Gabalėlis Čekijos ir Slovakijos automobiliu

Na, ir dalis objektų lauke, manau, atpažinsit kas kur




Dar yra toks atskiras kambariukas, kur susimokėjus keletą kronų galima apsišaudyti poroloniniais kamuoliukais



Mes nesišaudėm, bet truputį pasidžiaugėm pavėsiu
Papildyta:
Lendam į lauką ir vaikštom toliau:





Papildyta:




Žvilgsnis į jau išvaikščiotą parko teritoriją:


Einam toliau:


Papildyta:



Viduj dar yra suvenyrų parduotuvė, galima įsigyti visokių medinių dėlionių, iš kurių galima sustatyti tam tikrus pastatus


Beje, išvažiuodami iš Prahos pirkome Čekijos kelių vinjetę (310 czk), nes kelias Praha-Ostrava per Brno mokamas. Pradžioj turėjom minčių važiuot aplinkiniais keliais, bet draugai patarė nevargt, nes tipo ilgai truksim ir keliai prastoki. Nežinau, ar gerai padarėm, kad paklausėm, nes kelias nuo Prahos iki maždaug Brno buvo tokios kokybės, už kurį mokėti visai nebūtų norėjęsi: eismui į vieną pusę kaip ir dvi juostos, bet viena beveik visą kelią remontuojama, o kita juosta taip išmalta, kad kaip MB sakė "atrodo, kad su arkliu jotume"
Nuo Brno kelias tikrai geras, nepalyginsi su pirmąja puse
Papildyta:
Nakvynės nutarėm ieškoti dar Čekijoje, nes čia ji pigesnė nei Slovakijoje. Bevažiuodami pamatėm nuorodą į kempingą prie ežero, nutarėm nesiblaškyt ir apsistot

Kempingas Dolni Domaslavice

Kaip jau tapo įprasta, kempinge nei rusų, nei anglų kalba susišnekėti nepavyko. Bet užtat savininkas labai džiaugėsi savim, kad mes supratom viską ir čekiškai jam rašant mokestį už mus, palapinę ir mašiną ant popieriuko

Žodžiu, nakvynė mum dviem kainavo 172 CZK.
Kempinge galima apsigyvent "namukuose", bet neapsirikit, nes namukai atrodo va taip:


visa ežero pakrantė apstatyta jau gerokai apsamanojusiais ir beveik į žemę įaugusiais treileriais, kaip vidus atrodo nematėm.

Šiaip kempinge nutarėm apsistoti dėl ežero, manėm po ryte nepavykusių maudynių bent čia paplaukiosim. Deja... Ežeras didelis, bet visai nesutvarkytas, nėra jokios pakrantės normalesnės, jei nori, brisk per molynus - MB dar bandė, bet greit grįžo. Kempinge tikrai nemažai žmonių, dauguma žvejai su šeimom, bet besimaudančių irgi nebuvo

Už karštą vandenį kempinge reikia mokėti papildomai, mokėti žetonais. Beje, kol vonioj neįmesit žetono, nebėgs ir šaltas vanduo WC nebuvo švarūs, nebuvo geriamo vandens krano kaip kituose kempuose...

Vienintelis džiuginęs dalykas buvo tas, kad visa ežero pakrantė nušienauta, pastatyta kad ir plastikinių, bet stalų su kėdėm


Ir yra daug laužaviečių ir prie kiekvienos net pridėta po krūvą malkų

Tai šituo privalumu mes ir pasinaudojom - paskutinę naktį Čekijoj susikūrėm laužą ir sėdėdami prie jo stebėjom krentančias žvaigždes

8 diena (rugpjūčio 9 d.)

Paskutinis rytas Čekijoje išaušo apniukęs ir vėsus


Dangus prie Slovakijos pasienio irgi nieko gero nežada


Pasieny pirkom kelių vinjetę, 10 d. - 10 eurų.

Kol atvykom iki Terchovos miestelio, oras pasitaisė. Vėl kepina, išlindo saulė, dangus giedras


Mašiną nemokamai visai dienai pasistatėm Lidl prekybcentrio parkavimo aikštelėj
Kadangi jau buvo netoli pietų, nutarėm pasirinkti trasą tiesiog pasivaikščiojimui, į kalnus nelipti. Iki trasos nuo PC aikštelės pora km asfaltu kepinant saulei
bet vaizdai gražūs, labai jaukūs man jų namukai


Ėjome trasa Biely Potok - Janošikove diery - Small Rozsutec - Biely Potok

Sakyčiau, kad man tai buvo pati įdomiausia trasa Visas kelias eina palei vandenį - daug kriokliukų, karštis nebebaisus, nes nuolat yra kur atsigaivinti. Yra ir lengvo ėjimo, ir daug kopetėlių, tiltelių



