Vedinimas nuosavame name - 3

O jei dar su entalpiniu membraniniu silumokaiciu tai kaina dar pagrazeja keliais niekiniais kLT http://www.rekuperat...ovus-f-300.html
Papildyta:

Va ir gaunasi skirtumas 6kLt
Tai ar del popierio verta tiek aukoti ?

Dvi citatos iš http://www.rekuperat...ovus-300-2.html aprašymo :

Rekuperatoriai NOVUS 300 sugrąžina iš panaudoto oro iki 95% šilumos .
...dėl didelio šilumos atgavimo efektyvumo, PAUL rekuperatoriai leidžia sutaupyti iki 30% išlaidų, skirtų būstui/patalpoms šildyti.

Tai koks bendras jo naudingumo koeficientas ?

Tuomet, taip.
Papildyta:

Čia gal turi mintyje, kad palyginti su kitais rekuperatoriais sutaupo iki 30 proc.

o kaip Paul susgyvens su ZS?

yra variantas toks siulomas. kaina aisku sauga plus 6T

Problema tame, kad pasak atstovų šis rekuperatorius veikia tik pliusinėje temperatūroje. Būtina apsauga nuo užšalimo. Įrenginyje ji visiškai nenumatyta.
Vadinasi prie šio rekuperatoriaus dar reikia pirkti elektrinį teną, bei vienokį ar kitokį to teno valdymą. Tiekiant 200 kub/h ir pašildant orą nuo - 1 laipsnio reikėtų apie 1000 kwh/per metus. Per dešimt metų dar 5000 lt.
Kitas sprendimas žemės šilumokaitis. Taip pat nepigus daiktas. Tokiu atveju reikėtų pirkti vienu numeriu didesnį įrenginį, kad kompensuotų dėl šilumokaičio padidėjusį pasipriešinimą. Taip pat sukti galvą kaip išlyginti srautus, nes ventiliatoriai dirbtų skirtingomis apkrovomis.
Amalvos 400 Domekto kaina apie 5000 lt, čia mažiausia tris kartus daugiau ir dar pusiau home made.

Papildyta:


Mintis verta dėmesio.

Akivaizdu, kad nelabai protingi žmonės tokias nuostatas patvirtino. Labai tikėtina, kad atsipeikės po kiek laiko ir padarys realius reikalavimus. Todėl nelabai norėtųsi kažkokių nesąmonių namuose prisistatyti.

Papildyta:


30% nuo viso namo šildymo (įskaitant ir nuostolius per atitvaras)

Ka manot apie siuos

http://www.zehnder-s.....pro h,69.html

http://www.passiv.de...leine_lueftung/

Na tas kur pasiekia 92 NK, namui per mažas. Visi kiti Renovent lygio.
Kita vertus nelabai aišku ar kas pardavinėja juos Lietuvoje.

Pardavineja ta 350 ciupinejau gyvai. Prekiauja sanistal

Bent pries naujus Sanistalis Raudondvario pl. turejo gyva eksponata kuri buvo galima apciupineti ,nezinau ar dar turi kaina apie 6 .

Kiek suprantu, jus niekada net ne bandote suprasti reikalo esmę.
Ne svarbu kur bus įrengtas papildomas drėkinimas - kambaryje, ortakyje ar pačiame vėdinimo įrenginyje - tam kad išgarinti vandenį bus papildomai naudojama šiluminė energija. Jei drėkintuvas dirba virduliuko principu - ta energija gaunama tiesiogiai nuo elektra šildomos spiralės. Jei naudojamas pjezoelektrinis (ar bet koks kitoks) purškiklis - tai jūsų minėti keli W naudojami tik tam, kad vandens lašus paskleisti oro masėje, o garais šie lašai virsta kai atima iš oro šilumą. Visi senoviniai kondicionieriai dirbo būtent šio principu.

Tad, naudojant plokštelinį šilumokaitį, drėkinimui reikia ir papildomos energijos, ir papildomo prietaiso. Rotoriniame - all inclusive. Efektyvumo temperatūrinis koeficientas taikomas, išeinančiam iš rekuperatoriaus, jau sudrėkintam orui.
Papildyta:

Gal ne pastebėjote, aš ne tik paminėjau visus bet ir pakankamai aiškiai parašiau, dėl neverta apie jos kalbėti plačiau


Dėl 120% net ne komentuosiu.

