Intensyvi 7 dienų kelionė po Italiją

Chiusi – Chianciano Terme

O čia tai vat ir mūsų laukė paskutinis didžiausias bene visos kelionės nuotykis. Iš Sienos turėjom bilietą į Romą, tačiau jis buvo su persėdimu Chiusi miestelyje, kur savo traukinio teko palaukti valandą laiko. Jau buvo apie 21.30h vakaro, tad nemenkai sutemę, o ir šiaip įspūdžių buvome pilni, tad nusprendėm nesišlaistyti gatvėm ir tiesiog pabūt stoty.

Du rūkaliai išsitempė mane į lauką ir mes atsisėdome ant suoliuko už kampo. Tik prisidegę cigaretes pamatėme legendinį itališkų filmų apie mafijas kadrą: gauja senukų sėdi ir stebi teritoriją.

Taigi faktas tas, kad mes pakliuvome į JŲ teritoriją. Tad jie mus pradėjo varstyt žvilgsniais, pradžioje mąsliais, vėliau jau ir piktais kai atsikimšome šampaną. Ten ir kažką kalbėjo kaip manome apie mus, bet žinoma mes nė bum bum nemokame italų... Taigi beveik visą valandą mes vieni kitiems laidėm ironiškus ir papiktintus žvilgsnius ir dar ko tik nedarėm


seni bambekliai kaip mes juos praminėm

Juokingiausia tai apskritai pats vaizdas, apie 12 senelių, kurie nei rūko, nei geria, sėdi priešais gatvę atsinešę kėdutes ir tiesiog stebi. Faktas vienas sėdi pačiam vidury kaip tikras bosas, o kiti aplink. O tas pagrindinis ten šneka ir smakru baksnoja mūsų pusėn, o kiti linksi galva Toks sušvelnintas ir pasendintas Korleonės variantas buvo.

Galiausiai, pusbrolis mūsų drąsiausias, pamatė tokį na 35+ metų vyriškį atėjusį prie jų, ir paskui pasigavo jį ir sako, gal galėtume mes su jais nusifotkint? Tas sako tai be bėdųųų!

Mes ten aišku su pussesere, jį išvadinom debilų ir nesuprantom kaip kas, bet jis sako: nu neįamžinti tokio vaizdelio būtų nuodėmė. Ir spėkit, ateinam prie jų, mes pasimetę, o tie kokie laimingi. Puola griebt mus į glėbį, klausia iš kur mes. Sako niekur jūs nebevažiuokit, likit čia, pas mus pernakvosit. Mus su pussesere gira ir sako, jei visos tokios gražios moterys Lietuvoje tai norime ir mes tenai keliaut! Atsisveikinant rankas išbučiuoja ir laimingi mus paleidžia.


Legendinė nuotrauka su bambekliais ir mumis bet matos, kad buvę kiemo šūstrekai

Laimingi nueiname ir mes, nes žinome, kad jie dabar turės apie ką kalbėti gerą mėnesį, o ir mūsų kelionė pasibaigė kuriozišku nuotykiu, kurį labai sunku perteikti raštu. Bet šita kelionės dalis buvo viena įsimintiniausių! Tik dabar prisiminus gėda kiek mes ten bjaurasčių apie juos primąstėm

Penkta diena – Vatikanas ir Roma

Buvo iš tiesų labai gaila sugrįžti ir kaip sakant nusėsti☺ Tačiau dar liko kelios dienos ir daug planų, kuriais beje nors ir turėjome visai nesivadovavome.

Taigi mums strategiškai geriausia diena keliauti į Vatikaną išpuolė šeštadienis, tą ir padarėme. Ten nuvykome metro iki Ottiavani stotelės (kažkaip taip rašos). Ir iškarto patraukėme link muziejaus, nes čia buvo mūsų klaida neturėjome iš anksto nusipirkę bilietų. Bet kadangi atvykome anksti apie 10 gal, tai pastovėjome tik valandą ir ta saulė dar taip baisiai nežudė. Tačiau kas ėjo po mūsų tai buvo žiauru... Ten daugybė tokių kas siūlo greitą įėjimą, bet taip pat daug ir apgavikų, tad atsargiai, panelės.



