Laba. Grįžom ir mes
Būdama ten kažkurią popietę buvau įlindus į temą, paskaičiau apie ginčus dėl maisto, tai grįžus jau tikėjausi rasti dvi temas, vieną - Kroatija skurdžiams, kita - Kroatija -
subjektyviai ir ne skurdžiams. Nu bet ne ne, žiūriu tema ta pati, viena. Gal tilpsim kaip nors visi
Atostogos pavyko 10 balų

Dabar jau suprantu, kodėl žmonės ten grįžta ir grįžta atostogaut

Ir aš jau norių vėl
Į priekį važiavom su nakvyne Mikulove, Čekijoje. Koks gražus miestukas

Miegojom pačiam senamiesčio centre, iš vakaro pasivaikščiojom, alaus pagurkšnojom, ryte kavos išsivirę gurkšnojom aikštėj ant suoliuko.
Sekanti nakvynė buvo Oguline. 50 km iki Plitvicų. Apartamentai liuksiški, pigus.
Ryte atsikėlę važiavom į Plitvicas nemokamu keliu. Šiaip visai buvo įdomu. Kelias pradžioj normalus, su atitvarais, linijom ir platus. Kaimuose daug apleistų namų, namų sienose kulkų žymės, porą tankų laukuose paliktų. Bet kuo labiau kelias kilo į kalną, tuo labiau siaurėjo, dingo visos linijos ir atitvarai. Tai vat ko gero pačiame aukščiausiame taške susitikom italų ekipažą ir neišsitekom

Sustojom lyg įbesti vieni prieš kitus. Italė moteris vis griebėsi už galvos ir mojo važiuoti mums. Aš atidariusi dureles pažiūrėjau kiek dar čia tos vietos mes turim, pamačiau ne kažką. Išlipt iš mašinos jau nebuvo kaip

Nu tai taip ir pravažiavom, braukdami šonus. Nuostoliai nedideli, išdužus posūkio lemputė ir nubraukti dažai. Ir dvigubai daugiau rakės vakare, nes baimė tik vakare ir atėjo.
Po Plitvicas vaikščiojom ilgai, pasirinkom H maršrutą. Vaizdai nerealūs

Labai patiko.
Po to važiavom iki Omiš Nemiros ir ten jau apsistojom 8 naktis. Apartamentai labai vykę. Šeimininkai neįkyrūs (atgaiva po Turkijos), iki jūros kelios minutės.
Aplankėm Dubrovniką. 8 kelias super. Mano paaugliukė sakė,
jaučiuos kaip kino filme . Ir pats Dubrovnikas paliko didžiulį įspūdį.
Ne ką mažiau patiko ir Diokletiano rūmai Splite. O dar žinant, kad tai III amžiaus romėnų statinys, tai vaikštant tikrai gniaužia kvapą.
Rakė skaniausia iš figų.
Vaisių saldumo ir sultingumo nemoku aprašyt. Dabar net seilės burnoj kaupiasi.
Vaikai labai gyrė ledus, vyrai - alų.
Grįžinėjom namo pro Vengriją, Slovakiją. Vengrijoj grybą supjovė navigacija. Įvedė mus į Slovakiją kažkokiam gūdžiam kaime, kur stovėjo tik anų laikų degalinė. Kai paklausėm, kur rasti tuliką, nusijuokė tik ir parodė į krūmus
Tai visą etapą Slovakijos pravažiavom nemokamu kalnų keliu.
Aukštynžemynkairėndešinėn
Neskaitant to, kad vienu momentu užsmirdo stabdžių kaladėlėm, iki soties pasigėrėjom Tatrų kalnų panorama
Grįžus, paskaičiavau finansus (pamačiau, kad dar liko ir parkeliams ir sąsiuviniams

) ir drąsiai jau sakau, atostogos buvo tobulos
Jei kam aktualu, truputį statistikos.
Nuvažiuota 4600 km. Kurui (dyzelis) išleista 1140 lt
Kelių vinjetėms - 145 lt.
Už Kroatijos kelius - 187 lt.
Nakvynes visas buvom rezervavę iš anksto. Ir nenusivylėm. Atvažiavus vakare į vietą nebereikdavo nieko ieškoti, blaškytis. Vienos nakvynės vidutinė kaina žmogui gavosi 11,7 euro.
Smilpa nebuvo čia įlindus po kelionės? Kažkodėl man atrodo, kad ją mačiau Omiše, siauroj restoranų/kavinukių gatvelėj