Vedinimas nuosavame name - 3

Vargstu su rekuperatoriaus paieškomis. Pagrindinė sąlyga - naudingumo koeficientas nemažiau 90, maždaug prie 150 - 200 m3/h. Pats rekuperatorius galėtų būti 300 - 500 m3/h galingumo. Svarbiausia reikėtų kokio nors tai patvirtinančio popierėlio.
Kiek pavyko rasti, vienintelis PAUL atitinka tokį reikalavimą, bet vienintelė apsauga nuo užšalimo jame - elektrinis tenas. Na ir kaina tikrai ne krikščioniška.
Gal dar kokį variantą kam teko pastebėti?

pasidomek Zehnder ar Wolf .As taip pat kankinuosi

Bet su visais plokšteliniais tokia situacija. Jei priežužšaliminė apsauga organizuota disbalansuojant oro srautus, ji turėtų neveikti sandaraus namo atveju.

Vieninteliai man žinomi sprendimai kovai su užšalimu sandaraus namo atveju yra arba ŽŠ plokšteliniam rekuperatoriui, arba rotorinis rekuperatorius, bet rotorinio atveju 90% naudingumas mažai tikėtinas. Nors 2012m Resto parodoje Komfovento stende puikavosi plakatas, kad jų atrodo, Kompakt rego 400, turi 90% nvk, bet tai kelia didelių abejonių. Tuo labiau, kad specialiai testavimui parengtas jų rekuperatorius pasyvių namų institute tebuvo įvertintas nvk mažesniu nei 80%. Vis tik, jei nenori žaisti su ŽŠ, manau, kad rotorinis - tinkamiausias pasirinkimas Lietuvos sąlygomis. Kai pasidariau žemės kolektorių, galvojau prie jo jungti kaloriferį rekuperatoriaus pašildymui, bet jo kaina ~1200Lt manęs nesužavėjo.
Papildyta:


Nusipirkti rekuperatorių, kuriame visa tai yra įdiegta gamykloje



aš lygiai tokį pat variantą buvau sugalvojęs

ŽŠ dar brangiau.
Nebent užkast 40 metrų PP d200 vamzdžio po 34 Lt/m http://www.skauduva....P_vamzdziai.pdf..
giliau vietoj teno ir kondicionieriaus, kaip tai padarė Dario prieš 2 metus. Sakė minuso negauna. Išvesti vamzdį į viršų tiesiai po rekuperatorium pamatuose, o paėmimui palikti 2 m virš žemės ir sugalvoti kažkokį stovą/apdailą su filtriuku.
Oro drėkintuvą įrengus prieš rekuperatorių dar ir drėgmė būtų "grąžinima" kaip ir rotoriniame. Vyktų garavimas ant plokštelių kaip ir rotoriaus būgne.

Rotorinis tinkamas Lietuvos oro sąlygomis, bet sertifikuoto pasyvių namų institute NVK tik 76 proc. Man reikia rekuperatoriaus, kurio NVK būtų irgi ne mažesnis 90 proc. Realiai toks yra tik Paul, bet jis ne rotorinis, todėl įsijunginės tenas. O ar daug tenas prisuks elektros?

Nes situacija labai paprasta: jei pasirenku Amalvos rotorinį, tai dėl 76 proc. išaugs energijos sąnaudos namo šildymui (reikėtų su PHPP pažiūrėti tiksliai). Su 93 proc. rotoriniu energijos sąnaudos namo šildymui sumažės, bet įsijunginės el. tenas. Galutiniame rezultate energijos balansas gali būti labai apylygis arba beveik vienodas.

O kokia temperatura reikalinga pasildymui ?



Kuris is wolfu vertas demesio, as jau anksciau cia apie ji esu klauses, domiuos tik todel kad ju gauciau labai patrauklia kaina.

Gartraukio paskirtis kaip tik ir yra tame, kad kuo efektyviau surinkti perteklinę drėgmę ir šilumą, tuomet kai jų yra stipriai per daug bei pašalinti jas.


Griežtai sakant, rekuperatoriumi vadina patį šilumokaitį, o visą prietaisą teisingiau vadinti vėdinimo įrenginiu.


Jums taip pat niekas nedraudžia siūlyti daužytis galvomis į sieną ...tik vargų, ar pavyks surasti bepročius, kurie pasieks jūsų patarimams.

Kodel ZS brangiau?As uzkasiau is karjero sijotu akmenu 15 kubiniu metru uz 600lt,ant virsaus israngiau sugreziota vandentiekio polietilenini vamzdi (juo pumpuosiu vandeni is sulinio jeigu silumokaitis labai atsals arba reikes papildomos dregmes),uzklojau polistirolo 10cm(nors ir nebuvo butina,nes gavosi po zeme giliau nei 1.5 m),isvedziau galuose paemimo ir padavimo vamzdzius.Visa tai kainavo max. iki 2500lt.Nemanau,kad tai brangu.