Tolumoj kyšo kaip ir kelionės vidurys


Kol kas mišku kylam aukštyn:





Laba didžiuojuos savimi, nes įveikiau visas tas kopėčias be didesnio vargo Sustojau tik prie vienintelės atkarpos, kur reikėjo gana dideliam aukšty eiti uolos atbraila įsikibus į grandinę - MB manęs pagailėjo ir atrado alternatyvų kelią, tereikėjo perbristi per vandenį truputį
Papildyta:
Pagal trasos aprašymą, iki slėnio turėjom ateiti per 2 h su trupučiu, mes palaikydami tikrai greitą tempą ir nesifotkindami ties kiekviena uola ar kopėčiom sugaišom virš 3 h.. Lipant į viršų dangus niaukėsi, pradėjo griaudėt ir lyti

Žmonių trasoj praktiškai nebeliko

Daėjom iki slėnio:


Toliau būtų galima užlipti į tą kalną, bet kopimas status, su grandinėm, o po to maždaug per porą valandų pagal trasos aprašymą turėtume grįžti į Terchovą iš kitos pusės.

Sakau, kad turėtume, nes kai staiga lietų pakeitė sniegas ir kruša nutarėm neberizikuoti, aš per tokį orą tikrai nekopčiau į kalną besilaikydama už grandinių

Tiesa, dar kurį laiką sėdėjom po eglę, tikėdamiesi, kad gal toks oras trumpalaikis, bet dangus jau nieko gero nežadėjo, teko grįžti atgal

Kelias atgal džiugino tuo, kad kuo žemiau, tuo oras geresnis Lijo tik atkarpom, bet pačioj apačioj buvo ganėtinai dar sausa. Visgi lietus pasivijo ir ten, dar užbėgom į PC apsipirkt ir ieškot kempingo.

Apsistojom štai šiame: camping Bela

Kaina 2 žmonėms, palapinei ir mašinai - 13 eurų/parai

Kempingas didelis, tvarkingas. Šalimais teka upė, tai naktį nuo jos kiek triukšminga, bet tą naktį trukdė visai ne tai
Nemokamas wifi, rozetes fotikui ir telefonui pasikraut radom WC. Karštas vanduo dušuose mokamas su žetonais, bet kriauklėse karšto vandens kiek nori, dauguma ten ir prausėsi Prie kiekvienų WC yra virtuvėlė su arbatiniu, elektrine virykle, geriamo vandens čiaupais, berods ir šaldytuviukas buvo

Teritorijoj dar yra baseinas, bet neišbandėm dėl oro sąlygų Taip pat ale mini zoo, su keliom papūgom ir šuneliais Beje, administratorė šnekanti angliškai

Žodžiu kurį laiką sėdėjom su MB mašinoj, laukdami, kol liūtis atslūgs ir galėsim pasistatyt palapinę, kai praradom viltį, teko statytis ir per liūtį. Tai buvo turbūt baisiausia naktis mano gyvenime...
Apie 17 h prasidėjo audra, kuri vienodu intensyvumu tęsėsi iki kažkur 3 ryto Dar nebuvau girdėjusi nei tokio garso griaustinio nei mačiusi tiek žaibų, atrodo, kad tiesiog prie palapinės šaudo Taip visą vakarą ir naktį pylė liūtis, pasikeisdama su kruša, vėjai taršė mūsų palapinę ir beveik nemiegojom nuo garsų...

Oho, o kopėčios nė kiek ne prastesnės kaip Slovakijos rojuj . Čia turbūt Mala Fatra kalnuose?

Taip, ten pat

9 diena (rugpjūčio 10 d.)

Ryte pagaliau apstoja lyti, bet dangus apniukęs, šalta, vėjuota






Šiandien planavom pasiekti Žemuosius Tatrus ir pabandyti įkopti į kokią viršūnę, taip sakant dar viena treniruotė mano aukščio baimei prieš Aukštuosius Tatrus
Žiūrim orų prognozes, tame regione vėl praneša audrą Nors kalnuose orus sunku tiksliai prognozuot, bet po svarstymų nusprendžiam Ž. Tatrus palikt kitam kartui ir šiandien važiuoti iškart iki aukštųjų

Važiuojam pro Martin miestelį, kur kiek apsiprekinam PC. O pro tą miestą sukom dėl ECCO išparduotuvės, ten kaip tik buvo užvežę porą autobusų turistų, tai žmonių daug. MB koja didelė, tai jo išmieros batų net nebuvo, o aš sau išsirinkau basutes Lyginant su LT kainom, viskas maždaug 40-50% pigiau

Pietauti stojam prie Slovakijos marių Stojam nemokamoj stovėjimo aikštelėj, yra požeminis perėjimas po greitkeliu, kad būtų galima iki marių nueiti
Vis dar labai apsiniaukę ir vėjuota, bet įsivaizduoju, kad gražią dieną čia tikrai gražūs vaizdai




Papildyta:
Nutariam apsistoti SM išgirtam Stara Lesna Rijo camping

Kelias iki jo visąlaik toks arba su dar mažesniu matomumu


Žinom, kad važiuojam tarp kalnų ir visąlaik į kalną, bet deja viso to grožio nematyt

Kempinge sumokam už 2 naktis 30 eurų... Dar reikėjo plius palikti 5 eurų depozitą, kurį po to grąžino.

