Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

Alfija,kai žmonės sako į akis,kad turi savo gyvenimą,reikalų ir rūpesčių,man neatrodo,kad paliekama erdvės mano iniciatyvoms.Kartą ar du į metus pajunta kažkokią kaltę,tada jau nori čia ir dabar.Kadangi retai ir to reikia vaikams -tyliu ir stengiuosi organizuoti.

O dėl dovanų-man būtų žema,buvo žema ir bus kaulinti kažko.Ir vaikus ta linkme auklėju.

Mes negalėjome gauti mažės išmokos be vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo (iš karto mūsų dokumentus priėmė, bet pasakė, kad pinigėlius perves tik tada kai matys deklaravimą).

Vyresnėlei per keliolika metų vos keletą kartų prireikė - jau nebepamenu kam, bet pažymų apie deklaravimą nešti nereikėjo, tiesiog pasitikrindavo sistemoje, kad ten ir ten deklaruota gyvenamoji vieta.

Tiesa, mažei dar poliklinikoje žiūrėjo kur deklaruota - bet irgi sistemoje, jokių dokumentų atnešti apie deklaravimą neprašė.

ir lieki ant galo durna, nes va dėdė sakė, kad gal geriau kraustykitės pas kitą tetą.
kažkaip įsivaizduoju, kad vaikams tai nei saugumo, nei patikimumo nesukuria.


Tai vat mažiau bendravimo su tais, kurie nusiteikę priešiškai, mažiau konfliktų. Nėra, NĖRA ir negali būti konfliktų sprendimas iš vienos pusės, o globėjai - atpirkimo ožiais, aptarnaujančiu personalu, šokinėjančiu pagal giminės dūdelę. Teisių jie turi lygiai teik, kiek vygdo pareigų. ir nei lašo daugiau.

ir tokie pasakymai kai vaikas ir šiaip linkęs į melus išsisukinėjimus et ctr - galutinai išmuša vaikaui pagrindą po kojomis.





Gali pamiršti, kad vaikui prižadėjai atostogas ir išnykti be niekur nieko? ir po to atsirasti ramiu veidu ir iš naujo žadėti ar dar geriau - kelti reikalavimus?
Dėl to ir norėčiau, kad iš anksto praneštų, kad norės bendrauti.... o nme atsirasti kaip iš dangaus, prižadėti, prišnekėti ir išnykti, palikdami sumišusį ar piktą vaiką.. ant globėjos galvos.



Vėlgi - jeigu eina į derybas.
Iš mūsų bendravimo su nekuriais giminėmis - buvo laiškas per VTAs - kad užtikrinčiau bendravimą. Užtikrinu - atvešiu vaiką bet kur savo mieste ( o ne už 70 km į vieną pusę - po savo darbo valandų. Visa kita - VTAS specialistės reikalas, kur ji organizuos tą susitikimą, kiek laiko ji ten būdraus.... Ir net nemanau, kad tai susireikšminimas Tai, kad tėvas, jau žinodamas, kad vaikas važinėja į svečius pas būsimą globėją, ragino neklausyti, 'nedraugauti" - jam bonusų neprideda. nei mano akyse, nei VTAS.



Reikia su nauju gimimo liudijimu nueiti ir deklruoti.


nešėm į darželį, į mokyklą, o dabar muzikos mokykloje - pirmoji pažyma, be kurios net nepradeda šnekėti.

net nežinau ką tau pasakyti. Bendarbiavimo pradžia yra visada sunki. atsiradimo faktas tų biogiminių yra nelengvas. Globėjui. Gal mano vaikų giminaičiai kažkokie kitokie. Pradžioj irgi buvo pažadų, Džeraldas buvo, dar kažkas. Bet jei jau mano vaikui pažadėjo- tai man visai nesunku paklaust ir kada tie pažadai bus ištęsėti. Ir nieko- dabar keičiamės vieni su kitais dovanomis. Net gi taip. Siunčia Duksiui- būtinai siunčia dar ką nors ir kitiems čia esantiems. Su Zyle irgi buvo visaip, jau pats pasiėmimas globot buvo šiek tiek giminių komplikuotas, švelniai tariant. Dabar yra visai kitaip. Su Žiogo įmote bendraujam daug dažniau nei reikia ir ypatingai tokiais klausimais jai nemaloniais, bet viską labai geranoriškai sprendžiam. Ir ypatingai geranoriškai. Nė vienas man net neketina viršininku būti, ant manęs rėkti, dar kas nors.
Kaip suprantu Germinės vaikų giminaičiai irgi yra socialūs žmonės. Kaip ir mano vaikų.

