Vedinimas nuosavame name - 3

Kam tos visos kalbos? Koks skirtumas kokiu būdu rekuperatoriuje organizuojama apsauga nuo užsąlimo? Esme tame, kad tam kad pašildyti paimamą orą iki 0C yra naudojami pašaliniai šilumos šaltiniai (ir tai neatsispindi deklaruojamame NVK).
- Jei teikiamas nepašildytas oras per By-pass - name turite tokius pačius nuostolius, kai turėtumėte jei oras ateitų tiesiai iš lauko per orlaidę.
- Jei mažinamas paduodamas srautas, tam dvigubai didesnis ištraukiamo oro kiekis sugebėtų jį įšildyti - tai trūkstama oro dalis skverbėsi į namą per plyšius.
- Jei, po to kai apledija šilumokaitis, oro padavimas kuriam laikui stabdomas kol ištraukiamas oras jį atitirpins - tai yra tas pats kas ištraukiamas oro srautas didesnis nei paduodamas, tik kiekiai reguliuojami ne mažinant ventiliatoriaus apsukas o - pagal veikimo laiką.
- "popierinis" rekuperatorius lygiai taip pat bijo užšalimo kaip ir tas, kuris negrąžina drėgmės. Drėgmės kiekis, išskyriamas iš ištraukiamo oro yra lygiai toks pat. Kai šilumokaičio kanalo sušlapusi sienelė užšąla - ji nieko nesiskiria nuo nepraleidžiančios drėgmės metalinės ar plastikinės sienelės, esančios įprastame plokšteliniame šilumokaityje. Kondensatas lieka ištraukimo kanaluose bei užkimšta jos. Tik pavojus dar didesnis, nes ledui lengviau suplėšyti popierinį šilumokaitį, kuris neturi tokio mechaninio atsparumo nei metalinis.

P.S. (Hidroskopiniu vadina rotorinį rekuperatorių, kur kanalai padengti specialia sugeriančia vandenį dangą. Tai leidžia sienelėms akumuliuoti savyje daugiau drėgmės kol jie randasi ištraukimo oro sraute ir išsaugoti ją, kol kanalas ne atsidurs tiekiamo oro pusėje.)

Deja ed@, bet siuo atveju butent jus esat tas kuris dar nepabande suprasti reikalo esmes. Siulau galu gale visgi pameginti, uzuot n-taji karta atkakliai meginant paneigti. Sprendziant is postu netgi keista - rodos daug ziniu sukaupes vedinimo srityje, tik sunku suprasti, kaip tos zinios galejo buti sukauptos turint toki isvystyta imuniteta naujovems.
Beveik viskas ka cia suraset be abejo teisinga. Pjezas ne garina, tik purskia. Isgarinimui ir toliau reikia energijos. Kur buvo jusu klaida - visdelto svarbu, kur pastatytas drekintuvas. Jei jis pastatytas is lauko i rekuperatoriu einanciame ortakyje, tai rukui isgarinti bus naudojama ismetamo oro siluma, kuri nekainuoja, nes vis tiek ismetama. Principas tas pats kaip rotoriuje, tik tiek, kad vietoj neaiskios sudeties kondensato butu garinamas norimo svarumo, kvapo, spalvos vanduo, su galimybe procesa reguliuoti priklausomai nuo dregmes trukumo ar pertekliaus, ar tiesiog nuo nuotaikos.
Labai i tema pamineti "senoviniai" kondicionieriai. Siais laikais jie ausintuvais berods vadinami. Vasaros sezonu pjeza perkelus is vamzdzio laukas>rekupas i vidus>rekupas, dirbtinai drekindami ismetama ora gautume vesesni paduodama. Velgi tai imanoma tik su ploksteliniais.
Manau butent ploksteliniams priklauso ateitis, nes jie turi daug kolkas neisnaudoto potencialo.

Skirtumas piniginėje išraiškoje. Jei atšildymas būtų atliekamas panaudojant bendrą namo šildymo sistemą (mano atveju geoterminį siurblį), tai kainuotų maždaug 4 kartus pigiau nei naudojant elektrinį teną.

Ploksteliniam sakyciau saugi riba turetu buti nusakoma priklausomai nuo iseinancio oro temperaturos, o ne nuo lauko, nes kondensacija ir uzsalimas galimas tik isejime. Temperatura isejime galima dirbtinai uzkelti mazinant padavima per rekuperatoriu. Papildomas oras pateks pro nesandarumus, ir bus sildomas tarkim siurbliu.
Ka visu tuo norejau pasakyti - 4x pigesnis pasildymas realizuojamas ypac paprastai, nereikia jokiu silumokaiciu nuo SS statyti i padavimo vamzdi. Reikia tik isitikinti, kad rekupo softas pakankamai isdirbtas, ir uzsalimo gresmes atveju moka ne tik tena ijungti, bet ir srautus koreguoti.

