Vedinimas nuosavame name - 3

Ne tik PH reikalauja atnaujinti sertifikatą. Pagal lietuvišką STR A++ klasės namas sertifikatas irgi galios ribotą laiką. Juk daiktai dėvisi, sensta, namas praranda sandarumą.

Mašinas reikia kas 2-3 metus varyti į TA, žmogui irgi pravartu tikrintis sveiktą (ypač vyresniam amžiui), tai kodėl namas turėtų būti išeitis.

Galbūt reikėtų klausti kitaip: ar visuomet popieriukas pasako tikslią mašinos, namo būklę, t.y. ar nėra jis išrašomas tik už gražias akis. O tai jau korupcija. Bet pati sertifikavimo, patikros procedūra sveikinti. Aš už.

Ed@, aš taip pat noriu išgirsti faktų ir įvertinti juos ekonomine prasme.
Deja, realios statistikos nelabai daug turime. Galime daryti apibendrinimus iš nuogirdų bei atsitiktinių faktų.

Jūsų pateikti faktai 17000Lt už ŽŠ iškreipia realybę. Jeigu firmos nenori įrenginėti ŽŠ tai nereiškia, kad jie tiek kainuoja. ŽŠ nauda daugumai iki 2000m pastatytų namų yra niekinė kaip ir jūs minėjote, nes jiems nereikia vėsinimo (trečiasis aukštas veikia kaip buferinė zona) ir iki teigiamos temperatūros pašildytas oras ne kažką te duoda kai ventiliacija gravitacinė su didele infiltracija.
Bet
Čia tema apie naujų namų statybą, kurie pasutiniais metai tampa vis geriau izoliuoti ir tendencija nenuginčijamai aiški, kuriems papildomo 1kW šalčio gali pilnai pakati vėsinimui vasarą, o teigiamos temperatūros oras sudarys palankias sąlygas rekuperatoriui žiemą. Neaišku kiek čia tokios šiltos žiemos laikysis.

2020m 100% A++ neturėtų būti prievolė, nes iš to sekanti ekonominė nauda kol kas neaiški.
Europos tikslas yra padidinti energijas taupančių sprendimų apimtis ir taip numušti nesveikas kainas (pvz 17000Lt už ŽŠ ar rekuperatorių).
Jeigu A++ būtų standartas kaip dabar B, tai viskas labai atpigtų, nes skaičiuojant gamyboje sunaudojamas žaliavas labai didelių (>30%) esminių skirtumų nėra. O įvertinant pridėjus 50 metų eksplotacijos laikotarpį gaunamas ženklus sutaupymas visumoje.

Todėl nereikėtų taip burnoti prieš iš esmės teisingus reikalavimus taupumui.
Sutinku, kad šiandienėje situacijoje labai sunku A++ statybas pavadinti taupymu, bet reikia žvelgti plačiau. Kiekvienais metais atsiranda vis naujų ne ką brangesnių būdų pastatyti šiltą namą, vis daugiau patirties sukaupiama ir pasidalinama tai darant.

Tikiuosi pasirodys ir daugiau gamyklinių plokštelinių rekuperatorių kurie valdomai garins vandenį šilumokaityje, teisingai reguliuos patalpų drėgmę ir taip bus dar efektyvesni už rotorinius įvertinant ir entalpją.

Stengsiuosi išsklaidyti abejones dėl ŽŠ ir pateiksiu aiškią informaciją su satata apie ŽŠ įrengimą, nuotraukas, slėgio nuostolius ir on-line monitoringą su temperatūros ir drėgmės matavimais ir statistika. Čia jau bus realiai apie ką kalbėti ir vertinti ekonominį efekta. O dabar tik tuščios kalbos.

O jei praneštų, kad nuo 2020m. pajamų mokestis išaugs iki 30%, jus pradėtumėte mokėti jau dabar???

Mažiukas 250 m3/h našumo plokštelinis rekuperatorius, prie 0C lauke, per parą išpumpuoja iš namo ~54 kg vandens. Jus esate tikras kad gėlių laistymui sunaudojate 7 kibirus per dieną?

na taip, skaicius ispudingas. priminkit kiek reikia energijos 1kg vandens isgarint?

Itin retai pasitaiko, kad išradimas yra padarytas mėgėjo. Be to, didesnė dalys išradimų yra po kurio laiko pamirštamą, kadangi jie neturi prasmės. Pvz. jei kas išrastų būdą kaip galima lengvai išmokyti žmogų vaikščioti ant rankų, vargu ar žmonija tuo pasinaudotų ir pradėtų vaikščioti aukštyn kojom.

Be to, jūsų minimai "naujovei" yra keli šimtai metų (o gal ir daugiau).
Papildyta:

Daug. Kadangi kalbam apie vėdinimą, paminėsiu tokį palyginimą:
jei į orą išgarinti 1 g. drėgmės - tai tas pas, kas 1 m3 oro pašildyti 2.5 laipsnio.

tai grubiai 0.6-0.7kwh/kg, tai jei per para apie 50kg tai gausim apie 30-35kwh, nemazai sakyciau. palyginimui 200kg/h oro srautui (kas yra apie 160m3/h) pasildymui nuo 0 iki 22C parai reiktu apie 29kwh.

54 kg vandens išgarinimui reikia 34 kWh. Per šildymo sezoną gaunasi 6000 kWh

Tai ne daug ką pasako, nes tokio energijos kiekio šiltam namui užtektų vienerius metus šiltam vandeniui ruošti ir šildytis įskaitant ventiliacijos nuostolius.

Geriau pasakykit kiek rotorinis gražintų atgal iš tų 54 kg?

tai pasako daugka - visu pirma, kad namo sildymo energijos liuto dalis nueina prarastos dregmes atstatymui.

Gyvenime neteko susidurti kad patalpos butu per sausos ir jas reiktu drekinti, kur cia tokia anomalija pasireiskia ? Pajurio ruoze matomai tai negresia..

O kaip jums toks vedinimas-iš miško gal ką domina, bet iš kur mišką pritemti prie sklypo?

http://www.delfi.lt/...s.d?id=63726048

o as nesu mates patalpu, kuriuose butu daugiau nei 40% santykine dregme sildymo sezono metu.

1. Tarp žodžių "praneštų" ir "priimta ES 31 direktyva" yra esminis semantinis skirtumas. Tai reiškia, kad itin šilti namai yra neišvengiami. Mes, Lietuva, ta ES direktyvą priėmėme, aprobavome ir įvedėme papildomas namų klases: A+ ir A++. Įstatymas neatšaukiamas. Galime klausti, kaip seksis įstatymą įgyvendinti, kas sukontroliuos namų projektus dar projektinėje stadijoje, kas kontroliuos jau pastatytus, ar švarai, sąžiningai išrašomi sertifikatai, bet faktas tas, kad A+ (iš esmės pasyvus) ir A++ klasės (dar šiltesnis už pasyvų) namai yra neišvengiami.

2. Aš esu tikras, kad jūsų žinios - labai prieštaringos, vienpusės. Aš nesu vedinimo, šiluminės fizikos ir šiaip fizikos specialistas, bet faktas toks, kad plokštelinių rekuperatorių NVK didesnis, juos naudoja daugelis šalių ir vargo nemato. Man nereikia kalbėti apie 7 kibirus vandens, nes visas pasaulis plokštelinius naudoja ir jokių kibirų vandens nepila. Esate angažuotas pardavėjas ir tiek. Kodėl stumiate rotorinius?