QUOTE(xiuke @ 2014 01 09, 00:07)
Džiaugiuosi, kad nekilo mintis nieko išmesti ištrinti...kai laidojom nufotografavau...su laiku vaizdai juk išblėsta, o visgi taip norisi į Ją pažiūrėti, kas ir paslapčiom, netgi nuo savęs...
ypač liūdnom gyvenimo minutėm...
as iki siol prisimenu ja , jos mazuti kuneli , jos rankytes ir kojites , tik veidelis buvo nusisukes tai nemaciau ...sis vaizdas man iki siol kol kas nenublnako , kaip nenublano visi ivykiai ta diena , viska su smulkmenom ir valandom prisimenu
Papildyta:
QUOTE(braske27 @ 2014 01 09, 01:51)
as ismeciau visus daiktelius, nes jie buvo skirti butent sitam mazyciui... nenoreciau rengti kito vaikelio(kuri tikiuos turesiu) tais rubeliais, nors jie net nebuvo panaudoti...nzn man ta akimirka tai atrode, bus geriausia, del to nesigailiu, tiesiog isvengiau papildomos grauzaties juos matant
Na tikrai turei kita vaikiuka , pamatysi
As ta akimirka kai norejau viska ismesti , vyras paprotino mane, kai atejo laikas viska istraukt ir sudet i maisus , negaliu apsakyt kas tada buvo kaukiau , lipau sienom bet sudejau ir paslepem ... as ju nemaciau daugiau nei dvejus metus , net akies kampeliu nezvilgciojau i maisus pasleptus... ir dabar kai pilvuke auga leliukas as neseniai istraukiau tuos maisus , taip juos be glostydama ir paimdama ir rankas apsiverkiau , asaros liejosi kaip pupos... bet dziaugiuosi kad neismeciau nors ir nepanaudoti buvo , bet delele jos liko ir juos vilkes tuos drabuzelius jos broliukas.
o nuotraukas as retkarciais pasiziuri ir dabar ne per seniausiai ziurejau , tai liko mano atsiminimas apie ja . Apie tai kokia as buvau laiminga ka ji buvo mano pilvuke, kaip...
O taip kiekvienai skirtingai ir elgiasi taip kaip jai atrodo geriau. Gal lengviau ...
