Ir tik tada, kai gauni atgal, pradeda formuotis abipusis prieraišumas. Mum tai pradėjo vykti maždaug po pusės metų. Iki šiol formuojasi.
Žvilgsnio vengimas gali būti susijęs su prieraišumo sutrikimu.
Maniškis tai pat retai žiūri, iki šiol
QUOTE(arna @ 2013 09 26, 19:10)
Manau, jai nerąsu. Aš taip pat mėgstu į akis žiūrėt, bet ne visi suaugę kalbėdami žiūri į akis.
Skaitydama pirmąsias Jūsų žinutes, ruošiaus pasiūlyt rimtai pagalvoti ar apskritai norit įvaikinti, o va dabar kažkaip man atrodo, kad esat jautrus žmogus ir mažumėlę pati to nejausdama pavyduliaujat mergaičių draugystės. Na tos šilumos, to kad mažė prikibus prie dukters, o ne prie jūsų.
Aš kažkaip galvoju, kad vaikai į šeimą ateina todėl, kad mes norim juos mylėti, myluoti ir bent trupinuką šilumos gauti atgal
Skaitydama pirmąsias Jūsų žinutes, ruošiaus pasiūlyt rimtai pagalvoti ar apskritai norit įvaikinti, o va dabar kažkaip man atrodo, kad esat jautrus žmogus ir mažumėlę pati to nejausdama pavyduliaujat mergaičių draugystės. Na tos šilumos, to kad mažė prikibus prie dukters, o ne prie jūsų.
Aš kažkaip galvoju, kad vaikai į šeimą ateina todėl, kad mes norim juos mylėti, myluoti ir bent trupinuką šilumos gauti atgal

Sakyčiau ne pavydo, nuoskaudos. Nors puikiai suvokiu, kad tai reikia užsitarnauti, o aš pati neduodu tiek, kiek tikiuosi, matyt dėl to ir nerimstu. Noriu to, ko pati neduodu...
QUOTE(rutikė @ 2013 09 26, 20:43)
Ir tik tada, kai gauni atgal, pradeda formuotis abipusis prieraišumas. Mum tai pradėjo vykti maždaug po pusės metų. Iki šiol formuojasi.
Žvilgsnio vengimas gali būti susijęs su prieraišumo sutrikimu.
Maniškis tai pat retai žiūri, iki šiol
Žvilgsnio vengimas gali būti susijęs su prieraišumo sutrikimu.
Maniškis tai pat retai žiūri, iki šiol
Esu skaičiusi, kad prieraišumo sutrikimą sunku gydyti. Ar esate apie tai girdėję? Ar ugdymas su psichologo pagalba padėtų?
QUOTE(smsas @ 2013 09 26, 21:54)
Esu skaičiusi, kad prieraišumo sutrikimą sunku gydyti. Ar esate apie tai girdėję? Ar ugdymas su psichologo pagalba padėtų?
Jeigu daug skaitet apie prieraisuma, tai zinote kad preraisumas formuojasi per pirmus dviejus gyvenimo metus. Per seminara Trakuose kalbejo apie prieraisuma psichologe. Tai vaikas kuo labiau suauges, tuo sunkiau jam tureti prisirisimo jausma. Tiesiog prieraisumas bus, bet ne 100 proc, o 55, 45, 35 proc, ir sita jau nebepakeisi, nes tas laiko tarpas jau praejo kai formuojasi prisirisimas. Arba priimi tai ir gyvenate, dziaugiates kartu gyvenimu, konsultojates su psichologais ir t.t. Daug meiles, kantrybes is Jusu bus reikalaujama. O vaikas Jums tiek neduos, kiek Jus duosit. Ar pasiruosusi?
Arba paemi kudiki... (tai jau mano asmenine nuomone) ir aisku bus irgi problemu, bet kitokiu.
Pas mane vaikas nuo 1.9 metu, prieraisumo problemu buvo irgi, po metu viskas gal susideliojo i savo vietas. Praktiskas patarimas Jums pravers kas turi vaiku nuo kokiu 3 metu.
