Sveikos na ka gi arteja musu visu net nezinau svente....ar kaip ja pavadinti net nezinau, visoms linkiu stiprybes ir kaip pasake laimingai_istekejusi vilties
Parduotuveje pirkausi keleta poku supuokuotu zvakuciu ideklu (kol eina nuolaidos, nusprendziau paimti daugiau, nes kas antra diena nuvaziuoju pas savo angeliuka, norisi, kad niekad ten nebutu tamsa) ir viena moteris salia stovejusi sako vyrui, nu bet zmones nenormalus - perka viska dezemis, jei tik nuolaida. Nieko neatsakiau ir toliau ziurejau kur ilgiau degancios ir lyginau kainas. Galiausiai ji ta pati pakartojo garsiau, o paskui priejusi paklause gal as perpardaveja. Nesitikejau tokio zmogaus izulumo - jai atsakiau tik tiek, kad ji laimingas zmogus, jei turi poreiki pirkti vos kelias zvakutes ir tik per velines. Salia stovejo kita jauna moteris, kuri idemiai kuri laika apziurinejo zvakutes su angeliukais ir isiterpusi i musu "pokalbi" pasake, kad gal but tai yra vieninteles kasdienes dovaneles tam, ka is musu atima tas ka vadiname Dievu... net nesitikejau, bet ji pradejo kalbeti, kad near nieko sunkesnio, kaip vietoj barskucio ar pamperso pirkti zvakute ir kad tokie zmones kaip si nezinia kuo nepatenkinta ponia neturi teises reiksi savo nuomone apie kitu zmoniu poelgius ir pasirinkimus. Ta moteris apsisuko ir nuejo, o mes abi likom stoveti. Tik pasakiau, kad zinau ta skausma ir linkiu stiprybes, o ji pasake, kad stiprybes siuo atveju per mazai, reikia ir begalines vilties...
Iki siol galvoju apie siuos zodzius ir suprantu, kad juose yra tiesios, nes stiprybe reikalinga siandien dienai, o viltis - rytojui...
su tyliuoju gimtadieniu........