Vedinimas nuosavame name - 3

#229
QUOTE(madwifi @ 2014 01 12, 15:41)
tai pasako daugka - visu pirma, kad namo sildymo energijos liuto dalis nueina prarastos dregmes atstatymui.

Čia jau kalbate apie skirtumą tarp paduodamos ir ištraukiamos drėgmės.
Ištraukiama drėgmė pati savaime nieko nepasako.
Atsakyti
#230
QUOTE(BangaS @ 2014 01 12, 16:41)
Čia jau kalbate apie skirtumą tarp paduodamos ir ištraukiamos drėgmės.
Ištraukiama drėgmė pati savaime nieko nepasako.

tai tie mineti 50kg vandens ir yra skirtumas.
Papildyta:
QUOTE(ŽaliaMergelė @ 2014 01 12, 15:48)
O kaip jums toks vedinimas-iš miško  g.gif gal ką domina, bet iš kur mišką pritemti prie sklypo?  biggrin.gif

http://www.delfi.lt/...s.d?id=63726048

kas ten per nesamone su tuo grindu vedinimu, jis ten ziema i grindis salta ora padavines? bet zmogus drasus - milijona kisa net nezinodamas kas gausis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 12 sausio 2014 - 17:18
#231
QUOTE(madwifi @ 2014 01 12, 15:41)
tai pasako daugka - visu pirma, kad namo sildymo energijos liuto dalis nueina prarastos dregmes atstatymui.

Na, čia būtų tik idealiu atveju. Realybėje šildymo sąnaudas galima sumažinti, nors ir - savo sveikatos bei savijautos sąskaita.

Dauguma žmonių ne miršta nuo per sauso oro. Kiek nukenčia sveikata, bet išgyventi galima. Tad, niekas neatstatinėja drėgnumo iki 60%. Juolab, kad sumažėjimas iki 40% (~8g/m3) skaitosi - normos ribose.
Be to, galima palengvinti situacija per pus sumažinus oro apykaitą. Aišku, tuomet ir oro kokybė bus per pus prastesnė, bet jos plika akimi ne pamatysi, tad skaitosi kad kad šis būdas yra visai priimtinas.

Tokiu būdu, sumažinus apykaitą iki 100m3/h bei pasitenkinus 40% drėgnumu, drėgmės deficitas sudarys tik 12 kg. Jei name 4 žmonės būna po 14 val., tai jie sugebės prikvėpuoti beveik pusę reikiamo kiekio. Tad, realiai galima praradimus dėl drėgmės sumažinti dešimt kartų - iki ~4 kWt*h per parą.
Aiškų, tai liečia daugiau tos, kurie naudojasi natūralia vėdinimo sistema. Tiems, kas pasirenka rekuperacinę sistemą, yra daug paprasčiau - rotorinis rekuperatorius grąžina iki 93% išmetamo oro drėgmės ir ten per sauso oro problema ne egzistuoja.
Atsakyti
#232
QUOTE(ed@ @ 2014 01 12, 17:19)
Tiems, kas pasirenka rekuperacinę sistemą, yra daug paprasčiau - rotorinis rekuperatorius grąžina iki 93% išmetamo oro drėgmės ir ten per sauso oro problema ne egzistuoja.

Visiškas briedas, nes drėgmę reikia ne grąžinti, o ją šalinti. Kai name/bute būna per daug drėgmės, ji tampa pelėsiu. Patalpoje esantis žmogus (kvėpavimas, prausimasis, valgio gamyba) prigamina labai daug drėgmės. Jei rekuperatorius jos atgamina 93 proc., tai namas/butas pradės plaukti nuo drėgmės arba atsiras pelėsis.

Mano bute nėra rekuperatoriaus, butas tikrai sandarus. Butą vediname natūraliu būdu: visi langai atidaromi ir sukuriamas skersvėjis. Drėgmės bute būna tiek, kad langų kampus, palanges tenka valyti rankšluosčiu. Po vienos gėlės vazonu net stovi bala. Kartais vėdiname po keltis kartus per parą.

Jei jūsų siūlomas rotorius grąžintų 93 proc. drėgmės, tai mano butas taptų baseinu arba pelėsio zona. Tik išvėdinus butą, drėgmė labai greitai grįžta, jei bute gyvenama.

Pagal higienos normas santykinė oro drėgmė gali būti 30-75 proc. ribose, nors optimaliausia 40-60 proc. ribose. Tai STR įstatymas. Man asmeniškai labiau patinka mažesnė drėgmė, o ne garinė pirtis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 12 sausio 2014 - 18:41
#233
Kodel tada perkami drekintuvai sildymo sezonu? Kas ten vyksta bute, jei tiek vandens issiskiria g.gif

Siuo metu, tokia "ziema"musu 1 langas praktiskai visa para praviras, taciau vistiek oro ir dregmes truksta.


