangose klastingose...Bet juk Jėzus nežadėjo ,kad bus tas kelias saugus ir geras,rožėmis nuklotas...kaip tik šis siauras kelias yra ir bus sunkus...ir kas juo eina ir nešasi savo kryžiu kartu Jėzus visada bus šalia ir padės jį nešti,o kur dar šv.Marija,Dievo Motinėlė,taip pat ir mūsu visu,užtarėja mūsu ir guodėja,kur dar Dievo angelai,mūsu šv.sargai,kur dar visi šventieji,mūsu pagalbininkai ir tarpininkai...ir kiek yra įvairiausiu stebuklu įvyke,kiek išgijimu,ir dvasiniu ir fiziniu...ir negi žmones šiaip sau padėkos ženklus ar auksinius ar sidabrinius (votus)neštu prie šventu paveikslu ir juos kabintu...
Maža dalelytė esu šiam pasaulyje,smiltelė,bet tikiu,kad Dievas davė dar pagyventi,kad taisyčiaus,keisčiaus,daryčiau Jo darbus,tiesinčiau Jam ir taisyčiau ,puoščiau ateinančiam kelia,budėčiau ir laukčiau,atsižadėčiau kas kart visokiu nuodėmiu,kovočiau su piktojo pagundom,įvairiausiom.Ir džiaugiuosi tuo,džiaugiuosi tuo,ką turiu ir kiek turiu ir nereikia man kažin ko dar daugiau...Tai tiek,su Meile.
Papildyta:
Malonu skaityti,mažai,labai mažai žinau ir suprantu...bet puikybės dar daug yra ir manyje,ir kituose,ir dar daug reikia mokytis,dirbti,suprasti.O rašiau apie tą Tiesą,kurios moko Kristus,jo įsteigta Bažnyčia.Mano tikėjimo kelionė neilga dar,bet įtikėjau Įvieną Dievą,klausau Jo žodžio,nes Jis padovanojo gyvenimą,paaukojo savo venatinį Sūnu dėl žmoniu išganymo,šitiek žeminamas,kankinamas buvo nedėkingu žmoniu,ir dabar tai vyksta,vėl ir vėl atnaujiname kraujuojančias Jėzaus žaizdas savo bjauriomis,šlykščiomis nuodėmėmis...Bet Viešpaties Meilė begalinė,neišsiamama,Jo gailestingumas neišmatuojamas...Jis ir vėl mums atleidžia,ir trokšta kad mes nežūtume amžiams pragaro liepsnose...mums tereikia įsileisti Jėzu į savo širdis...beldžia tyliai,švelniai,kantriai...laukia kiekvieno savojo vaiko,savosios avelės...glaudžia prie saves,guodžia,nuramina,atgaivina sugrudusias mūsu širdis...kaip galima nepamilti mūsu Viešpaties,kai tiek iškentėjo būdamas nekaltas už mus,kad tik mes būtume laimingi,nepražuve ,neįsipainioje piktojo žabangose klastingose...Bet juk Jėzus nežadėjo ,kad bus tas kelias saugus ir geras,rožėmis nuklotas...kaip tik šis siauras kelias yra ir bus sunkus...ir kas juo eina ir nešasi savo kryžiu kartu Jėzus visada bus šalia ir padės jį nešti,o kur dar šv.Marija,Dievo Motinėlė,taip pat ir mūsu visu,užtarėja mūsu ir guodėja,kur dar Dievo angelai,mūsu šv.sargai,kur dar visi šventieji,mūsu pagalbininkai ir tarpininkai...ir kiek yra įvairiausiu stebuklu įvyke,kiek išgijimu,ir dvasiniu ir fiziniu...ir negi žmones šiaip sau padėkos ženklus ar auksinius ar sidabrinius (votus)neštu prie šventu paveikslu ir juos kabintu...
Maža dalelytė esu šiam pasaulyje,smiltelė,bet tikiu,kad Dievas davė dar pagyventi,kad taisyčiaus,keisčiaus,daryčiau Jo darbus,tiesinčiau Jam ir taisyčiau ,puoščiau ateinančiam kelia,budėčiau ir laukčiau,atsižadėčiau kas kart visokiu nuodėmiu,kovočiau su piktojo pagundom,įvairiausiom.Ir džiaugiuosi tuo,džiaugiuosi tuo,ką turiu ir kiek turiu ir nereikia man kažin ko dar daugiau...Tai tiek,su Meile.
Maža dalelytė esu šiam pasaulyje,smiltelė,bet tikiu,kad Dievas davė dar pagyventi,kad taisyčiaus,keisčiaus,daryčiau Jo darbus,tiesinčiau Jam ir taisyčiau ,puoščiau ateinančiam kelia,budėčiau ir laukčiau,atsižadėčiau kas kart visokiu nuodėmiu,kovočiau su piktojo pagundom,įvairiausiom.Ir džiaugiuosi tuo,džiaugiuosi tuo,ką turiu ir kiek turiu ir nereikia man kažin ko dar daugiau...Tai tiek,su Meile.
