Sveiki,
mano vyras pieš pora savaičių darėsi nosies pertvaros operaciją. Trumpai parašysim kaip ten kas.
Būklė: Iškrypusi nosies pertvara, pabrinkusios kriauklės. Esmė, kad jau 10 metų pastovi sloga - prakvepuoti eina, bet pastoviai bėga iš nosies "vandenėlis", be servetėlių neišeina iš namų. Ir kuo toliau, tuo prasčiau.Vaikščiojo po visas poliklinikas, visi vos pažiūrėję sakė "pjauk pertvarą", bet nesinorėjo iškart gulti po peiliu, tai teko dėl amžinosios slogos apsilankyti ir pas garsią hemeopatę (kuri nieko nepadėjo), ir pas alergologus santariškėse. Galiausiai vyras nuėjo į
Privačią LOR kliniką Vilniuje pas gydytoją
Svajūną Balserį, kad pasakytų galutinę diagnozė - pjauti ar ne. Diagnozė buvo - pjauti reikia. Kuo toliau, tuo su nosim bus blogiau.
Apie daktarą S. Balserį pasigooglinom jau iš anksto - pasirodo giriamas gydytojas, geras specialistas, o kai nuėjom, sužinojom kad
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės LOR skyriaus vedėjas, pats darantis operacijas. Pas jį ir užsirašėm operuotis. Be jo dar toje pačioje ligoninėj taip pat yra neblogų, giriamų daktarų - pvz pavarde Strazdas.
Taigi, į ligoninė paguldė iš vakaro, apžiūrėjo daktaras, anestioziologas, liepė negert, nevalgyt nuo 21 val vakaro ir davė pailsėt. Pasiūlė nusipirkti keletą vaistų ir kažkokius silikoninius tamponus į nosį. Galima jų nepirkti, bet tuomet į nosį po operacijos grūs vos ne paprastą bintą. Naujoviški tamponai ligoninėje esančioje gintarinėje vaistinėje kainavo apie 150 Lt (į nuolaidų kortelę grįžo 7lt ). Ir jei nėra labai didelės bėdos su pinigais, nusipirkti
ŠIUOS TAMPONOS TIKRAI LABAI LABAI REKOMENDUOJAME. Nes traukiant nebuvo jokio skausmo, ištraukė per sekundę, be jokių problemų. O traukiant tą nemokamą arba pigesnį bintą tai net augaloti vyrai vėliau skundžiasi kad žiauriai skaudėjo. Žinoma, čia nuo organizmo priklauso.
Pirmą dieną ligoninėje nebuvo ką veikti, nes paguldė iš ryto, tai galėjai eit pasivaikščiot, pavalgyt apačioj esančioje MYLS kavinėje (kurioje tarp kitko labai skanūs keksiukai po 2 LT 60 ct ir nebrangi kava). Dar matėm kad visi labai perka kibinus, bet neragavom. O šiaip ir maistas ten neblogas, visi daktarai eina pietų valgyt.
Ligoninė tokia visai nieko, dvelkia biški sovietika, bet LOR skyrius paremontuotas, padažytas. Palatos nelabai didelės (jo buvo keturių vietų), prie kiekvienos po tualetą. LOR skyriaus operacinė tai sakė labai moderni, naujoviška, tam pačiam aukšte, vos per kelis kabinetus nuo palatos. Lovos palatose aišku senovinės - ant metalinio tinklo užmestas storas porolonas ir tiek... Su higiena tik sakė įdomiai, palatos valomos vieną kart per dieną "dėl vaizdo" - pabraukoma šen bei ten. Tuoletai irgi. Vėdintis irgi tik bendru kambariokų sutarimu - jei nesugalvosi, nieks iš palatos neišvarys. Slaugės pakakamai draugiškos, bet ne perdaug. Apskritai ten viskas pagal taisyklę "pasirūpink pats". Jei tau kažko reikia eik pats ir prašyk... Bet čia turbūt visur tas pats. Keltis anksti nereikia. 7 val. ateina seselė, su per atstuma veikiančiu termometru pamatuoja temperatūrą ir išeina, gali miegot vėliau kad ir iki pietų. Vakare kartais užeina pasiteirauti kaip sekasi, kartais visai neužeina...
Pietūs maniškiui aišku nelabai patiko, bet čia gal dėl to, kad išlepintas skaniais valgiais
O šiaip visi kambariokai kurie buvo su juo tai valgė apsilaižydami - sakė vienas geriausių maistų kadanors duodamų ligoninėse: buvo košyčių, pieniškų sriubų, kotletukų, dešrelių, šiaip kažkokių sriubų su kažkokiais makaronais, daug avižų, perlinių kruopų košės, kurie matyt tinka prie visko
Atnešdavo jogurtukų, sūrelių, bandelių, obuolių. Maistą žmonės valgė, ir pakankamai gyrė (išskyrus maniškį
).