Na, kempingas tikrai pamėgtas lietuvių, be jų ten galima sakyti kitų tautybių vos vienas kitas pasitaikė mūsų buvimo metu Mums, palyginus su Čekijos kempingais, tikrai nepasirodė niekuo ypatingas
Aišku, gerai, kad yra rozečių, geriamo vandens, bet moterų duše karštas vanduo beveik neveikė, vanduo smirdantis, nėra jokios virtuvėlės. WC ir dušai pridengti tik durelėm, kur kojos ir galva matosi tai va jie taip taupo elektrą, tipo iki vakaro turi matytis šviesa iš lauko, o kai apsiniaukę, tai tuose WC gana tamsoka, ale elektros pats neįsijungsi

Besižvalgant po kempingą, vėl pradėjo lyti

Kad jau tokiu oru nebuvo ką veikt kempinge, nuvykom dar iki Poprado išsikeisti grynųjų, ten pirmąkart biškelį vien su savo popieriniais žemėlapiais pasiklydom, bet apsukę porą ratelių sėkmingai teisingą kryptį atradom ir grįžom į kempą nakvot...

Vėl šalimais ošia kalnų upė Ir visą naktį vėl lyja

10 diena (rugpjūčio 11 d.)

Matyt nuo drėgmės ir vėsumos atsikeliu su skaudančiais kelių sąnariais

Rytas apsiniaukęs, bet nebelyja, nutariam visgi eit... MB svajonė Priečne sedlo - jau du kartus ten buvo, bet vis vasarą užsnigdavo ir negalėdavo pereit... Aš žiūrėsiu pagal sveikatą ir galimybes

Važiuojam iki Stary Smokovec, statom mašiną. Nuo čia iki Hriebenok kyla funikulierius, mes nusprendžiam eit pieškom - lipam į kalną, man asmeniškai einasi sunkiai, kelienai maudžia, bet gerai, kad dar nekaršta.

Rytas




Pasiekiam Hrebienok, sąnariai jau kiek apšilę, tai eiti darosi lengviau



Netoli chata:



Čia truputį atsipučiam ir toliau jau keliaujam Žaliąja trasa
Papildyta:
Šalia teka upė, vis pasigrožim krentančiais kriokliais



Daug tokių kėdučių pakeliui


Lipant aukštyn karts nuo karto pro debesis pasimato kalnų viršūnės




Papildyta:
Lipasi jau daug lengviau, kartais tik sustojam atsipūst, štai jau ir Teryho chata matosi


Atsisukam atgal - štai debesėlis bando mus pasivyti



Pasiekiam Teryho chatą, savim džiaugiuosi, aukščio baimės nesijaučia, jau gana drąsiai žiūriu žemyn ir keliai iš baimės nelinksta Tai dažnai vis sustoju, atsisukinėju atgal, kad įsitikinčiau, jog tikrai jau nebijau D



Chatoj išgeriam arbatos, apžiūrim šalia esančius ežeriukus, pailsim


Papildyta:
MB irgi manim pasidžiaugia, ir nusprendžia, kad galiu ir daugiau

Visgi po ilgesnio poilsio chatoj jaučiu, kad sąnariai vėl sustingę ir skauda Na, bandom dar eit Nepilną valandėlę dar kariamės olom, pereinam vieną nedidelį grandinių epizodą - kepinanti saulė jau nebepadeda, apsunkina kelią, bet atsiveriantys vaizdai suteikia tolesnio entuziazmo eit į priekį




Pradžioj maniau, kad toliau mums šia trasa:

pasijutau net pajėgi įveikti

deja, pasirodo šia..

(neryškiai, deja, čia matosi ta perėja...)

kai pamačiau, kaip ten žmonės lėtai ir atrodo sunkiai juda, iškart supratau, kad ten vien grandinės

pasiekėm šį tašką:


pradėjom sutikt atgal einančių žmonių

ir man jau čia darėsi baisu, ir kuo toliau, tuo labiau... baisiau ne dėl aukščio, bet dėl pačio lipimo, nu bijau aš tų grandinių ir dar taip stačiai dar kokį pusvalandį paėjom viršun, bet jau jaučiau, kad dar ne šiandien man tą perėją įveikti ir geriau nerizikuot bei kitiem netrukdyt lipt

šiaip diena buvo ideali tai perėjai įveikti, buvo gaila MB, kad jis nutarė su manim apsisukti iis tai tikrai būtų įveikęs be problemų na, bet tikiuos kada nors dar kartu mes tą perėją įveiksim

grįžtam atgal:




lipimas žemyn buvo labai sunkus, kelienai skaudėjo jau kaip reikiant, ypač kai reikia koją dėti žemyn nuo kokio laiptelio, o jų ten daug...