Įėjimas man kaip studentei kainavo gal 8€, o kitiems net ąšĖ jei neklystų. Na gan nemažai, o mes realiai visą tą muziejų prabėgom... Niekur nestoviniavom pasigrožėt, tik lėkėm, lėkėm ir lėkėm, nes nežinojom kiek laiko dar užtruksim šiaip Vatikane (vėlgi neapsižiūrėjom mąstelio dydžio) ir prabėgom nieko nepamatę, na tik tai kad jis tikrai gražus ir įspūdingas. Vien žo užsidėjome pliusiuką, ne daugiau. O Šiaip Siksto koplyčia taip visų giriama mane nuvylė ☹




laiptai nerealiai gražūs

Tikėjaus gražesnės vietos, taip pat nuliūdau, kad neleidžia fotografuoti. Nesakau, tas Mikelandželo (neklystu gal?) darbas įspūdingas, tačiau vien dėl jo tiek alpt.. Na man labiau prie širdies yra modernusis menas ir tiek..


Sargyba Vatikano



Taigi apibėgom muziejų per dvi valandas gal, nes jis tikrai milžiniškas. Bet tikėjausi įvairių brangenybių ir užkauptų Vatikano lobių išvyst, o čia daugiau tas meniškasis lobynas jūsų laukia ☺ Ką naudingo padarėm tai išsiuntėme atvirlaiškius iš ten, tai nekainavo daug, bet turėkit tušinukus, nes kitaip teks pirkt...

Išėję iš čia patraukėme papietauti, vėlgi susigundėm reklamomis ir tais kvailais meniu. Nu neskanu ir nepatiko, nebūkit kvailos kaip mes ir to neimkit niekada per savo kelionę! Kaip ir Mc Donalds maisto, na nebent kritiniu atveju kaip buvo mums, kad apart to niekas nebedirba.

Pavalgę patraukėm link Vatikano bazilikos, ir WOW, dar kartą WOW. Kad į ją patekt, atstovėjome eilę, praėjom apsaugas tokias pat kaip skrydžiams ir wualia. Mane pribloškė jos grožis, turtingumas ir VĖL didingumas. Bet tai tikrai pati pačiausia bažnyčia kokią tik esu mačiusi.





Mačiau, kad ten yra dar keletas muziejų, bet ten nėjom, tikiuos kad neteks kadanors pasigailėt, nes į Romą sugrįžt nebenoriu labai graži viduj yra maža koplytėlė pasimelst, bet joje griežtai negalima fotografuot tik melstis. Na mes įslinkom paganyt akis, visa kaip iš aukso...

Taip pat nustebau, kad nebuvo kur uždegt kokios žvakutės, nors turėjau prašymą nuo šeimos... na bet yra kaip yra. Šiaip Vatikanas man pasirodė labai mažas, nors ir gražus, kažkaip turistų akims mažai kas prieinama. Ypač maža pasirodė ta Vatikano aikštė☺

Nuo Vatikano pėstute patraukėme link centro, praėjome angelų pilį ar pan., kuri visai nepasirodė graži, tik tiltas super su statulom. Mažon gatvelėm priėjome Panteoną, kuris turbūt vienintelis objektas, kurio neaplankėme, nes vyko viduje mišios. ☹ Tad akis ganėme pro duris pravertas. Tada prasukom pro Plazza Navolli ar pan. Kur daug menininkų ir buvo garsi prekybvietė, vėl sukirtom ledų ir taip po truputį palengva atsidūrėme prie Koliziejaus! Tada ir supratome, kad ta Roma yra be proto maža ir pradėjome stebėtis ką būtume čia veikę septynias dienas jei ne mūsų kelionė traukiniais.

Susiradom nerealiai jaukią kavinę prie Koliziejaus pavakarieniauti. Kainos nedidelės, skonis nuostabus. Jei kam įdomu vadinasi “La pace del cervello 2” šalia yra ir daugiau nuostabių restoranėlių už tikrai įkandamą kainą. Čia vėl smaližiavau makaronais, nes buvau įsikandus į galvą, jog picą ragausiu TIK Napoli. Nepavyko gryn šita mintis, ir prieš tai kažkur paragavau, bet... nieko, viskas skanu.