Jūsų pasirinktas variantas yra visai logiškas, tačiau turi porą trūkumų.
1) Vasara šiluma yra gražinamą į patalpą, kur susimaišo su kitu oru ir lieka patalpoje.
(Šiaip, gartraukio prasme yra tame, kad jis kabinamas labai arti viryklės ir traukia orą, kuriame yra labai didelė teršalų, drėgmės ir šilumos koncentracija. Ko toliau nuo viryklės, to labiau užterštas oras yra atskiedžiamas šviežiu ir gaunasi taip, kad tam kad pašalinti tą patį teršalų kiekį - reikia šalinti kelis kartus didesnį oro turį. Jei gartraukio atstumas iki puodo yra 50sm, tai pakanką pašalinti orą pasklidusi 50sm spinduliu, t.y - iš pusės sferos kai R=0,5. O jei oras traukiamas per difuzorius, esančius už 1.5m, tai sferos tūris gaunasi 27 (!) kartus didesnis. Tiek teršalų, ką gartraukis ištrauktų per minute, per difuzorius teks traukti 27 minutes, o jei dar atsižvelgti į tai, kad per difuzorius ištraukiamas dvigubai mažesnis oro srautas nei sugeba gartraukis - tai prireiks visos valandos tam, ką gartraukis padaro per minutę.)

2) Nei vienas filtras nesugaudo 100% teršalų. O apie tai, kiek sugaudo buitiniai riebalų filtrai, aš geriau patylėsiu. Drėgmę bei šilumą recirkuliacinis gaubtas taip pat grąžina į patalpą. Tad, aš gerai susimastyčiau: ar iš tikro virtuvėje reikalingas toks triukšmingas daiktas, kuri ne duoda beveik jokios naudos.

3) Gartraukis pajungtas prie atskiro išmetimo kanalo, be viso kuo, gali atlikti vieną ypatingą funkciją. Jei kas prisvilo - kelis kartus padidinti trauką virtuvėje kad greičiau susitvarkyti su avarinė situacija. Aišku, čia jau nėra šnekos apie šilumos taupymą, verčiau - apie avarinė situacija.

Nzn, persnekejau katik su savo statybininkais busimais - jie naudos ZS ir rekupa su NVK 95 proc. Klausiau koks - sake kito tokio nera, tik Paul, be tenu.
Su pasildymais - skaiciavo en sanaudas naudojant tenus - metams iki 1500 pinigu. ZŠ irengia uz 6t.
Viskas issilygina per 3-4m.
Viskas yra gyvai irengta ir naudojamasi....matyta.

Aš ne labai supratau: jums reikia popierėlio, ar rekuperatoriaus?
Šiai dienai dar neišrado rekuperatoraus, kuris galėtų realiomis sąlygomis Lietuvos klimate pasiekti daugiau kaip 80% naudingumo. O popierėlių yra prigaminta bet kuriam skoniui. Mačiau, viename net 98% parašyta.

O jei rimtai, tai viso pirma, gyvenamiesiems namams yra svarbus ne temperatūrinis, o šilumos koeficientas. Tad, skaičiuojant grubiai - plokšteliniams rekuperatoriams, kurie neturi drėgmės grąžinimo, iš temperatūrinį koeficientą reikia sumažinti 30 punktų ir žinosite kiek grąžinama šilumos.
Be to, visi te skaičiavimai plokšteliniams rekuperatoriams veikia tik prie teigiamos lauko temperatūros. Prie žemesnių temperatūrų prasideda įvairus gudravimai. Metodų daug, tačiau esmė viena - rekuperuojama tik tą oro dalis, kuri turi teigiamą temperatūrą. Beveik nesuklysime, jei pasakysime kad, reikia skaičiuoti taip, kad iki 0C paimamą orą reikia pašildyti, naudojant papildomus energijos šaltinius o rekupo efektyvumas - tik 60% tarp 0C ir kambario temperatūros.

Tad, pamirškite madingus eksperimentus, imkite rotorių, kuris prie bet kurios temperatūros jums stabiliai duos 80% (o jei sumažinsite ventiliatorių greitį iki minimumo - gal pasieksite net 89%, o su pailgintu rotoriumi - net 90%).

Papildyta:

Amalviečiai taip pat laikosi bendros tendencijos - girtis maksimaliais rezultatais, kurios galima išgauti idealiomis sąlygomis. Tad, tie 90% Komfovento (kaip ir 95% Paulio) - tai yra tik laboratoriniai skaičiukai. Amalvečius dar galima pagirti - jie efektyvumo grafiko ne tik neslėpė, o - įdėjo į reklaminį bukletą.

Galėsim apibendrinti kai visą tai įsirengsiu. Pažiūrėsim ar išlenda kokių minusų realybėje. Pas kai ką jau labai panaši gartraukio sistema veikia.

Taip ir neatskleidėte savo keistų pasiūlymų kaip prijungti gartraukio ortakį tarp šilumokaičio ir ventiliatoriaus rekuperatoriuje, kad nereikėtų trečio reguliuojamų apsukų ventiliatoriaus.