
Kai nusileidi tarp kalniukų,vėjas sumažėja,bet pakilus vėl duoda į veidą.Įneriam į debesį visiškai,tikrai visai nekaršta ir gerti nesinori,tik liūlys bėga nesustodamas.Sutinkam žmonių su vaikiukais.Dauguma miega arba bando rėkti,bet jiems nesiseka,nes vėjas užkemša burnas

ir čia sutinkam kalnų bėgikų-su šortukais,maikytėm,jokių kepurių ir pirštinių,tik šypsenos veide

ir šuoliuoja jie lengvai tarsi kalnų ožiais-super
Sutinkam grįžtančius lietuvius,klausiam,ar pamatysim tą įžymųjį akmenuką???Sako,kad pamatysim-valio

,eiti pasidaro daug linksmiau
Štai ir jis,nepaslėptas debesų
Sako,kad 5 kubinių metrų .


Iš vienos pusės toks tarpeklis

Iš kitos fjordas ,ech,koks žaliai mėlynas

Ir mes euforijos apimti

Nežinau kodėl,bet visi ten tokie patenkinti,besišypsantys.O tie,kurie užlipa ant akmenuko papozuoti,pilni adrenalino

Akmuo šlapias,takelis iki jo labai siaurutis,ir nebėra jokių grandinių,apie kurias kažkada skaičiau internete,likę tik varžtai....
Aš išdrįsau užlipti tik tiek

Ir vos sugrįžau.Baimės buvo pilnos kelnės,prisipažįstu

Na,bet adrenalino gavau užtektinai.
Grįžti buvo smagiau,vėjas pūtė į nugarą ir lengvino ėjimą.
Tą dieną sušalom kaip reikiant,bet buvom laimingi ir patenkinti,įveikę kalną ir save
Su MB vieningai nusprendėm,kad bet šitų kopimų mūsų kelionė nubūtų tokia nuostabi.Miestų galima neaplankyti,bet užlipti į Troltungą ir Kjeragą būtina
Tą dieną dar nuvažiuojam iki Valle,daug kempingų pakeliui.Apsistojam
http://www.visitnorw...duct/?pid=99109,labai mielas kempingas,sumokam 145NOK.