Vedinimas nuosavame name - 3

#61
QUOTE(Afrikos Liutas @ 2013 10 08, 11:47)
Visą laiką esmė paprastume, idėja labai gera, naktį vėdinti tik miegamuosius, o dieną visas patalpas. Gal galima konkrečiau kaip tai padaryti, su minimaliom medžiagų sąnaudom ? Šiaip mano manymu idealiausiai sistema veiktų pagal CO daviklius, pagrindinėse patalpose ir pagal jų duomenis veikiančiose sklendėse, bet manau kad medžiagų kaštai būtų labai dideli, ar aš klystu ?


Laisvai. 24h taimeris is senuku uz ~ 18 lt, viena sklende (jeigu tikslas ijungti nakti vesinima tik miegamiesiems) ir pavara. Kaina priklausomai nuo pardavejo naglumo 350-450 lt uz viska.

Algoritmas - isorinis taimeris isijungia tik nakti ir uzdaro sklende, kuria teikia ora ne i miegamosius. Vidinis rekupo valdymas persijungia i mazesne greiti.

Bet reikia ziureti ir pacia vedinimo schema, nes nereikia atjungi oro istraukimo is purvinu patalpu ir pan.

PS. CO davikliai/dregmes davikliai nebuna pigus ir geri.

PSS. Idekite rekupo apsiltinimo nuotraka. Ten kur buvo pagal nuoroda, tai plika deze.
Atsakyti
#62
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 08, 12:22)
Tai ten ir yra kosmosas. As kalbu apie paprastesni lygi. Diena/naktis. Miegamieji/svetaine virtuve. Viena pavara gali valdyti ir 4 sklendes.

Idomu butu pamatyti perdavimo mechanizma. Viena pavara keturioms sklendems - va cia tai nomier smile.gif
Atsakyti
#63
QUOTE(Vilienė @ 2013 10 07, 21:47)
Mano projektinis debitas tik 180m3/h ir atrodytu 200-250m3/h irenginio turetu uztekti. Bet buna dienu ir ypac naktu, kai 500tinis rekupas nustatomas 80-85% galia ir negaliu labai dziugauti, kad to pakanka. 100% nenaudota del tikrai apciyopiamo garso, ne is difuzoriu bet is pacio irenginio. Ka daryciau jei vietoj jo butu tik 250tas - nezinau.
Jus palaikau del svedisku 0,5 pasikeitimo per valanda normu, to tikrai uztenka rudeni-ziema-pavasari. Bet vasaros naktimis tenka stipriau vedintis norint atsivesinti.
Todel patarciau pasilikti atsarga vasarai.
Papildyta:


Vesinimas - taip. Bet tada reikia gudriau sprest, ir reikia minimum 1.5-2 pasikeitimo per valanda
QUOTE(Vilienė @ 2013 10 07, 21:47)
Sudejau, berods 2x 200lt sklende ir pavara. Noras zonuoti aukstais, pirmam gyvenam antram miegam. Kol kas vis dar nevaldomos, bet kada nors bus.
Papildyta:



http://www.e-senukai...is-twg-1_2.html biggrin.gif

Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2013 10 08, 14:49)
Idomu butu pamatyti perdavimo mechanizma. Viena pavara keturioms sklendems - va cia tai nomier smile.gif


4 sklendes sodinamos ant vienos asies. Priesh tai pasukus jas i reikiamas pozicijas. Ashys perkama atskirai. Ten paprastas strypas.

Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2013 10 08, 08:47)
Mano supratimu, vyrauja dvi vėdinimo sistemų išvedžiojimo koncepcijos, viena, kai ir oro padavimas ir paėmimas vykdomas tose pačiose patalpose, kita, kai paduodamas gyvenamose, o ištraukiamas pagalbinėse. Abu būdai turi ir privalumų ir trūkumų. Pirmosios koncepcijos privalumą matau tame, kad patalpas galima pilnai izoliuoti, nereikia palikinėti plyšių oro pratekėjimui iš vienų patalpų į kitas, mano supratimu, taip galima labiausiai sumažinti garso sklidimą tarp patalpų, bet tokia schema turi trūkumą, reikalauja didesnio našumo rekuperatoriaus, bei didesnio vamzdyno, kas turėtų stipriai išbranginti sistemos diegimą, bei branginti eksploataciją.

Kitas variantas pigiau diegiamas ir pigiau eksploatuojamas, bet turi minusus ten kur pirmoji sistema turi privalumus.


Papildomai - pirmas variantas daromas is brangiu plastikiniu ortakiu, ir daroma kolektorine sistema, antras is pigiu metaliniu. Bet pirma galima paciam sudet labai paprastai.
Atsakyti
#64
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 08, 16:08)
Vesinimas - taip. Bet tada reikia gudriau sprest, ir reikia minimum 1.5-2 pasikeitimo per valanda
http://www.e-senukai...is-twg-1_2.html  biggrin.gif

Papildyta:
4 sklendes sodinamos ant vienos asies. Priesh tai pasukus jas i reikiamas pozicijas. Ashys perkama atskirai. Ten paprastas strypas.