Mano bute nėra rekuperatoriaus, butas tikrai sandarus. Butą vediname natūraliu būdu: visi langai atidaromi ir sukuriamas skersvėjis. Drėgmės bute būna tiek, kad langų kampus, palanges tenka valyti rankšluosčiu. Po vienos gėlės vazonu net stovi bala. Kartais vėdiname po keltis kartus per parą.

Atsakyti
#234
Sveiki.
Cia gal yra specialistu?
Padareme sodyboje rastiniame name 1a.is vieno kambario vonios kambari ir dabar nezinome kaip daryti su ventiliaciaja,kol nepadareme apdailos?
Yra vienas plastikinis langas,patalpos dvi sienos ribojasi su lauku,virsui gyvenama palepe.
Nera jokiu ten ventiliacijos kamineliu,tiesa, patalpoje yra peciaus kaminas.
Atsakyti
#235
Siandien ismeginau 40m ilgio 16cm diametro ,,vamzdi po zeme'' . Pasiskolinau kanalini ventiliatoriu apie 450m3/h .Momentinis elektros galios matuoklis rode vienodai( ar pajungtas ant vamzdzio ar atitrauktas be apkrovos ) 0,117kwh. leidau apie 2val . lauke paemime -1 i patalpas padavinejo apie 10 gale 9 lC. Matavimai prietaisas gana primityvus spiritinis termometras .Gylis vamzdzio nuo 1.6 iki 2m.
Toliau meginsim kai bus didesni saltukai . smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 12 sausio 2014 - 22:30
#236
QUOTE(Almonta @ 2014 01 12, 20:06)
Sveiki.
Cia gal yra specialistu?
Padareme sodyboje rastiniame name 1a.is vieno kambario vonios kambari ir dabar nezinome kaip daryti su ventiliaciaja,kol nepadareme apdailos?
Yra vienas plastikinis langas,patalpos dvi sienos ribojasi su lauku,virsui gyvenama palepe.
Nera jokiu ten ventiliacijos kamineliu,tiesa, patalpoje yra peciaus kaminas.


O geras. bigsmile.gif Tai kada tu čia spėjai pakast. Ar jau seniai buvai užkasęs?
Atsakyti
#237
QUOTE(DEU @ 2014 01 13, 01:24)
O geras.  bigsmile.gif  Tai kada tu čia spėjai pakast. Ar jau seniai buvai užkasęs?

Dali pakasiau kai drenaza dare o kita dali si rudeni kai kiemo pagrindus ruosiausi tai l.pigiai gavosi smile.gif (kai technika po ranka).
Atsakyti
#238
Tas vamzdis pas tave po pamatu i vidu pralenda ar kaip?

QUOTE(korida @ 2014 01 13, 10:27)
Dali pakasiau kai drenaza dare o kita dali si rudeni kai  kiemo pagrindus ruosiausi tai l.pigiai gavosi smile.gif  (kai technika po ranka).


Gaila kad ansciau sito neuzskaiciau, kasinejo ir pas mane drenazus...
Atsakyti
#239
QUOTE(*** @ 2014 01 13, 12:33)
Tas vamzdis  po pamatu i vidu pralenda?


Taip
Atsakyti
#240
QUOTE(Milao @ 2014 01 11, 18:06)
Ploksteliniam sakyciau saugi riba turetu buti nusakoma priklausomai nuo iseinancio oro temperaturos, o ne nuo lauko, nes kondensacija ir uzsalimas galimas tik isejime. Temperatura isejime galima dirbtinai uzkelti mazinant padavima per rekuperatoriu. Papildomas oras pateks pro nesandarumus, ir bus sildomas tarkim siurbliu.
Ka visu tuo norejau pasakyti - 4x pigesnis pasildymas realizuojamas ypac paprastai, nereikia jokiu silumokaiciu nuo SS statyti i padavimo vamzdi. Reikia tik isitikinti, kad rekupo softas pakankamai isdirbtas, ir uzsalimo gresmes atveju moka ne tik tena ijungti, bet ir srautus koreguoti.


Teisingiau gal kai šilumokaičio temperatūra priartėja prie 0. Aš taip įsivaizduoju, kad jei paimamo oro temperatūra - 3, o išmetamo +3, tai šilumokaičio turėtų būti apie 0. Bet kuriuo atveju šilumokaitis turėtų būti kažkiek šaltesnis už šalinamą orą. Logiškai galvojant temperatūros daliklis turėtų stovėti šilukaičio lauko pusėje ir užfiksavęs mažiau nei 1 laipsnio temperatūrą jungti apsaugą nuo užšalimo.

Yra tokių rekuperatorių. Tas pats Alasca tokiu principu dirba. Tik, kad pasyviame name su tais plyšiais atsargiai. Jei būtų nors kokia galimybė per plyšius atstatyti rekupo ištrauktą orą sandarumo testo net nevertėtų pradėti daryti.
Jau geriau pats rekupas šaltą orą per bypasą paduotų.
Atsakyti