Dideliai socialūs žmonės turbūt tesi savo pažadus..... ir neskaudina vaikų netesėtais.
Dar didesniu laipsniu socialūs - nekursto vaikų prieš juos auginančius žmones.
Na ir turbūt didžiausiai socialūs - imasi auginti giminaičių (brolių seserų ar tolimesnių) vaikus... tada nereikia kelti pretenzijų globėjams.

Dabar galvoju, kad esu savotiškai dėkinga savo vaiko motinos plačiai socialiai giminei, kad jie nesikiša ir nesiekia bendrauti... Neturėčiau nieko prieš, jeigu tas bendravimas būtų reguliarus ir taikus, tik vargiai ar tai įmanoma didesniu atstumu... Aišku, vaikui būtų ir kitų klausimų - pvz. kodėl tokioje plačioje giminėje - neatsirado vaikos vienam vaikui? Vienai. Atimtai. Atimtai tokio amžiaus, kai jau nereikalavo priežiūros kaip kūdikiui. Bet gerai, kad MAN nereikia sukti galvos, kaip atsakyti į tokius nepaprastus klausimus.

gyvenime būna visaip. Ie tęsi ir netęsi. Nežinau ar kursto, ar nekursto, ar šiaip pakalba ir ko paklausia. Turbūt ne visi imasi auginti giminaičių vaikus. Nematau aš čia niekur pretenzijų- matau elementarų nesusišnekėjimą.
Va čia konfliktas vardan konflikto iš abiejų pusių.

Ir dėl mokyklos pernykštės šiandien jau suprantu jog ir pati buvau daug kur neteisi. Man nelengva- kitiems ne kitaip. Kuo mažiau pats sau užsiaštrini klausimus- tuo jie mažiau yra aštrūs.

Oi, Karusia, ir man jau užduoda šitą klausimą. Ką tu jai atsakai?

jai nepasakoju apie plačią giminę
Ir kažkaip jos ta gyvenimo pusė neypatingai domina. Nu buvo Ukmergė, nu nemėgsta Ukmergės gatvės, o daugiau - orientuota į tai, kas yra dabar.

Labai džiuginantis dalykas - "Mieste N aš jau buvau, mačiau, o va te, mieste da r nebuvau, tai noriu ten". vadinasi naujovių baimė nuslinko į šalį. nors kiti dalykai - po ligoninės - dviejų trijų metų senumo atsinaujinę

Pas mus tas pats po ligoninės
Dar tetulė šiandien paskambino ir ėmė aiškint,kad aš juos labai lepinu...

tu tikrai auksinio charakterio. nu ką žinau, manęs prisibijo....

Per kiek laiko atsistatėt po ligoninės?

Mes vieną punktą įveikėm sėkmingai šiandien - buvo atsiradusi baimė būti namie vienai. Į mokyklą neišėjo, sirguliuoja, o man darbe trys valandos - mirk gyvenk reikia būt. projektas griūna...
O kas durniausia - šiandien dujininkai namą remontavo. Įteikiau kaimynui raktus, kad jeigu reiks - įleistų ir pats nueitų pabūti ir išėjau. Pareinu - sako "o aš kaimynui ir dujininkams arbatos siūliau, tu gali grįžti į darbą" Žodžiu - su kaimynu išgėrė arbatos, aprodė pirštinę - peliuką (AČIŪ Šelmai už dovaną, nu labai labai ) ir išlydėjo dujininkus.

Tai kad pas mus viskas dar labai šviežia-per Žolinę trauma buvo.Sveikata jau kaip ir normoj.Labai fainas daktarėlis.Pasakė,kad dabar viskas nuo manęs priklauso.Bet mano vaikis šaunuolis-neturi fobijos dėl rankos.
IR KIEK NORĖSIU,TIEK IR LEPINSIU Neaiškins man,kad turiu badu marint,jei kažko nemėgsta.Aš ir pati mandra ponia-ne viską valgau.
Aplamai-nepaisant mano noro išlaikyt santykius su giminėm vaikų labui-suprantu,kad tas labas visai ne labas.Dar dar galiu suprast soc darbuotojas,kurių darbas toks.Bet kai giminės vis primena,kad jie ne mano............MANO Jie yra MANO

Pasigirsiu ir pasidžiaugsiu: mano dičkiukas pats sugeba grįžti namo visuomeniniu transportu, sugeba palydėti brolį iki mano darbo. Buvau "seklys morka": pasiūliau abiems po pamokų ateiti į mano darbą, pati nuėjau prie mokyklos ir sekiau, kaip jiems seksis. Nuostabu buvo stebėti kaip dičkiukas saugo mažiuką ir kaip mažiukas pasitiki broliuku. Žinau, kad retkarčiais galėsiu leisti patiems ateiti. Dažnai, tikiuosi, nereikės, bet išbandžius tapo ramiau.