Bijau, kad per daug vilčių dedate į ŽŠ. Po to kai pabandė, paaiškėjo kad jis turi per daug ydų, kad galima būtų rimtai svarstyti šį taupymo būdą.
- Apie didelę kaina (arba - apie laiko bei darbo sąnaudas jei jus principingai ne norite vertinti tai pinigais) mes jau kalbėjome. Tik pridursiu, kad skalda ir vamzdžiai - tai, toli gražu, ne visas sąrašas. Girdėjau yra firma, kuri apsiimą įrengti tokį už 17 000 Lt.

- Prie tam tikrų sąlygų, ŽŠ pradeda veistis pelėsiai bei kiti mikroorganizmai. Yra priemonių kaip su to kovoti, tačiau dažniausiai jų nepaisto, be to jos pabrangina ir be to nepigią sistemą.

- ŽŠ yra papildomo dulkėtumo šaltinis

- ŽŠ duoda labai menką naudą. Įvertinant tai, kad Lietuvoje beveik visą šildymo sezoną temperatūrą laikosi arti 0C, ir esantis negiliai ŽŠ labai greitai ataušta iki panašios temperatūros - temperatūrų skirtumas yra nykstančiai mažas ir oras beveik neįšyla. Didžiausią efektą galima išgauti rudenį, kol žemė yra šilta, bet tuo momentų namas ir taip yra šiltas ir papildomos šilumos jam nereikia.
Tas pats vyksta su vėsinimu - pavasarį šaldyti nereikia, o vasara - žiemė gan greitai įšyla ir vėsinimo efekto beveik nėra.
Kiek kitaip vyksta procesas jei ŽS įrengtas po šildomomis patalpomis. Ten, nors žiema gruntas kiek mažiau atšąla nes neatiduoda šilumos į atmosferą, tačiau per vasarą jis nespėja sukaupti daug šilumos, nes yra izoliuotas nuo saulės. Gaunasi kad vidutinė grunto temperatūra yra gan žema ir oras beveik nešyla. Be to, kai per ŽŠ praleidžiamas šaltas oras gruntas atšąla, kas sąlygoja didesnius namo šilumos nuostolius per grindis.

- Rekuperacinė vėdinimo sistema aplamai ne skirta namo šildymui ar vėsinimui, kadangi turi labai nedidelė oro apykaitą ir daro labai mažą poveikį patalpų oro temperatūrai. 250 m3/h našumo rekuperatorius, apkrautas papildomų ŽŠ bei filtrų pasipriešinimais duos geriausiu atveju ~200 m3/h. Jei tos 200 m3/h paduodamo oro atvėsinti net 10C (iki +16), tai vėsinimo efektas sudarys tik 0.66kW. Ar verta dėl to tūkstančius Lt užkasinėti žemėje?

- ŽŠ sudaro nemenką papildomą pasipriešinimą (o jei dar ir sumontuoti papildomą oro filtrą - dvigubai didesnį), kas sąlygoja kad padavimo ventiliatorius naudoja daugiau elektros. Gaunasi kad didesnę dalį metų šios papildomos išlaidos viršija gautą naudą.

P.S. Apie tai kuo skiriasi deklaruojami rekupų NK ir realus naudingumas - jau rašiau. Tik pridursiu, kad plokšteliniai rekupai žiema paduoda labai sausa orą, kas nėra sveika. Tad, Lietuvos klimatui kol kas nieko geresnio ne sugalvojo nei rotoriniai rekuperatoriai. O plokšteliniai skirti itin drėgnom patalpoms, kur drėgmės grąžinimas negalimas.

Wau, kaip grieztai jei taip yra is tiesu, o ta galetu pasakyti Viliene ir dar keli kurie jau turi bent po viena sezona isbande - tada butu galima spresti ar "igra stoit svech"
Kaip suprantu is profesionaliu postu tamsta esate sios srities specialistas, o gal tamsta turite konkreciu ZS naudojimo realiame gyvenime pavyzdziu ir galite konkreciai pateikti faktus, kad zmogus investavo tiek ir tiek i ZS, atliekant stebesena ir skaiciavimus per kelis paskutinius metus - ekonominis metinis efektas yra toks ir toks, atsipirkimo laikas pvz 150 metu ir viskas visiems bus aisku. Nes dabar tiesa sakant toks profanas kai pas visiskai pasimetes ar tas ZS duoda nauda ar ne, koki rekupa deti ir kodel, koki sildymo buda rinktis ir kaip geriausia sildytis ... tokiu ir dar simtai klausimu iskyla matyt ne vienam projektuojanciam, statanciam, irenginejanciam ar dar tik svajojanciam apie energetiskai efektyvu nama. Labai lauksiu ziniu