Taip baigės dar viena diena Romoje.

Šešta diena - Roma





Kitą dieną vėl leidomės į medžioklę Romoje. Planas buvo aplankyti Trevi fontaną, Spanish steps ir Capuchinų kapines. Kažkaip vėl vaikščiojom daug, bet laikas prabėgo labai greitai. Trevi fontanas tai kažkaip ar dėl masės žmonių ar kad apkeliavom tiek miestų ir matėm įspūdingų grožių - įspūdžio visai nepaliko.



Spanish steps irgi kažkokia juokinga alegiorija. Išgirta, niekad nesidomėjau tai ir tikėjaus daug. Tikėjaus, kad bent jau reiks labaaaai aukštai lipt, deja . Borgeso pilis ar pan. na gražu, bet ėjom ir praėjom.



Capuchinų bažnyčia ir kapinės kainavo 6€ žmogui. Ėjau todėl kad nei Paryžiui, nei Lisabonoje neteko papult į tas Katakombas nors baisingai norėjau. Tai šiaip labai įdomu buvo ir baugu matyt tuos žmonių kaulus išdėliotus ornamentais. Gaila fotografuot neleido.



Šiaip visą dieną prašmirinėjom ir nebeturėjome kur eit, tad tradiciškai patraukėme į parką su užkandžiais ir vynu. turėčiau pabrėžti, kad alyvuogės NEREALAUS skonio ir sūriai

Septinta diena: Naples – Vesuvio – Pompei – Roma

Taigi mūsų kelionė eina į pabaigą ir paskutinę dieną pries skrydį mes paskyrėme vėlgi traukiniams ☺



Kelionė prasideda 05.40 regioniniu traukiniu (patikėkit pigiau buvo trigubai), tačiau jau vien įlipus į traukinį išsigandome publikos. Vien apskurę bomžiukai, alkoholiu dvokiantys valkatos na ir aišku.. turistai ☺

Bet mes kažkaip ne prabangos ieškojome, o kad kuo pigiau nusigabent iki Napolio. Ten atvykome apie 9.30 ryte jei gerai pamenu. Iškart bėgome ieškoti autobuso į Vezuvijų, nes pagalvojom, jog geriau pirma kopti, o paksui po griuvėsius trankytis.

Aišku jokio autobuso neradome, o policininkai vieninteliai geriečiai Napolyje nusiuntė mus į traukinuką vietinį. Šiaip mums buvo šokas toje stotyje, kiek miestų aplankėme buvo tikrai gražūs, tvarkingi ir tos šiukšlės, smarvė ir tt. tebuvo mitas. Tačiau Napolis jas sulaužė...

Kažkokia sumaištis tvyro mieste, mašinos važiuoja kur nori ir kaip nori, žiūrėk kad einant per perėją tavęs nesuvažinėtų, nes jiems nesvarbu kas ten eina, vaikas, suaugęs ar invalidas. Kažkoks bardakas ir šiukšlynas aplink stotį, žmonės irgi tokie visi na pasakysiu gražiai žemiausio sluoksnio bent iš pirmo žvilgsnio, o jaunimas primenu lietuviškuosius marozus.

Anyway, kadangi nerandam autobuso, imam traukinuką iki Pompėjos. Kaina vienam gal 2-3€. Mes kažkaip biški pasimetę buvom, tai netyčia įlipom ne į tą traukinį. Tada vietinis mielas žmogus sako jūs turbūt ne čia važiuojat, parodė žemėlapy mūsų liniją, pasakė išlipti kitoj stotelėj ir sulaukt reikiamo traukinio. Jis gan greit atvažiavo, tačiau buvo sausakimšas. Teko gerą pusvalandį stovėt, o kvėpuot ten nėra kuo.

