Vienatvė, meilė ir kiti demonai

Bet tikrai PirS't tokios destrukcijos į temą įnešat.

Kviečiama į pasimatymą apsiuostyti. Ar Jūs pagalvojote, kad Jus jau įsimylėjo per kompiuterio ekraną ar telefoną ir kad susitikus beliks tęsti prasidėjusį pokalbį? Atsakysiu, kad tai neįmanoma. Gal užkliuvo išvaizda realybėje, gal bendravimas nepatiko, gal bendravimo turinys. Nenorą pažindintis toliau gali nulemti daug smulkmenų. Iš tiesų kai kada norėčiau turėti tiek įžūlumo ir kai kada susitikus iškart atsisveikinti, nes kartais būna aišku, kad na ne kavadienis man šiandieną.

Tikrai, apie normalesnius vyrus ir Jus aš nesu girdėjusi. Atrodo, kad Jums tik kiaulės keliuose pasitaiko.



Kalbant į temą: iškart po jos sukūrimo norėjau dėti platų komentarą, nes ji man labai artima. Daug kur skaitau ir matau save, tuos pačius jausmus. Aišku, yra ir nemažai skirtumų, bet esmė ta pati - žmogus nesutvertas vienatvei ir save nuteikti, kad man viskas nuostabu ir vienai nėra paprasta, kai visa širdimi trokšti meilės. Labiausiai prie žemės traukiantys patarimai ir paguodimai:
-viskam savas laikas. Na nebūtinai. Visuomet bus vienišų žmonių, tas laikas gali ir neateiti.
-daryk ką nors. Būna darai. Būna gyveni socialiai aktyvų gyvenimą, nesėdi namuose, bet nieko neatsiranda vis tiek. Darai tą grynai dėl savęs, ne iš to desperatiško noro kažką surasti.

Savo variante aš jau pradedu matyti, kad norėčiau apsilankyti pas psichologą - geresniam savęs pažinimui, gyvenimo prioritetų išryškinimui, galbūt vyro nukėlimui nuo pjedestalo įsivaizduojamoje gyvenimo pilnatvėje. Aš matau, kad man trūksta meilės sau (ne, išoriškai to nėra matyti, čia iš vidaus), geresnio savęs vertinimo. Apskritai mintis jau būtų pats laikas apsidėlioti

[quote=Liebchen,2013 09 04, 16:28]
Bet tikrai PirS't tokios destrukcijos į temą įnešat.
desperatiško noro kažką surasti.
Kokios destrukcijos ? Paklausti , kad kalbantis telefonu viskas buvo gerai , o susitikus , jau nebe ? Kad klausiama , kodėl negalima buvo pasakyti "man nepatinki , ir neapsimoka toliau bendrauti" bet geriau pasakyti "valink namo" Gerai ,kad dar žiurke neišvadino . Norėčiau pažiūrėti , kokia būtų reakcija tų kurios gina chamą jei pačias pasiųstų ant trijų raidžių.

[quote=Patraukli ir Savarankiska,2013 09 04, 17:14]
[quote=Liebchen,2013 09 04, 16:28]
Bet tikrai PirS't tokios destrukcijos į temą įnešat.
desperatiško noro kažką surasti.
Kokios destrukcijos ? Paklausti , kad kalbantis telefonu viskas buvo gerai , o susitikus , jau nebe ? Kad klausiama , kodėl negalima buvo pasakyti "man nepatinki , ir neapsimoka toliau bendrauti" bet geriau pasakyti "valink namo" Gerai ,kad dar žiurke neišvadino . Norėčiau pažiūrėti , kokia būtų reakcija tų kurios gina chamą jei pačias pasiųstų ant trijų raidžių.
[/quote]


O kodėl tai rašote šioje temoje? prie ko tie jūsų asmeniniai potyriai, visiškai nesusiję su temos autore ir jos situacija?

Tai nueikite išsiliekite į temą apie žindymą, arba apie kačiukų auginimą, arba diskusiją apie krepšinį, jei jau manote, kad kur norite, ten rašote

Todėl , kad taip pat esu vieniša ir su savais demonais , bet gal reikėjo paprašyti jūsų leidimo , kad čia parašyčiau.
Norėjau ir parašiau , apie sugadintą 5min trukmės pasimatymą automobilyje . Ir labai norėjosi sužinoti , kodėl jis buvo ten , o ne prasitęsė kokiam nors bare ar prie jūros .

Jei su vyrais bendraujate tokiu stilium kaip cia forume, tai... Zmogus tiesiog issigando

Nebendravau tokiu stiliumi (norisi ir čia bendrauti mandagiai , bet nepavyksta)

Ne, gink dieve, mano leidimo nereikėjo
Tiesiog tema tekėjo labai gražiai savo vaga, kol neiššokote kaip pilypas iš kanapių

Kai vakar kažkas sugadino visą vakarą , tai norėjosi sužinoti kokiu tikslu jis tai darė? Kodėl to jam reikėjo?

Šioje temoje?

Na, savo atveju aš tiesiog "muštruoju" save, nes turiu išeiti savo gyvenimo pamokas. Palengva imu suvokti, kodėl viskas vyksta būtent taip, kaip vyksta, ir nors sudėtinga - velniškai, ypač dėl to, kad laukiuosi - tikiuosi šį periodą pereiti pakelta galva.

Kalbant apie "aš"... paprasčiausiai yra daug vaidmenų, kuriuose žmogus vis tiek išlieka: pasikeitus aplinkybėms, jame atsiranda savybės, kurių jis nemanė turįs. Todėl man tas "aš" kuo toliau, tuo labiau neapibrėžtas, kalbant bendrai, ir rištis tik prie tam tikro vaidmens man atrodo ydinga, na, gal ne tiek ydinga, kiek gyvenimui keičiantis tai sukelia problemų. Na, bet po vieno kraštutinumo visada atsiranda kitas, paskui viskas nusistovi, ir būna harmonija. Tikiuosi

Daugiau tam tinkamų temų nėra - ši tinkamiausia.

P. S. gink dieve, nerekomenduoju autorei pasiimti belekokį vyrą ir jam tarnauti (reikia mylimo ir mylinčio vyro ir ne tarnystės jam), tiesiog linkiu daugiau kūrybiškumo galimybėse, prioritetuose.