Man irgi atrodo, kad reikia mokintis mylėti gyvenimą, koks jis yra, o ne kelti pretenzijas "koks jis turėtų būti". Nemažai žmonių mano, kad priėmus gyvenimą, koks yra, svajonės liks neįgyvendintos (arba - dažnai girdėjau - jei nesudarysi "antrai pusei" kriterijų sąrašo, susidėsi su lodariumi paskutiniu). Tačiau bent jau mano patirtis leido pastebėti, kad kartais norai neišsipildo, nes jie yra per karšti, į juos pernelyg valdingai kabinamasi. Manau, reikia šiokio tokio lengvumo, nesureikšminimo, nesikabinimo - tada viskas sekasi sklandžiau. Savaime šeimos turėjimas nėra laimė, nėra nelaimė jos neturėjimas, laimė yra gebėjimas būti laimingai įvairiose situacijose.
Kitas dalykas, ką pastebėjau, neretai nelaimingi vienišiai kalba apie kažkokį "tą" žmogų, kaip apie kažką mistiško, kas pasirodys ir viską pakeis tarsi pamojęs burtų lazdele. Vienas mano draugas, pavyzdžiui, nori, kad vos pamačius moterį norėtųsi su ja praleisti visą gyvenimą... Manau, taip būna, bet dažniausiai būna kiek proziškiau - ir nebūtinai blogiau, tad nereikia būtinai tikėtis būtent tokio scenarijaus ir atstumti žmones, su kuriais neįvyksta stebuklas per pirmas susitikimo sekundes. Man atrodo, kad nėra "to" žmogaus (atseit kažkokių aukštesnių jėgų paskirto, lemtingo), yra žmones, kurie susitinka, ir dėl tam tikrų savybių sugeba užmegzti abipusį emocinį ryšį ir jį išlaikyti.
QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2013 09 07, 21:44)
Savaime šeimos turėjimas nėra laimė, nėra nelaimė jos neturėjimas, laimė yra gebėjimas būti laimingai įvairiose situacijose.

QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2013 09 07, 21:44)
Man irgi atrodo, kad reikia mokintis mylėti gyvenimą, koks jis yra, o ne kelti pretenzijas "koks jis turėtų būti". Nemažai žmonių mano, kad priėmus gyvenimą, koks yra, svajonės liks neįgyvendintos (arba - dažnai girdėjau - jei nesudarysi "antrai pusei" kriterijų sąrašo, susidėsi su lodariumi paskutiniu). Tačiau bent jau mano patirtis leido pastebėti, kad kartais norai neišsipildo, nes jie yra per karšti, į juos pernelyg valdingai kabinamasi. Manau, reikia šiokio tokio lengvumo, nesureikšminimo, nesikabinimo - tada viskas sekasi sklandžiau. Savaime šeimos turėjimas nėra laimė, nėra nelaimė jos neturėjimas, laimė yra gebėjimas būti laimingai įvairiose situacijose.
Kitas dalykas, ką pastebėjau, neretai nelaimingi vienišiai kalba apie kažkokį "tą" žmogų, kaip apie kažką mistiško, kas pasirodys ir viską pakeis tarsi pamojęs burtų lazdele. Vienas mano draugas, pavyzdžiui, nori, kad vos pamačius moterį norėtųsi su ja praleisti visą gyvenimą... Manau, taip būna, bet dažniausiai būna kiek proziškiau - ir nebūtinai blogiau, tad nereikia būtinai tikėtis būtent tokio scenarijaus ir atstumti žmones, su kuriais neįvyksta stebuklas per pirmas susitikimo sekundes. Man atrodo, kad nėra "to" žmogaus (atseit kažkokių aukštesnių jėgų paskirto, lemtingo), yra žmones, kurie susitinka, ir dėl tam tikrų savybių sugeba užmegzti abipusį emocinį ryšį ir jį išlaikyti.
Kitas dalykas, ką pastebėjau, neretai nelaimingi vienišiai kalba apie kažkokį "tą" žmogų, kaip apie kažką mistiško, kas pasirodys ir viską pakeis tarsi pamojęs burtų lazdele. Vienas mano draugas, pavyzdžiui, nori, kad vos pamačius moterį norėtųsi su ja praleisti visą gyvenimą... Manau, taip būna, bet dažniausiai būna kiek proziškiau - ir nebūtinai blogiau, tad nereikia būtinai tikėtis būtent tokio scenarijaus ir atstumti žmones, su kuriais neįvyksta stebuklas per pirmas susitikimo sekundes. Man atrodo, kad nėra "to" žmogaus (atseit kažkokių aukštesnių jėgų paskirto, lemtingo), yra žmones, kurie susitinka, ir dėl tam tikrų savybių sugeba užmegzti abipusį emocinį ryšį ir jį išlaikyti.
Gyvenimą aš myliu. Moku džiaugtis paprastais dalykais, mane džiugina gražėjantis miestas, kurį pastebiu, važiuodama į darbą, grožiuosi dailėjančiais parkais, alėjomis, mėgaujuosi geru oru. Apskritai esu laiminga, kad galiu patirti daug malonių gyvenime: mylimas darbas, keli artimi TIKRI draugai, ačiū Dievui sveiki tėvai, finansinė nepriklausomybė, jaukūs namais. Tai yra mano turtas, mano laimė. Tvirtą materealinį pagrindą susikūriau daug dirbdama, o už visą kitą dėkoju likimui. Kaip ir kiekvienas iš mūsų turiu problemų, rūpesčių, todėl nėra taip, jog 24/7 galvoju tik apie tai, kad "oi, kokia aš vargšė, neturiu vyro ir vaikų". Juk yra ir daug kitų reikalų, rūpestėlių, buitinių niuansų, kurie "užima galvą", aš nesistengiu į šį norą turėti šeimą įsikabinti dantimis ir nagais, laukiu to laisva širdimi ir stengiuosi eiti link savo svajonės išsipildymo taip pat laisva širdimi. Nedarau kažko per prievartą, nežiūriu į kiekvieną vyrą maniakiškom senmergės akimis.
man irgi atrodo, kad su autore viskas tvarkoj, ji maniakiskai nerauda del to vyro.
aylin, skaityk atidziau - autore apturi nemazai laisvo sekso...
aylin, skaityk atidziau - autore apturi nemazai laisvo sekso...
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2013 09 04, 17:47)
Kai vakar kažkas sugadino visą vakarą , tai norėjosi sužinoti kokiu tikslu jis tai darė? Kodėl to jam reikėjo?
Jis taip padarė, nes labai norėjo sysiuko, todėl sėdėjo kojas suspaudęs. Juk, kai mažiau judi, tai dar gali sulaikyti neprisidaręs, bet tik pabandyk pajudėt, kai šlapimas, jau liejasi per ausis. O bijojo prisipažinti tau, kad nori į WC, juk tai pirmas jūsų pasimatymas. Ir kai šlapimas jau ėmė jam sunktis per akis, tu jam pasiūlei pajudėti ir nueiti kur nors - va čia ir buvo tavo lemtinga klaida, kuri sugadino ir tau ir jam galbūt net tobulas jūsų abiejų net būsimas vestuves...gaila..nieko, sutiksi dar vyrų, ne karo metas. Laikykis!
QUOTE(DoraMio @ 2013 09 07, 21:40)
Manau, dėmesį ar susidomėjimą moku parodyti, bet, kai sulauki reakcijos, jog esi žmogau neįdomi, nebelendu į akis.
Iš pasakojimų neatrodot neįdomi moteris. Manau, kad nepasakot apie save vieno kertinio dalyko, kuris ir nulėmė tokią susiklosčiusią situaciją. Papasakokit, kokį vyra šalia savęs įsivaizduojate?



QUOTE(asker @ 2013 09 07, 20:07)
Taigi, gerb. flight, visgi ne "vyrų yra mažiau", bet "vyrų, kurie, mano manymu, yra manęs verti" yra mažiau?
Ups... Ką padarysi, jei manot, kad kiti Jūsų neverti, teks įrodyti likusiai mažumai, kad jie turi pasirinkti būtent Jus. Tik jei taip atsitiks, kad jie pasirinks kitas, gal nereikia tuomet vyrus kiaulėmis vadinti, o geriau pasižiūrėti į save, kodėl taip atsitiko?
Ups... Ką padarysi, jei manot, kad kiti Jūsų neverti, teks įrodyti likusiai mažumai, kad jie turi pasirinkti būtent Jus. Tik jei taip atsitiks, kad jie pasirinks kitas, gal nereikia tuomet vyrus kiaulėmis vadinti, o geriau pasižiūrėti į save, kodėl taip atsitiko?
Gerb. asker, bijau, man asmeniškai niekam nieko įrodinėt šiuo aspektu matomai, nebeprireiks - mano situacija visiškai kitokia nei temos autorės.