QUOTE(smsas @ 2013 09 26, 21:54)
Esu skaičiusi, kad prieraišumo sutrikimą sunku gydyti. Ar esate apie tai girdėję? Ar ugdymas su psichologo pagalba padėtų?
teoriškai psichologas padeda susidoroti su viskuo. Praktiški rezultatai kiek kitokie. Kai vaikas turi prieraišumo sutrikimų- labiausia reikia pagalbos ne vaikui, o tėvams. Tai gali būti kiek psichologo pagalba, tiek ir palaikymo, panašių problemų turinčių vaikų, tėvų grupė.
O šiaip patarėm daug dalykų, bet jūs dar esat pačioj pradžioj, ir nėra čia nė vienos- kurios nebūtų neužkliudę visi šitie klausimai. Ir kūdikį augindamas pradžioje svarstai visus tuos klausimus. Aš tai žinau tikrai pagal save. Pas mane du iš kūdikių auga- visokių klausimų buvo. Bet jei matysit jog nelimpa jums vistiek, nebijokit atsisakyt laiku. Tik tiek. Tikrai būsit padarius sau ir vaikui žalos mažiau, nei gyvendami vieni su kitais per prievartą.
Reiktų neatmesti vaiko patirties. Per mokymus aiškino, kad "statistiškai" metų vaikas paimtas iš bio-tėvų turės daug mažiau prieraišumo problemų nei vaikas nuo gimimo paimtas ir tuos metus praleidęs GN. Gal pas bio-tėvus kokia vyresnioji sesuo gyveno tam pačiame kambary ir kad neklyktų vaikas jį panešiodavo ar pamaitindavo, bet prieraišumui tai galėjo turėti milžinišką įtaką. Čia tik vienas pavyzdys.
Jei šeima labai bijo prieraišumo sutrikimo ir sutinka paimti didesnį vaiką, per kursus rekomendavo [ne visai tinkamas žodis, nes šeima nesirenka, bet suprasite] imti vaiką kuris kuo ilgiau kūdikystėje kol formuojasi prieraišumas buvo su bio-tėvais.
Skaičiau, kad kai vaikas jau paaugęs ir turi prieraišumo sutrikimą tai tėvams rekomenduojama pereiti visus artumo etapus nuo kūdikystės. Mačiau psichiatrų rekomendacijas tėvams, kad net ir 8 metų į šeimą atėjusiems vaikams rekomenduojamos kūdikiškos patirtys; nešiojimas, sūpavimas, lingavimas, glaustymas, maitinimas priglaudus vaiką prie savęs nes per šias patirtis kūdikiui vyksta biocheminiai procesai smegenyse suformuojantys prieraišumą. Žodžiu pereiti visas amžiaus stadijas su vaiku iki 2 metų.
2 metų vaiko jau ant rankų nebemigdai dažniausia, bet pvz. dar maitini, perrengi ir pan.
Tas pats galioja ir paaugusiems vaikams. Rašo, kad tikrai duoda gerų rezultatų, nors atkreipia dėmesį, kad daugumai atstatyti iki 100% nepavyksta ir reikia nusiteikti tam.
Papildyta:
Pritariu ir dar kartą pritariu.
Jei šeima labai bijo prieraišumo sutrikimo ir sutinka paimti didesnį vaiką, per kursus rekomendavo [ne visai tinkamas žodis, nes šeima nesirenka, bet suprasite] imti vaiką kuris kuo ilgiau kūdikystėje kol formuojasi prieraišumas buvo su bio-tėvais.
Skaičiau, kad kai vaikas jau paaugęs ir turi prieraišumo sutrikimą tai tėvams rekomenduojama pereiti visus artumo etapus nuo kūdikystės. Mačiau psichiatrų rekomendacijas tėvams, kad net ir 8 metų į šeimą atėjusiems vaikams rekomenduojamos kūdikiškos patirtys; nešiojimas, sūpavimas, lingavimas, glaustymas, maitinimas priglaudus vaiką prie savęs nes per šias patirtis kūdikiui vyksta biocheminiai procesai smegenyse suformuojantys prieraišumą. Žodžiu pereiti visas amžiaus stadijas su vaiku iki 2 metų.
2 metų vaiko jau ant rankų nebemigdai dažniausia, bet pvz. dar maitini, perrengi ir pan.