Tik išlipus apspito gidai siūlantys keliones.. kur tik nori Mes aišku vis dar norėjome į Vezuvijų pirmiau, tad nuėjom pirkti bilieto iš kasos, nes vietiniais nepasitikėjome. Taigi už kelione į Vezuvijų sumokam 22€ žmogui (pasiruoškit, čia buvo brangiausia diena iš visų).



Taigi įsodina mus į autobusą, kuris lekia nežmonišku greičiu, gidė garsiai rėkia ir pasakoja istoriją apie Vezuvijų ir šiek tiek Pompėją. Durys atlapos, o ta ant krašto baisu, kad neišlėktų Kelionė trunka apie 15min ir mus užveža į maždaug 200m aukštį kur persėdam į kitą autobusą.



Nak ą pasakojo manau galima pasiskaityt internete, bet mes to NEPADARĖM tad buvo labai įdomu sužinoti, kad kai 79m. Buvo palaidota Pompėja ir Herrculi... (miestelis – uostas šalia) tai buvo ne Vezuvijaus darbas, o kito ugnikalnio, kuris buvo 3000m aukščio ir išsiveržės sprogo. Tik vėliau po kažkiek metų tarp to senojo ugnikalnio liekanų buvo atrastas Vezuvijus, t.y. tai buvo du ugnikalniai vienas kitame. Šiaip Vezuvijus išsiveržia kas 40 metų tačiau dabar jau nuo 1941 metų jis miega ir visi laukia ir tikisi blogiausio. Visi miestelėnai gyvena ant lagaminų ir pas juos palei duris visuomet sukrauti krepšiai evakuacijai. 1941 metais žuvo tik 20 žmonių, kurie savo noru nusprendė pasilinkti kadangi buvo labai seni ir nenorėjo palikti savo namų.





Tai va tiek įdomios istorijos per penkioliką minučių ir mes keičiame autobusą, kuris turi afigenus amortizatorius ir kiekvienam keleiviui saugos diržus, juk kilsim į 1200m aukštį. Kelias raizgės, raizgės, bet užkilom. Aš asmeniškai ne pirmą sykį kalnuose, nors pirmą tokiam aukštyje, bet man nesijautė slėgio ir neužgulė ausų. Buvo kas turėjo šią bėdą. Atvykus gavom valandą laiko apeiti visą Vezuvijų. Palipt ten dar irgi buvo kur... Buvo trys stovyklavietės, buvo ir gidai, kurie nieko įdomaus nepapasakojo. Buvo parduotuvėlės ir kavinukės, bet kainos labai didelės.



Na galiu pasakyti atsivėrę vaizdai pribloškia. Mums pasitaikė rūkas, tai prastai matėsi, tačiau giedrą dieną manau išvis įspūdinga. Matosi visas Napolis nežmoniško dydžio, Capri sala, ir tas Herrcul... kur po išsiveržimo dar prasitęsi miestas 10km į jūrą. Prisirinkom ugnikalninių akmenukų ir leidomės žemyn, laiko taip kaip tik užteko. Šiaip patarčiau šiaip kelionei pasirinkti tinkamą, uždarą avalynę, nes kojos bus dulkinos.

Tuomet vėl autobusu parvežė mus žemyn ir paleido ten pat kur paėmė, gidė rekomendavo šeimyninį restoranėlį mažom kainom, nes patarė prieš einant į Pompėją pasistiprint (ačiū už šį gerą patarimą, to reikėjo) ir aišku pasinaudojom pasiūlymu.

Maistas skanus, valgiau spaggethi su jūros gėrybėmis. Tikrai skanu ir nebrangu buvo. Pasistiprinę ir prisipildę vandens bonkas lekiam į Pompėją. Pirmas blynas, kad pamiršau pasą, o ten nuolaida EU jaunimui 5.5€ tik įėjimas, o šiaip net 11€. Na bet su ISIC prasisuku. Vienas pardavėjas nepardavė, bet užtad kitas greitai ☺





Gavom žemėlapį, kuris atsiprašant bevertis na ir ką pradėjom blūdinti po griuvėsius. Pirmas pusvalandis tai visai įdomu, gražu, tačiau vėliau tai tapo kančia. Labirintai, vien apgriuvę namai, nėra jokios info, nesupranti ką ir kur matai, na vien žo.. Eiti čia reikai arba su gerais gidais arba turėt nusipirkus knygutes. Bet šiaip na vistiek buvo įdomu pastovėt ant tos pražūtingos žemės.