Papildyta:
Malonu skaityti,mažai,labai mažai žinau ir suprantu...bet puikybės dar daug yra ir manyje,ir kituose,ir dar daug reikia mokytis,dirbti,suprasti.O rašiau apie tą Tiesą,kurios moko Kristus,jo įsteigta Bažnyčia.Mano tikėjimo kelionė neilga dar,bet įtikėjau Įvieną Dievą,klausau Jo žodžio,nes Jis padovanojo gyvenimą,paaukojo savo venatinį Sūnu dėl žmoniu išganymo,šitiek žeminamas,kankinamas buvo nedėkingu žmoniu,ir dabar tai vyksta,vėl ir vėl atnaujiname kraujuojančias Jėzaus žaizdas savo bjauriomis,šlykščiomis nuodėmėmis...Bet Viešpaties Meilė begalinė,neišsiamama,Jo gailestingumas neišmatuojamas...Jis ir vėl mums atleidžia,ir trokšta kad mes nežūtume amžiams pragaro liepsnose...mums tereikia įsileisti Jėzu į savo širdis...beldžia tyliai,švelniai,kantriai...laukia kiekvieno savojo vaiko,savosios avelės...glaudžia prie saves,guodžia,nuramina,atgaivina sugrudusias mūsu širdis...kaip galima nepamilti mūsu Viešpaties,kai tiek iškentėjo būdamas nekaltas už mus,kad tik mes būtume laimingi,nepražuve ,neįsipainioje piktojo žabangose klastingose...Bet juk Jėzus nežadėjo ,kad bus tas kelias saugus ir geras,rožėmis nuklotas...kaip tik šis siauras kelias yra ir bus sunkus...ir kas juo eina ir nešasi savo kryžiu kartu Jėzus visada bus šalia ir padės jį nešti,o kur dar šv.Marija,Dievo Motinėlė,taip pat ir mūsu visu,užtarėja mūsu ir guodėja,kur dar Dievo angelai,mūsu šv.sargai,kur dar visi šventieji,mūsu pagalbininkai ir tarpininkai...ir kiek yra įvairiausiu stebuklu įvyke,kiek išgijimu,ir dvasiniu ir fiziniu...ir negi žmones šiaip sau padėkos ženklus ar auksinius ar sidabrinius (votus)neštu prie šventu paveikslu ir juos kabintu...
Maža dalelytė esu šiam pasaulyje,smiltelė,bet tikiu,kad Dievas davė dar pagyventi,kad taisyčiaus,keisčiaus,daryčiau Jo darbus,tiesinčiau Jam ir taisyčiau ,puoščiau ateinančiam kelia,budėčiau ir laukčiau,atsižadėčiau kas kart visokiu nuodėmiu,kovočiau su piktojo pagundom,įvairiausiom.Ir džiaugiuosi tuo,džiaugiuosi tuo,ką turiu ir kiek turiu ir nereikia man kažin ko dar daugiau...Tai tiek,su Meile.
Is visos sirdies linkiu Tau geriausios
kloties ir stiprybes tavajame tikejime.
Visas tavasis postas spinduliuoja ryztu
Man jis primine vienos moters pamokyma:)
"Gyvenu geriausiai kaip zinau, ismanau.Kai suzinosiu daugiau, ismanysiu geriau, tai ir gyvensiu geriau"
Mane domina pati zmogaus prigimtis, jo talentai, gabumai.Daznam is musu del auklejimo, aplinkybiu, gyvenimo isssukiu nepavyksta atskleisti.Kodel vieni tampa talentingais chirucgais, o kiti skrenda i kosmosa? Kodel vieni sugeba isaiskinti, o kitiems geriau sekasi sokti? Sako "ai, cia dievo duotas talentas"... dabartiniu supratimu as tikiu, jog visi mes turim tai kas mums duota, tik paprasciausiai mums nepavyksta to rasti savyje del vienokiu ar kitokiu priezasciu bei aplinkybiu.Ka jus manot apie pasaukima, misija? Kaip juos atrasti, o atradus puoseleti?
kloties ir stiprybes tavajame tikejime.
Visas tavasis postas spinduliuoja ryztu
Man jis primine vienos moters pamokyma:)
"Gyvenu geriausiai kaip zinau, ismanau.Kai suzinosiu daugiau, ismanysiu geriau, tai ir gyvensiu geriau"
Mane domina pati zmogaus prigimtis, jo talentai, gabumai.Daznam is musu del auklejimo, aplinkybiu, gyvenimo isssukiu nepavyksta atskleisti.Kodel vieni tampa talentingais chirucgais, o kiti skrenda i kosmosa? Kodel vieni sugeba isaiskinti, o kitiems geriau sekasi sokti? Sako "ai, cia dievo duotas talentas"... dabartiniu supratimu as tikiu, jog visi mes turim tai kas mums duota, tik paprasciausiai mums nepavyksta to rasti savyje del vienokiu ar kitokiu priezasciu bei aplinkybiu.Ka jus manot apie pasaukima, misija? Kaip juos atrasti, o atradus puoseleti?