Antrą dieną jau laukė opercija. Išsimiegojo gerai, nes davė migdomųjų tabletę. Iki 10 val. visus pasikvietė gydytojas, galutinai apžiūrėjo, davė aprangą ir liepė laukti. Po to atėjo sesėlė, liepė apsirengti ir nusivedė į operacinė. O ten kokių 6-8 žmonių komandą staigiai sulipino kur reikia širdies, kvėpavimo davilklius, kažką dar nejuokingai pajuokavo ir sakė: kvėpuok giliai, tuoj pradės svaigti galva, tai neišsigąsk
Ir saldžiai užmigo. Sakė dar kažką sapnavo. Operacija truko apie valandą - tiesino pertvarą ir pakirpo kriaukles.
Po narkozės žinoma reaguoja kiekvienas individualiai. Maniškis atsigavo labai greitai, dar neparvežus į palatą, jau buvo "guvus" ir apsvaigęs skaldė "nejuokingus juokus". Nosis buvo užklijuota, o į šnerves sukišti tamponai. Pirmą dieną buvo linksmas, džiaugėsi, kad operacija pavyko - tiek buvo baimės, o reikėjo tiesiog "užmigt" ir "atsikelt". Bet čia tik pirmas įspūdis
Kai pradėjo reikėti gerti, suprato kad tai padaryti nelabai lengva, skystis kyla į nosi, bet ten užkimšta, tai teko pastoviai naudotis
šiaudeliu, kvėpuoti per nosį neįmanoma. Valgyti dar sunkiau, po mažą šaukštelį krataisi į burną ir ryji. Kramtyt labai sunku. Blogiausia buvo atėjus miego metui - miegoti reikėjo kvėpuojant per buną, kuri kas 30 min. išdžiūdavo kaip sacharos dykuma, lūpos atitinkamai skeldėjo ir džiuvo, todėl visą naktį kas 30 min. reikėjo atsikelt, patraukt vandens per šiaudelį, su vazelinu pasitept lūpas ir toliau bandyt miegot. Ir taip mažiausiai 20-30 kartų per naktį. Ir čia su sąlygą, kad po to greit užmiegi, o palatoje niekas neknarkia (o LOR skyriuose gulintys žmonės turbūt knarkia pačių garsiausiai visoje ligoninėje). Davė ir tą dieną migdomųjų tabletę, bet pabijojo gert, kad visai neuždustų... O kiti kurie išgėrė lygiai taip pat kankinosi.
Trečią dieną kėlėsi dar prieš auštant, vėl suvilgdė išsausėjusią burną, nusilupo pora sluoksnių odos nuo suskeldėjusių lupų ir jau pradėjo jausti, kad tie tamponai pradeda po truputį spausti nosį. Nosis pradeda tinti, mausti. Skausmas sakė nebuvo labai žiaurus, tik tok užknisantis. Trečia dieną paprastai apžiūri gydytojas, bet nieko nepasako, tik tai, kad tamponai bus traukiami rytoj.
Po nosies pertvaros operacijos tamponos laiko dvi dienas, po pvz polypų operacijos tik viena, o jei pvz nosis dar gerai sumalta, tai iš viršaus deda gipsiuką, kurį laikai 10 dienų. Trečia diena maniškiui buvo gerokai liūdnesnė, po bemiegės nakties, ateinant vakarui nori krist į lova, bet vėl neina užmigt ilgiau nei 30 min, nes kvėpuoti reikia per burną, o burna džiūva nerealiai ir dar pradeda perštėti... Ant vakaro nosis pradėjo dar labiau mausti, spausti, naktis buvo dar baisesnė, pati baisiausia - visi knarkia, knarki ir pats, bandai miegot, bet nieko nesigauna, vartais, voliojęs, prisnųsti, vėl geri vandenį, vėl tepi lūpas, pažiūri į laikrodį - o praėjus vos valanda nuo paskutinio pažiūrėjimo. Ir taip visą naktį.
Ketvirtą dieną po visiškai bemiegės nakties jau 6 val. ryta vaikštinėjo koridoriais ir bandė akimis gaudyti daktarus, kad tie ištrauktų tuos nelemtus tamponus. Žinoma, daktarai pasirodo tik apie 8 - 10 val. ir visus po vieną kviečią apžiūrai. Tamponus ištraukė tikrai neskausmingai, ir labai gretai, tik po to gerokai plūstelėjo kraujas, kuris nustojo bėgti po 10 min. Visą dieną po to iš nosies bėgo sekreto ir kraujo mišinys, pastoviai turėjai valytis. Pūsti negalima. Čia maniškis sunaudojo tikrai daug servetėlių
Nes tas skysti tekėjo visą dieną, ir dar visą naktį. Daktarai sakė, kad taip ir turi būti. Gal čia kiekvienam individualiai, bet tas bėgantis skystis nebuvo labai malonus dalykas. Ypač naktį. Per nosį kvėpuoti taip pat neišeina, o skystis teka, tai turi pastoviai keltis, valytis, gerti vandenį, kad neuždžiūtų burna galutinai, pasitepti lūpas ir, žinoma, klausytis knarkimo orkestro, bet dabar pradedi knarkti ir pats. Vėliau slaugių paprašė tokio bintuko, kurį pasirišės po nosimi gali šiek tiek nusnūsti, kol jis pasidaro visas šlapias. Vėliau turi vėl kažką galvot. Šiaip ar taip ta naktis jau buvo geresnė nei praeita.