Taigi Pompėjoje praleidome 2,5h tuomet jau nusprendėme judėti link Napolio, buvo gal kokia 16h, o 20h mums traukinys. Taigi atvykom vėl į centrinę stotį ir vėl pilnutėliu traukiniu ir ką.. vėl tas pats išgastis ir šokas.

Tad mes priėmėm lengviausią sprendimą ir susiradom arčiausiai ir padoriausiai atrodančią kavinę ir ten apturėjom skanią paskutinę vakarienę. Paragavau toks Napolietiškos picos ir dar makaronų (vėl) ir išgėrėm daaaaug vyno naminio. O toliau kelias namo į Romą ir ryte į oro uostą.

Papildomai:

Ai vieną dieną Romoje prie Borgeso pilies mes irgi užkibom ant apgavikų kabliuko. Pribėgo indas ir kiša man tris rožes ir pasakoja kokia aš neapsakomai graži. Aš jį veju ir sakau neimsiu ir nemokėsiu tau, tas sako čia nemokamai. Na vienu žodžiu po ilgoko pasistumdymo jis įgrūda man tris tas raudonas rožytes, puskei irgi įkišą vieną. Aš toliau einu nesustoju ir fotiku, o tas vejasi mane ir riša ant rankos iš siūlų susuktą apyranką ir poriną apie laimę ir gėrį man. AŠ toliau einu nestoju, jis tą patį padaro mano pusseserei. Galiausiai pribėga prie manęs ir tyliai šnabžda give me small money now. Sakau NO. Tas tada sako atiduok gėles ir pasiėmė gėles iš mūsų. Dar paklausiau ar siūlų neatiduot, sakė turėkit. Tai va nešiojom kaip draugystės apyrankes kol nusiskalbė.

Kas dar. Nusipirkau magnetuką vaikštant po Romos gatvėles už 1€. Ta parduotuvė buvo kažkur einant nuo Spanish setps, nebuvo šalia daug lankytinų vietų, tad ir kainos mažos. Taip pat oro uoste pirkau už 11€, 0.7l talpos Limoncello, jų tradicinio gėrimo. Daugiau lauktuvių kaip ir nevežiau. ☺

O šiaip rekomenduoju visur skanaut vynus ir žinoma kuo įvairesnį ir geresnį maistą… Pasiskaitykite kuo daugiau apie miestus prieš vykstant, but įdomiau. Taip pat mes nesilankėme beveik jokiuose muziejuose, tad sutaupėm šiek tiek pinigų. Tam nebūtume turėję laiko, nes ir taip kelionė buvo intensyvi ir varginanti. Diena be traukinių ir nakvynių atsiėjo maždaug po 50€.

Aciu uz puiku pasakojima...dar labiau laukiu savo keliones:)

Nėra už ką esu užtikrinta, kad sužavės jus Italija...

Ačiū už pasakojimą.

Vezuvijų, kaip supratau, ėmete su privačiu turu? Mes bandysime su visuomeniniu autobusu nuvažiuoti.

Taip privačiu, bet žinokit nemanau, kad įmanoma ten pačiam nusibelst. Na gal.. Bet patikėkit, kopsit kokią valandą su puse į viršų. Pagalvokit ar verta..

Manau, mums tiks. Nes šituo aspektu mes propoguosime jūsų keliavimo tempui priešingą variantą: visur eisime neskubėdamos, nuodugniai išblusinėsime kiekvieną vietovę. Laiko tam turėsime į valias. Tripadvaiseryje skaičiau daug atsiliepimų, kad viskas įmanoma važiuojant maršrutiniu autobusu. Be to pirksime Artecard kortelę, kur tris dienas visas viešasis transportas būtų nemokamas. Taituro pirkimas jau būtų papildomos išlaidos.

Na nebent mes šiaip irgi buvome pasiryžę lipti patys, net nenumanėm, kad užveš taip aukštai