Tas pats galioja ir paaugusiems vaikams. Rašo, kad tikrai duoda gerų rezultatų, nors atkreipia dėmesį, kad daugumai atstatyti iki 100% nepavyksta ir reikia nusiteikti tam.
QUOTE(slavlanta @ 2013 09 27, 08:41)
Tai vaikas kuo labiau suauges, tuo sunkiau jam tureti prisirisimo jausma. Tiesiog prieraisumas bus, bet ne 100 proc, o 55, 45, 35 proc, ir sita jau nebepakeisi, nes tas laiko tarpas jau praejo kai formuojasi prisirisimas.
Papildyta:
Pritariu ir dar kartą pritariu.
QUOTE(alfija @ 2013 09 27, 09:53)
Bet jei matysit jog nelimpa jums vistiek, nebijokit atsisakyt laiku. Tik tiek. Tikrai būsit padarius sau ir vaikui žalos mažiau, nei gyvendami vieni su kitais per prievartą.
Ute, visa tai darau iki šiol... su dičkiuku labiausiai...godulys jo dar nemažėja. Prisideda ir konkurencija su mažiumi
QUOTE(Sunute @ 2013 09 28, 18:52)
Ute, visa tai darau iki šiol... su dičkiuku labiausiai...godulys jo dar nemažėja. Prisideda ir konkurencija su mažiumi
aš katais pradedu galvoti, kad tas nuolatinis dėmesio siekimas yra manipuliacija... nes dabar jau skundžiasi ir mokytoja....
bandau ieškoti privatų psichologą


QUOTE(Karusia @ 2013 09 28, 19:43)
aš katais pradedu galvoti, kad tas nuolatinis dėmesio siekimas yra manipuliacija... nes dabar jau skundžiasi ir mokytoja....
bandau ieškoti privatų psichologą
nes jau peržengtos ribos 
bandau ieškoti privatų psichologą


Manau, kad viskas kartu: ir manipuliacija, ir noras to kūdikiško artumo, ir gėda dėl to noro. Šiek tiek bandau ritualizuoti tuos jo norus, t.y. tam tikru laiku ir situacijoje ir tik tuo metu. Mokytojai nesiskundžia. Nori būti pastebėtas gal šiek tiek labiau negu kiti, bet labai neišsiskiria. Mūsų mokytoja nuostabi, puikiai tvarkosi.
Labas merginos!
Reikia patarimo, kaip jus savo vaikuciams pasitiprinat nervine sistema, kokius preparatus naudojat?
Maniskis lyg ir apsitvarke darzelyje, bet jauciu, kad vaikui negerai, kiek pastebejau tai kiekviena rudeni ir pavasaris tai mums nutinka, ne tik kad nervingas tampa ir nemiega nei naktim gerai, nei diena, bet ir vel nebejaucia kai pradeda sysioti i kelnias, klynas pastoviai slapias, sia nakti ir i lova pridare, ryte klausiu, kas cia sysiukais taip smirda, lyg negirdetu.....sakau sausa lova? Sako sausa, nueina patkrinti, kur tau jinai sausa, slapia kaip reikalas, klausiu kodel meluoja, sako nejauciau, kad prisisiojau, o klynas sausas, tiesa sausas, nes pradziuvo gerokai, o palute kuri patiesta po paklode kiaurai slapia
Visada padedavo Magnis B6, nu si kart tas nebepadeda, o su kiekviena diena jauciu kad jis vis labiau nerimauja, tuo paciu daugeja klausimu apie buvusi gyvenima, ir kuo daugiau apie tai kalbam, tuo jis labiau nervingas tampa, nors darzelyje su emocijom jau susitvarko.
Reikia patarimo, kaip jus savo vaikuciams pasitiprinat nervine sistema, kokius preparatus naudojat?