Gal rizikuoju būti sumuštas akmenimis, bet vis gi pasakysiu ką galvoju apie madingą pasyvių namų technologiją aplamai ir apie jos iniciatorius - Paul kompanija.
Kas yra per daug - tas nesveika.
Šimtą kartų apskaičiuota, kad neapsimoka šiltintis iki begalybės. Nėra jokios prasmės dėti daugiau kaip 20sm izoliacijos - tik vardan popieriuko. Nėra prasmės siekti rekuperatoriaus NVK arti 100% - vis vien bus šilumos nuostoliai atidarant durys ar per langų nesandarumus. Geriau daugiau dėmesio skirti tam, iš kur galima nebrangiai energiją gauti, nei kišti tokius pinigus į taupymą.

Idėja sukurti namą, kuris galėtu pilnai save aprūpinti energija, yra labai sena. Tačiau, kai jos ėmėsi gamybininkai, ji tuojau pat susitraukė tik į apšiltinimo sluoksnio didinimą bei reklamų rašymą. Lobistai šią ideją karštai palaiko, nes tai sukuria tūkstančius darbo vietų. Izoliacijos gamintojai klesti, statybiniai džiaugiasi o vartotojui aktyviai plauna smegenis įvairus pardavėjai, susibūrę į oficialų PasivHaus klubą. Jie net iš sertifikatų išdavimo sugeba neblogai pasipelnyti, jau nekalbant apie įvairių apmokymų organizavimą bei klientų srautą, kurie patikėjo teiginiais, kad tik šiems žmoniems žinomas būdas kaip taupyti energiją.

Visa tai suprantama. Geras marketingas nusipelno pagarbos. Tačiau, pastarųjų laikų šis "išrinktųjų" klubas vis labiau piktnaudžiauja savo populiarumų. Iš esmes geros idėjos davedamos iki absurdo, o vietomis nepaistoma ir akivaizdaus melo.
Kaip pavyzdys - situacija su reikalavimu 90+% NVK.
Tas pats, karštai giriamas, Paul tyli, kad deklaruojami 95% pasiekti kai:
- rekuperatorius dirba minimaliais apsisukimais (o realybėje jis dirbs pilnu pajėgimu);
- patalpoje oro drėgnumas dirbtinai didinamas iki 60% (o drėgnas oras, kaip žinomą, turi savyje trečdalių daugiau šilumos ir visą ją panaudoja tiekiamo oro šildymui, kuo realybėje nebus nes, negrąžinant drėgmės, oras patalpoje bus labai sausas);
- NVK matuojamas prie didžiausio temperatūrų skirtumo -20/+22C, (nors realiai tokiomis sąlygomis įrenginys neišsilaikys ir porą minučių ir teks arba jungti papildomą teną, arba stabdyti padavimą ir atirpinėti šiltų išmetamų oru)
- dėl priešužsaliminės apsaugos veikimo metinis NVK bus vos ne trečdaliu mažesnis nei deklaruojamas.
Ir svarbiausia:
- deklaruojamas temperatūrinis koeficientas neturi prasmės gyvenamajam namui , nes ten nėra reikalo sausinti oro, o šilumos grąžinimas yra ant 30% mažesnis.

Tad, siūlyčiau jums ne sukti galvos dėl popierelių. Atspausdinkite, patalpintas Amalvos tinklapyje, reikiamo rekuperatoriaus duomenys ir tegu komisija, kuri priiminės jūsų namą, tiesiogiai aiškinasi su Amalva, jei jai ne patinka kaip apiformintas šis popierelis.

Tai, Vilienes ir klauskite. Prie ko čia aš? Nors, aš labai abejoju kad jis daro visapusiškus matavimus, vertina visus pašalinius faktorius ir gali pateikti objektyvią statistiką.


ŽŠ yra pasidaryk pats lygio "išradimas", nors kiek suprantantis vėdinime specialistai jau po pirmų mėginimų metė šią beviltišką kryptį. Tad juoke skrupulingi bandymai ne buvo daryti ir patikimų skaičių tinklapyje nesurasite. Nors dar prieš porą metų man lyg ir buvo pasitaikė informaciją, kad yra net firmos darantis biznelį iš ŽŠ įrengimo.
ŽŠ tai yra gan originalus inžinerinis sprendimas, kuris net gali būti pelningas, jei kuriame nors objekte sėkmingai susišluostys visa aibė aplinkybių. Tačiau, standartinėmis sąlygomis, norint taupyti šilumą, yra daug efektyvesnį sprendimai.

Papildyta:

O prie ko čia šaltinis, iš kurio yra paimama ta papildoma energija?
Plokštelinis rekupas sugrąžina, tarkim, 6 kW šilumos ir dar 3 reikia surasti iš papildomų šaltinių. Jei norit - galite jungti el. teną, jei norite - galite teną išjungti ir naudoti namo radiatorius, pašildydami orą jau kambaryje. Čia yra tik jūsų pasirinkimo reikalas. (Arba galite nusipirkti rotorių ir jis dirbs be sustojimo visą sezoną).

gal vadinkim daiktus tikrai ju vardais.
ploktseliniai ir co. rekuperatoriai oro NESAUSINA, jie tik paduoda is lauko ora toki koks ten ir yra. kaip ir bet koks kita ventiliavimo budas. absoliutines dregmes, ty vandens kiekio kubiniame oro metre jie NEMAZINA, koks lauke yra toks ir lieka. Ir prie vidutines lietuviskos ziemos tempteraturos 0C ir vidutines santykines dregmes virs 90%, net toks jau ri baisiai sausa tas oras viduje ir gaunasi
Tai rotoriniai DREKINA paduodama ora dregmes, paimtos is ismetamo oro, pagalba.
Ora SAUSINA vienintelis man zinomas buitinis irenginys - tai kondicioneirius saldymo rezime. Va jis tai tikai paima dregme is vidaus oro ir ja ja kondensato pavidalu isvarvina lauk.

