QUOTE(sobieska @ 2013 09 02, 08:37)
Kažkodėl laukiu
jocienės įspūdžių

...aš jau praeitą penktadienį mergvakarį atbuvau, taip saugojau balsą, kas antrą žodį dainavau, taupiau šiam savaitgaliui, bet vistiek dabar prikimusiu tokiu seksualiu balseliu blevyzgoju

...ką tik paklausiau, kad savaitgalis pranašaujamas be lietaus, tai nuotaika iki dangaus
šita dainikė visą rytą skamba
Jočienė, pagaliau rado laiko visoms pasidžiaugti, kad siurprizas pavyko. Kas nežino, pradžioj buvau minėjusi, kad sesuo pakvietė pabūti liūdininkais, ir be jokių svečių susituokus nuvažiuoti pas tėvelius, seses ir kitus artimus giminaičius pasidžiaugti jų sprendimu. O kadangi aš pamaniau, kad tai labai daug laiko atima, gryšim nusikalę nuo kelionės, sumaniau visus sukviesti į "krūvą". Ir man PAVYKO!!!!!!!!. Džiaugiuosi, kad sesuo su jau dabartiniu vyru po visko liko labai dėkingi.
Tai va. Iš vakaro atvykom pas jaunuosius. Kadangi sesuo mane žino, kad aš be siurprizų negaliu, bandė nors ką nors išpešti. Nepavyko. Rytas prasidėjo anksti kirpykla, gėlių salonu. Gryžę jau radom fotografę. Vyrai buvo jau suforminti. Po apsirengimo man prasidėjo jauduliukas. Nekenčiu laukti. Netrukus gavau ženklą, kad autobusiukas vietoj, išbėgau su pulku papuošti. Papuošus ir gryžus prie laiptinės vos ne melstis visi pradėjom, kad tik jaunieji nesupyktų. Man rankos kojos pradėjo drebėti, mažai trūko, kad nuo laiptų būčiau nusiridenusi ir veidu sieną nutarkavusi.... Namie susistatau jaunuosius prieš save ir įleidžiu visą palydą. Jaunieji be žodžių... Prasideda išlydėjimo ceremonija - jaunikis nesulaiko ašarų, jaunoji šalta kaip akmuo, piršlienė su ašarų gumuliu gerklėje bando prisimninti ką išmokusi mintinai. Pavyksta.
Prie santuokos rūmų dar viena staigmena: laukia tėveliai ir nuotakos dukrytės. Po ceremonijos ant laiptų su rožių žiedlapiais pasitinka sukviesti svečiai. Jaunieji rodos patenkinti, priima sveikinimus. Nuotaka dvi savaite kepė vestuvinius saldumynus: kankorėžius, riešutukus, grybukus ir dėjo į savo keptus krepšelius. Tai gi svečiai irgi gryžo namo su dovanomis. Dar turim laiko, todėl einam į netoliese esančią MAXIMĄ apsipirkti pirmai nakčiai. Jaunieji perka tik varškę, druską, kmynus. Išmetam gandrui laišką, nes pakeliui radom pašto dėžutę. Deja, kraitelį atidavėm ryte, nes pamiršom pasiimti.
Važiuojam pas močiutę. Ji gyvena prie pat tilto, netoliese yra malūnas, užtvanka ir šeip graži gamta. Ant tilto surakinam širdeles, pasifotkinam, užkndam, riedam toliau. Dar vienas tiltas. Ten sužaidžiam su akmenukais. Jaunikis akmenukus mėtė kuo toliau. Lekiam į kavinę, kur jaunieji netenka žado, nesitikėjo. Ten pabūnam tris valandėles. Visą programą įvygdžiau: sutikimas, židinys, jaunųjų šokis, darbų pasidalijimas, šeimininkų atributikos įteikimas, smėlio ceremonija, tortas ilgiausių metų. Veždami jaunikio tėvelis namo, laukuose sustojam paleisti žibintus. 22,30 parvežam jaunuosius namo, o 23,00 mes jau namie ir dalinamės įspūdžiais. Jaunieji sekmadienio rytą išvyko į Palangą trims dienoms medaus pakopinėti.
Labai džiaugiuosi visais svečiais ir palyda. Likau įvertinta tik jų dėka, vienai būtų buve sunku.
Tiesa, oras pagal grafiką: 16,00 lietus ir 17,00 lietus. Ir abu kartus jau einant nuo tilto.