šiaip ne taip pargrįžom iki Stary Smokovec, užtrukom žygyje 10 h, nuėjom beveik 28 km

pakeliui dar užsukom į turizmo prekių parduotuvę, nes prieš tai dieną sušlapo degtukai ir nebegalim išsivirt maisto. Kas tai yra žiebtuvėlis ar degtukai nei anglų, nei rusų kalba nieks nesuprato, bet vienas matyt vietinis prisijungė prie mūsų pokalbio ir palydėjo iki parduotuvės

Tai keletas vaizdų pakeliui:



Daugiau jau jėgų nebuvo vaikščioti, grįžom atgal į kempą, nusipraust ir miegot

11 diena (rugpjūčio 12 d.)

Pagaliau pirmas kiek skaidresnis rytas Slovakijoje Pamatom tarp kokių kalnų įsikūręs kempingas





Mano kelienai vis dar skauda, tad nutariam jokių viršūnių jau nebešturmuoti, o tiesiog kur nors dar pasivaikščioti
Nutariam, kad norim pamatyti kokį ežeriuką, išsirenkam Popradske pleso. Kraunamės daiktus, išsiregistruojam iš kempingo ir važiuojam iki Štrbske pleso.
Parkavimas mokamas, tačiau prieš posūkį iki jo visai nemaža nemokama aikštelė

Maršrutas pritaikytas visiems - kelias iki ežero net asfaltuotas



Papildyta:


truputį išsukam iš trasos ir aplankom simbolines kapinaites žuvusiems Aukštuosiuose Tatruose atminti...




Nuo čia ežeras jau visai netoli




vanduo labai skaidrus, bet ledinis info lentoj rašo, kad daugiausiai iki plius 14 tegali sušilt

Palipam aukščiau ežero




Ir dar kiek aukščiau



Bijau, kad jei toliau dar kopsim, tai nulipant MB reiks mane nešti, tai apsižvalgom aplink ir leidžiamės žemyn




Noriu dar kada nors čia sugrįžti

Nusileidę pasivaikštom kita ežero puse


Ir jau vėl asfaltuotu keliu traukiam žemyn



Vaizdai gražūs, bet kur kelias stačiau eina žemyn, jau einu dantis sukandusi, nes kiekvienas kojos pastatymas "duoda" per kelio sąnarį

Dar galėjom skirti šia dieną ir kitos pusdienį kalnam, bet jau matau, kad nieko nebus...

Su MB nutariam su Slovakija atsisveikint ir pavakary pasiekiam Zator miestelį Lenkijoje. Čia įsikūręs Dinozaurų parkas, Mitologijos parkas, Vabzdžių parkas, Jūros gyvių parkas ir Pasakų parkas Už 19,90 zlotų galima aplankyt kurį nors vieną parką, už 39,90 zlotų galima eit į visus. Atvykom likus valandai iki uždarymo, supratom, kad nespėsim visko apžiūrėt, tad ryžtamės dar vienai nakvynei.

Tik va kempų aplink nesimato, bet aikštelė šalia Dinozaurų parko visai viliojanti - didelė, dar tik tvarkoma ir nemokama. Nusprendžiam, kad paskutinė nakvynė mum bus gerai ir mašinoj

Užeinam į šalia esančią karčiamą pavakarieniaut (River park), maistas labai pusėtinas, skoniui pagerinti užsisakom ledų, tie jau skanūs

Pasivaikštom palei vietinę upę


Ir šalia esančiam stadione vieni du žaidžiam frisbį Čia pirmąkart per visą kelionę sutinkam uodus

Permiegam mašinoj, šįkart niekas netrukdo

Vaizdai Aš irgi turiu aukščio baimę, bet tik uždarose patalpose - man visada baisu lipti visokių pilių, bokštų ir tvirtovių siaurais laiptukais į kokią nors apžvalgos aikštelę viršuje O vat kalnuose, kur tiek erdvės, nebelieka jokios baimės, tik užvaldo kažkoks entuziazmas ir noras viską įveikti Smagu, kad pamiršote aukščio baimę

Ačiū
Kalnai užburia tikrai, net jei visko ir neįveiki

Čekiją taip pat malonu prisiminti: Adršpachai, Praha.

Ačiū už puikų pasakojimą Virtualiai smagiai pakeliavau, oi kaip laukiu vasaros
Gaila tik, kad nėra bendros suvestinės - kiek km. kiek kuro, kiek litų