Maniskis lyg ir apsitvarke darzelyje, bet jauciu, kad vaikui negerai, kiek pastebejau tai kiekviena rudeni ir pavasaris tai mums nutinka, ne tik kad nervingas tampa ir nemiega nei naktim gerai, nei diena, bet ir vel nebejaucia kai pradeda sysioti i kelnias, klynas pastoviai slapias, sia nakti ir i lova pridare, ryte klausiu, kas cia sysiukais taip smirda, lyg negirdetu.....sakau sausa lova? Sako sausa, nueina patkrinti, kur tau jinai sausa, slapia kaip reikalas, klausiu kodel meluoja, sako nejauciau, kad prisisiojau, o klynas sausas, tiesa sausas, nes pradziuvo gerokai, o palute kuri patiesta po paklode kiaurai slapia

N- tąjį kartą. Vaikams jokių preparatų nereikia. Tokiems mažiems. Dabar ruduo- vitaminus ir taip gauna su maistu, žuvies taukus, su visom reikalingom rūgštim geria. Viskas. Nervų sistema turi iš ko FORMUOTIS. Atkreipiu dėmesį visu rimtumu- ji tik FORMUOJASI. Nei magnio(kuris skirtas suaugusiems), nei dar ko nors- kaip ten visokių papildų kategoriškai negalima. Inkstų kanalus užakmeninsit visokiom druskom bešerdami, kalį išbalansuosit.
Mamai čia labiausia reik kažkokių raminančių arbatų gerti, ir kantrybę ugdyti, nes man labiau panašu jog mama yra linkus į sezonines depresijas, sezoninius nuotaikų pakitimus, nei vaikas. Na taip, pagal mamos nuotaikas ir vaikas, aišku, reaguoja, negali nereaguoti- normalu. Šiuo atveju savais nervais reik labai pasirūpinti. Kad miegotų duoti vaikui didesnį fizinį krūvį, pasivaikščioti vakarais, pasimaudyti vonioj ilgiau.
Ir dar - magnis skysčius varo- tai kaip gali būti lova sausa. Sfinkterius atpalaiduoja, šlapimą varo. Kam griebtis iš karto tablečių ir papildų.
Prašau nepykt už atvirą atsakymą.
alfija, nepykstu 
Po didesnio kruvio isvis vaikui blogai
Nemoka atsipalaiduoti, o tada isvis bemieges naktys, jau po darzelio gryze visada uzsiimam kazkokiu ramiu zaidimu, kuris vaiko neiaudrina, netgi pasaka pries miega jam neleidzia uzmigti, kad ir grazia kokia paskaitau, tai jis tada galvoja, kas kaip ten buvo ir ji blasko. VRC buvo patares vakarais vaika uzimti ramiais zaidimais, tai tiesiog net nezinau......
Del mano depresiju, nepastebejau, kad buciau linkusi, bet kai vaikui matau kad blogai darosi, aisku jis jaucia mano jauduli ir nerima.

Po didesnio kruvio isvis vaikui blogai

Del mano depresiju, nepastebejau, kad buciau linkusi, bet kai vaikui matau kad blogai darosi, aisku jis jaucia mano jauduli ir nerima.
Pasivaikščiojimas ir yra ir krūvis, ir rami veikla vienu metu, maudynės vonioje irgi yra ir krūvis ir rami veikla.
Jei visai negali atsipalaiduoti- visada galima padaryti masažėlį. Paprastas nugarytės glostymas prieš miegą - ramina.
Šiaip šypsena. man toks įspūdis, kad tu bijai net ne dėl vaiko- o pačio vaiko. Jis yra toks, jis yra kitos- skamba tarsi kokia konstanta. Bet gi tu mama, tu namie valdžia- tau ir keisti ir tvarkyti visus reikalus. Dabar yra labai akivaizdu, kad vadovauja jis. Kol bus taip- jis niekada nebus ramus ir ne nervingas.
Jei visai negali atsipalaiduoti- visada galima padaryti masažėlį. Paprastas nugarytės glostymas prieš miegą - ramina.
Šiaip šypsena. man toks įspūdis, kad tu bijai net ne dėl vaiko- o pačio vaiko. Jis yra toks, jis yra kitos- skamba tarsi kokia konstanta. Bet gi tu mama, tu namie valdžia- tau ir keisti ir tvarkyti visus reikalus. Dabar yra labai akivaizdu, kad vadovauja jis. Kol bus taip- jis niekada nebus ramus ir ne nervingas.