Jus gali žaisti žodžių žaismą tiek, kiek jums patinka, tačiau faktas liks tas, kad patalpoje drėgmės kiekis mažėja. O tik tai mums ir rūpi. Kaip vadinasi procesas dėl kurio tai atsitinka - sausinimas, vėdinimas ar kondicionavimas - tai visai nesvarbu.
Patalpoje normalios sąlygos kai temperatūra +22С ir 60% drėgnumas, arba jei paversti absoliučiais skaičiais - ~10 g/kg (arba 12g/m3). Lauke prie 0C, jei būtų net 90% drėgnumas, tai reiškia, kad ten tik ~3g/m3. Paduodami tokį orą vietoje tuo, kuris buvo patalpoje, mes prarandame 3/4 buvusios drėgmės. Vietoje 12g, turime 3g (arba, vietoje 60% - tik 20%). O jei lauke pasidaro dar šalčiau, pvz -10C - įšilęs oras turės vos 10% drėgnumą.

Ar žinote, kad nuo 2020 m Lietuvoje bus galima statyti tik A++ klasės namą, kuris yra net šiek tiek šiltesnis už pasyvų. O nuo 2018 metų reikės statyti tik A+ klasės namus, kurie iš esmės atitinką pasyvų namą. Tai turės daryti visa ES. Apie namo šiltumą, apsimoka ar neapsimoka 20 cm ir daugiau šiltalo jau vėlu kalbėti ir kvailai ginčytis. Geriau išsiaiškinti, kaip tai pasiekti su minimaliais kaštais.
Papildyta:

Jei namuose yra gėlių, tai bus ir drėgmės. O kur dar maisto ruošia. Aš per dieną išgeriu 2-4 puodelius kavos. Verdantis arbatinis išskiria tikrai daug drėgmės.

as tik pasikartosiu:

http://sa.lt/v-mazur...e-sventa-karve/

V. Mazuronis: "Turime siekti energinio efektyvumo pastatuose, tačiau privalome viską racionaliai pamatuoti. Net jeigu Europos Sąjunga (ES) įpareigoja vykdyti jos direktyvas, mes galime turėti argumentų, kad tai daryti nelabai būtina. Tokią poziciją iš Lietuvos gali išgirsti ES artėjant 2018 ar 2020 metams, kai bus reikalaujama, kad pastatai būtų nulinės energijos naudojimo."

Nuo šių metų galima statyti tik B klasės namus. Kartelė tikrai kils, nes čia tik Mazuronio politikavimas.

A+ ar A++ namas nėra kažkas neįgyvendinamo, baisaus. Kol kas dar trūksta programų, įrankių ir architektų patirties, kaip tokius namus projektuoti. Tačiau su laiku viskas pasikeis.

Taip pat aišku, kad mažės namų dydžiai. Energetiškai efektyvesni namai yra šiek tiek brangesni, todėl turės mažėti jų plotai. Turtingam pirkėjui tai gal ir nemažės, bet bendra tendencija bus mažesni namų plotai. Už sutaupytus ploto pinigus išeis šiltesnis namas.

100% pritariu
O snekant apie antra punkta - svarbu pasverti sita santyki is ekonomines ir darbo sanaudu puses - ar investicija atsiperka ir per kiek laiko. Nes tiek siltinant tiek norint pigesnes energijos reikes investiciju ir cia butent turetu lemti ne kas madingiau, o kas labiau apsimoka
Papildyta:

I rcia 100% sutinku
Musu gyvenimuose sociai [avyzdziu kaip is daromas marketinginis ar finansinis burbulas is bet ko, net is oro (rekuperatoriu pavyzdys:) taip yra bet kurioje srityje kai is popieriuku daromas biznis, pvz, jei esi imones vadovas ir turi darbo saugoa instruktazo popiereli, pasirodo jis galioja 5 metus ir po to vel turi moketi pinigus uz toki pati popereli, cia kaip PH atveju - reikia "atnaujinti" sertifikata. nes gal tu [rigreziojai skyliu sienose ar oralidziu i langus pridejai... o is tiesu viskas del pinigu
Papildyta:

Na gal nereiketu buti tokiu skeptiku "naujoviu" atzvilgiu, nes visi isradimai ar nauji techniniai sprendimai kazkada buvo padaryti "neismananciuju DIY" rankomis ir galvomis, taigi ir ZS sioje stadijoje gal yra tik piemieji zingsniai, bet po keliu ar keliolikos (keliasdesimties) metu tai bus kaip rozete ar lempute nuosavame name