Kita vertus, faktas lieka faktu - Lietuvoje išsilavinusių ir t.t. moterų daugiau negu vyrų. Statistika tokia.
O kas čia visus vyrus kiaulėmis vadina, taip ir nesupratau ...

QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2013 09 07, 21:44)
Savaime šeimos turėjimas nėra laimė, nėra nelaimė jos neturėjimas, laimė yra gebėjimas būti laimingai įvairiose situacijose.
Taip, nes juk laimė - ne konkreti situacija, o reakcija į ją...
Bet, galima būti laimingu ir vis tiek kažko labai ilgėtis, trokšti, laukti...
QUOTE(Bern @ 2013 09 08, 01:27)
Jis taip padarė, nes labai norėjo sysiuko, todėl sėdėjo kojas suspaudęs. Juk, kai mažiau judi, tai dar gali sulaikyti neprisidaręs, bet tik pabandyk pajudėt, kai šlapimas, jau liejasi per ausis. O bijojo prisipažinti tau, kad nori į WC, juk tai pirmas jūsų pasimatymas. Ir kai šlapimas jau ėmė jam sunktis per akis, tu jam pasiūlei pajudėti ir nueiti kur nors - va čia ir buvo tavo lemtinga klaida, kuri sugadino ir tau ir jam galbūt net tobulas jūsų abiejų net būsimas vestuves...gaila..nieko, sutiksi dar vyrų, ne karo metas. Laikykis!
Iš pasakojimų neatrodot neįdomi moteris. Manau, kad nepasakot apie save vieno kertinio dalyko, kuris ir nulėmė tokią susiklosčiusią situaciją. Papasakokit, kokį vyra šalia savęs įsivaizduojate?
Beskaitydama, kartais susidarau įspūdį, kad tem išgalvota
sorry, jei klystu 
Iš pasakojimų neatrodot neįdomi moteris. Manau, kad nepasakot apie save vieno kertinio dalyko, kuris ir nulėmė tokią susiklosčiusią situaciją. Papasakokit, kokį vyra šalia savęs įsivaizduojate?




QUOTE(flight @ 2013 09 08, 01:02)
Kita vertus, faktas lieka faktu - Lietuvoje išsilavinusių ir t.t. moterų daugiau negu vyrų. Statistika tokia.
Ne tik statistika - faktas ir tas, kad geras išsilavinimas, aukštas intelektas šitoj rinkoj, deja, bet nėra moterų pliusas. Jokiu būdu nenori apibendrinti - išimčių yra, bet jos tik patvirtina taisyklę. Tiesiog statistiniam personažui nereikia protingesnės už jį, ir taškas.
Išsilavinimas išsilavinimu, dėl tam tikrų savybių moterys labiau linkusios jo siekti... bet išsilavinimas nėra lygu protas, ambicijos, įdomumas, kūrybiškumas ir t. t.. tad nežinau, ar galima laikyti, kad statistiškai moterys kažkokios -esnės. Bent jau pagal savo patirtį negalėčiau pasakyti, kad kažkuri lytis būtų labiau intelektualesnė, išmintingesnė ar ambicingenė. Galbūt kai kuriems žmonėms dėl kokių nors priežasčių tiesiog nepasiseka rasti atitinkamo žmogaus. Keisčiausia, kad nemažai ir vyrų, kuriems atrodo sudėtinga surasti intelektualią, plačiau įvairiais dalykais besidominčią, laisvesnio požiūrio moterį. Kodėl vieni nesusitinka su kitais? Ar - jei susitinka - kodėl vienas kitonepatraukia, nesudomina?
QUOTE(Bern @ 2013 09 07, 23:27)
Iš pasakojimų neatrodot neįdomi moteris. Manau, kad nepasakot apie save vieno kertinio dalyko, kuris ir nulėmė tokią susiklosčiusią situaciją. Papasakokit, kokį vyra šalia savęs įsivaizduojate?
Beskaitydama, kartais susidarau įspūdį, kad tem išgalvota
sorry, jei klystu 



Man irgi toks jausmas kartais iškyla, nes pernelyg viskas idealu, švaru iki to, kad nėra šeimos. Maždaug ideali moteris, kuriai trūksta kažkokio menkniekio.
Atsiprašau irgi, jei klystu.