Penktą dieną jau kur kas geriau. Naktį pavyko šiek tiek pamiegoti, ryte jau išeina įtraukti oro per vieną šnervę. Daktaras pasikviečia apžiūrai, prasiurbia nosies latakus, ikiša kažkokių vaistukų ir pradedi kvėpuoti kaip ką tik gimęs. Žinoma, laikui bėgant, iki vakaro vėl nosė užgula, ir vėl pradeda tekėti sekreto ir seno kraujo mišinys. Tačiau savijauta gerėja valandom, ir naktis jau aišku kur kas kita - išeina šiek tiek pasnausti, su nuostabia mintimi, kad rytoj paleidžia namo.
Šeštą dieną apžiūri daktaras, vėl prasiubliuoja ir jei viskas gerai - paleidžia namo. Jei kanalai vis dar užkimšti, rekomenduoja dar važinėti į polikliniką ir juos "prasisiurbliuoti", kol viskas gerai. Dvi savaites nosis dar bus užgulta, biški bėgs sekretas. Žinoma kuo toliau, tuo mažiau. Dvi savaites neleidžia sportuoti, sunkiai dirbti, sėdėti pirtyse, gerti karštą arbatą, ar valgyti labai karštus valgius, taip pat neleidžia karštų vonių ar dušų (drungnus tik). Sako, kad nosis atgal susilipdys per 2-4 savaites.
Va tokia buvo mūsų patirtis. Nepriimkite, kaip kažkokio etalono - kiekvienam žmogui skirtinga reakcija, skirtingos nuotaikos, skirtingi skausmai ir pan.
Čia tik maniškio patirtis, kurią jis man padėjo čia surašyti. Tikimės, kad ji bus naudinga tiem, kurie ilgai laukia savosios operacijos ir ją atidėlioja, svarsto ir pan. Maniškis irgi kokis 4 metus atideliojo. Dabar paklausus apie operaciją jis nelabai nori jos prisiminti, bet jeigu laikui bėgant nosis susitvarkys ir amžinosios slogos nebeliks, tada sako tikrai
OPERACIJĄ DARYTIS BUVO VERTA. Svarbiausia, kad ta operacija padėtų. Prisiskaitęs internete (ir šitoje temoje) jis sakė tikėjosi kur kas baisesnės operacijos. Buvo viskas lengviau. Jei reikėtų rekomenduoti, jis savo artimajam rekomenduotu tą patį
daktarą ir tą pačią
ligoninę Tačiau čia labai subjektyvu, nes santariškėse negulėjom ir pas jokį daktarą nesioperavom, tai palyginti nėra su kuo...
O čia svarbiausių daiktų sąrašiukas, kurių mums labai prireikė:* Pižama
* Trenigai (ar kažkas panašaus), šiltos kojinės
* Šlepetės
* Nuosava pagalvė (maniškis negali pakęsti plunksiniu storų, senų, kažkieno apkraujuotų pakalvių)
* Daug daug popierinių servetėlių (geriausia kokių tempo dėžutėmis ar šiaip švelnesnių, kad nosies nenusitrintumėt iki kraujo, nes valytis reiks daug).
* Šiaudeliai (su jais daug patogiau gerti)
* Daug vandens - nes reikės pastoviai gerklę drėkinti. Maniškis išgėrė apie 6-8 ltr tichės.
* Higienos reikmenys - dantų šepetukas, pasta, muilas, kremas išsausėjusiai odai, rankšluosčiai, tualetinis popierius, ausų krapštukai, dar nepakenktų dezinfekcinis skystis rankoms.
* Savas puodelis, lėkštute, valgymo įrankiai
* Pasas, pinigai vaistams, tamponams ir šiap dar kam nors.
* Telefonas (geriausia su internetu)
* Pagalvoti ką veikti - pasiimti žurnalų, knygų, labai labai geras daiktas yra MP3 plėjeris pilnas
audioknygų, kurių taip pat galima rasti knygynuose CD pavidalu. Pirma, nereikia varginti akių, antra, gali klausyti sutemus, niekas netrukdo, nei knarkimas, nei kitų šnekėjimas. O pati geriausia funkcija - migdanti. Užsidedi ausines ir eini miegot. Vėliau prabudęs nusimeti ausines ir miegi toliau.
Tai tiek kol kas iš mūsų pusės, pildykit, jei kas turit ką pridurt, bus geras sąrašiukas neapsisprendusiems, po kokio pusmečio parašysim ar savijauta pagerėjo, ar nebėra slogos (ko mes labiausiai tikimės).
Vis dar kreivi.Tai sausį eisiu tartis dėl operacijos kovui ar vasariui...Reik pabaigt,nes priekį kremzlė taip išsišovus,kad jei stipriau įkvėpiu,tai ji prisispaudusi prie nosies sparnelio uždaro man visai vieną šnervę...
