kad tas protingumas vienavaikių/bevaikių dažniau pasireiškia tam tikroj srity. o daugiavaikės nori nenori, turi keletą sričių išmanyt, kad ir ne tobulai, bet orientuotis. taigi, kas geriau - mokėti vieną kalbą, ar turėti krūvos kalbų pagrindus, kuriuos, reikalui esant, belieka tik pagilinti?
vien tik logistikos žinių kiek. kantrybės ugdymo kiek. kulinarinių iššūkių. nekalbu apie problemų ir jų sprendimo būdų skaičių
vienavaikės dažnai (ne visos ir ne visada) skundžiasi, kiek daug problemų tas vienas vaikas sukelia,kaip sunku jį auklėti, koks nepaklusnus ir pan. daugiavaikėms tokių problemų nekyla, o jei ir kyla - tai įvardijama kaip "pas mano n-tąjį ta trumpoji n-metų krizė, bet tuoj praeis, laukiam"

į viską žiūrisi daug paprasčiau.
vakar šventėm viduriniojo gimtadienį. dalyvavo 20+ vaikų (pamečiau skaičių pabaigoj). ir tai - ne visi susirinko, kuriuos maniškis norėjo matyt. nes jų draugai persidėlioja, vyriausias bendrauja su jaunesnio draugais, jaunesnis su vyresnio, tie draugai dar brolių sesių turi, kurie irgi į draugystę įsitraukia. o gimtadieniai mūsų tokie, kad jei vienas pakviestas, tai ir šeimos narius gali be klausimų atsivesti. pabaigoj džiaugiausi, kadmaisto ir 4 kg torto užteko visiems

dar ir man su vyru trupinėlis paragaut liko

tiesa, su gėrimais apsiskaičiavom, teko bėgt papildyt

(išgėrė apie 15 litrų, neskaitant vandens)
o mano dvivaikiui broliui kilo klausimas, iš kur tiek vaikų paimt