QUOTE(LinguLingu @ 2013 07 17, 09:03)
Mane domina pati zmogaus prigimtis, jo talentai, gabumai.Daznam is musu del auklejimo, aplinkybiu, gyvenimo isssukiu nepavyksta atskleisti.Kodel vieni tampa talentingais chirucgais, o kiti skrenda i kosmosa? Kodel vieni sugeba isaiskinti, o kitiems geriau sekasi sokti? Sako "ai, cia dievo duotas talentas"... dabartiniu supratimu as tikiu, jog visi mes turim tai kas mums duota, tik paprasciausiai mums nepavyksta to rasti savyje del vienokiu ar kitokiu priezasciu bei aplinkybiu.Ka jus manot apie pasaukima, misija? Kaip juos atrasti, o atradus puoseleti?
Manau, kad faktas, jog mes esame šioje žemėje, jau byloja, kad kiekvienas atliekame savo buvimo čia misiją. Tai, ko gero, kertinis akmuo. Toliau jau priklauso, kaip mes tai atliekame, kaip mes esame čia. O savuosius talentus atskleisti yra lengviausia, kai mažiausiai taikomasi prie aplinkos
Laimingi yra drąsieji. Tai asmenybės (nebūtinai pasaulinio garso 
) savo profesijoj (profesionalai) arba asmeniniame gyvenime.P.S.
nusiimu kepurę prieš Jus už 64 postą
QUOTE(Spalvota diena @ 2013 07 17, 12:41)
Aš nusiimu kepurę prieš Jūsų postus ir daugelį juose išsakomų minčių.
Jūs profesionali psichologė ar tai talentas?
Nors sakinį parašiau su klaustuku, bet atsakymo nelaukiu.
Tiesiog jaučiu, jog tai nėra taktiškas klausimas iš mano pusės.
Tuo klausimu tik išsakiau savo mintis.
Ne kartą Jūsų postai (kai kurios mintys juose) pakeisdavo mano kai kurių minčių kryptį man netikėta linkme. Tiesiog atrasdavau kažką nauja.
Ir nustembu, kad šiam Pasaulyje tiek daug yra naujo...
Paskatinimas naujų minčių žmoguje - tai yra tai, už ką būtina būt dėkinga ir padėkoti.
Ačiū, Elysa,
QUOTE(vaižgantė @ 2013 07 14, 19:27)
Kiekvieno žmogaus savas kelias, savos paskirtys...Kartais pagalvoju, kad gyvenimų žiūrėjimas tinkamas tik stiprių nervų žmonėms. Va vakar pasižiūrėjau savo gyvenimo gabalą, kur LinguLingu mane, savo dukrą, pragėrė, o mus su broliu užaugino svetimi žmonės, ir liūdna šiandien... Ir nesenas tas gyvenimas...Taip ir paaiškėja, iš kur manyje priešiškumas jai...Daugiau nė nesinori su ja gyvenimų žiūrėti, nes vien skausmas juose...O žinant, kad šimtus gyvenimų mūsų charakteris toks pat, šiame gyvenime iš jos nieko daugiau ir negaliu tikėtis...
Negaliu patikėti, tau kuo toliau, tuo blogiau
QUOTE(Spalvota diena @ 2013 07 17, 13:50)
Spalvota Dienele, visad prasom.Aciu tau uz ramybe ir sugebejima isgirsti:)
Idomu "kampa" palietei - talentas ir asmenybe.Kaip daznai jie tarpsta drauge? O kaip daznai asmenybe, neatlaikiusi talento spaudimo, ima degraduoti?
Kuri is musu daliu tam paruosia kelia?
Nenorom imu svarstyti apie zmones menininkus ir ju asmenybes.Etikos sumetimais nevardinsiu pavardziu, bet sakysim mokytojas - pasaulinio masto dirigentas.Kaip asmuo - giliai jauciantis, bet temperamentas
galutiniam rezultate - pasakiskai atliekami, interpretuojami kuriniai, bet gilus konfliktas aplinkoje...kuri is sudedamuju daliu siejama su dieviskumu? ir ar galima visuma dalinti i dalis? jei ne, kaip tada su konflikto gilumu?
O cia tiem, kas skaitot angliskai:
http://www.lifeartsm...ddha-of-brixton
Ir video, grazu ziureti kaip zmogus kuria
http://www.youtube.c...k...C3C&index=1