Vesinimas. Spresta pakankamai gudriai. Todel ir akivaizdus atsargos poreikis.
Kadangi sprendimas pakankamai gudrus ir sudetingas, tai tas diesovas senukinis valdiklis nepades. Yra dar ne vienas parametras ir be savaitinio laiko.
Turetu gautis pakankamai griozdiskas mazgas, jei 4 ortakiai ant vienos asies ir dar pajungimai... bet akivaizdu, kad genealumas slypi paprastume.
Atsakyti
#65
Perdavėm projektą tobulinimui. Priėmė be jokių kalbų, tik paprašė, kad surašytume pageidavimus ir perduos projektuotojui (projektuoja tas, kuris nematęs namo).
Klausimas, ką manot, jei vasaros režimui darytume (kad ir mechaninė sklendę darinėjamą rankiniu būdu) galimybę oro paėmimui iš rūsio (anksčiau planely nurodžiau ventiliacijos angas) per ventiliacijos angas nuo rūsio iki pat palėpės (palėpėj stovės rekupas)?
Nes: rūsy oras vėsesnis ir sunkesnis, tai vėsinimui būtų naudingas dėl savo didelės energijos; per vasarą rūsys kažkiek išsausėtų ir sušiltų (nes žiemą jis nešildomas).
O atėjus šildymo sezonui- vėl nutraukti oro cirkuliacimą per tą ventiliaciją. Šiam tikslui būtų galima skirti 2 ventiliacijos angas.
Atsakyti
#66
QUOTE(saaba @ 2013 10 10, 08:22)
Perdavėm projektą tobulinimui. Priėmė be jokių kalbų, tik paprašė, kad surašytume pageidavimus ir perduos projektuotojui (projektuoja tas, kuris nematęs namo).
Klausimas, ką manot, jei vasaros režimui darytume (kad ir mechaninė sklendę darinėjamą rankiniu būdu) galimybę oro paėmimui iš rūsio (anksčiau planely nurodžiau ventiliacijos angas) per ventiliacijos angas nuo rūsio iki pat palėpės (palėpėj stovės rekupas)?
Nes: rūsy oras vėsesnis ir sunkesnis, tai vėsinimui būtų naudingas dėl savo didelės energijos; per vasarą rūsys kažkiek išsausėtų ir sušiltų (nes žiemą jis nešildomas).
O atėjus šildymo sezonui- vėl nutraukti oro cirkuliacimą per tą ventiliaciją. Šiam tikslui būtų galima skirti 2 ventiliacijos angas.


Dėl rūsio išsausėjimo nežinau. Vasarą oras santykinai drėgnas ir, patekęs į vėsų rusį ir atvėsęs, visą savo drėgmę ten ir paliks. Aišku, viskas priklauso nuo oro debito, gal tą drėgmę su savimi ir nusineš į rekupą. Priedo, kiek ten iš tos vėsumos nuimsi... Realiai, tik sienos ir tešaldytų orą.

Bent jau pas sode rusyje yra ta problema. Jei palieki atviras angas (tipo skersvėjui), tai viskas plaukia kondensate. Jei viską užkamšai, santykinai mažiau dėgmės. Viskas susitvarko, kai rudeniop lauke temperatūra krenta ir rusyje pasidaro šilčiau nei lauke - išsausėja iškart.

Taip kad aš jau investuočiau į grunto šilumokaitį. Jei ten ir kondensatas iškrenta, tai niekam ir netrukdo smile.gif
Atsakyti
#67
QUOTE(Verteris @ 2013 10 10, 09:07)
Taip kad aš jau investuočiau į grunto šilumokaitį. Jei ten ir kondensatas iškrenta, tai niekam ir netrukdo smile.gif


Nera ten taip jau rozine spalva viskas. Neziurint i antibakterini padengima po n metu vistiek atsiranda kvapas. + dydziulius slegio praradimas.

Papildomas gruntinis vandens konturas + silumokaitys pries rekupa yra kazkiek geriau ir palengvina pati montaza. Blogai - kad gatavu sprendimu kainos dideles.
Atsakyti
#68
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 16, 01:36)
Nera ten taip jau rozine spalva viskas. Neziurint i antibakterini padengima po n metu vistiek atsiranda kvapas. + dydziulius slegio praradimas.

Papildomas gruntinis vandens konturas + silumokaitys pries rekupa yra kazkiek geriau ir palengvina pati montaza. Blogai - kad gatavu sprendimu kainos dideles.

Turite konkrečių pavyzdžių, ar tik propagandinis spėjimas? Yra ne vienas ŽŠ tipas, todėl antibakterinis padengimas būdingas tik vamzdiniams ŽŠ. Priminsiu, kad pasaulinė ŽŠ istorija skaičiuojama amžiais ir tai nėra supernaujiena.

Slėgio praradimas kaži ar sulyginamas su cirkuliacinio sąnaudomis nugalint hidraulinius nuostolius, jau nekreipiant dėmesio į slėgio kritimą šilumokaityje.
Gatavų sprendimų reikia ieškoti, kad ir PL yra pakankamai prieinamų komplektuojančiųjų.
Atsakyti
#69
QUOTE(Vilienė @ 2013 10 16, 15:49)
Turite konkrečių pavyzdžių, ar tik propagandinis spėjimas? Yra ne vienas ŽŠ tipas, todėl antibakterinis padengimas būdingas tik vamzdiniams ŽŠ. Priminsiu, kad pasaulinė ŽŠ istorija skaičiuojama amžiais ir tai nėra supernaujiena.

Popaguoju ekonomiškai pagrista vedinima. Orinis ŽŠ yra labai tinkamas gerame grunte. Musyse sugeba ir i durpes ikast.
QUOTE(Vilienė @ 2013 10 16, 15:49)
Slėgio praradimas kaži ar sulyginamas su cirkuliacinio sąnaudomis nugalint hidraulinius nuostolius, jau nekreipiant dėmesio į slėgio kritimą šilumokaityje.
Gatavų sprendimų reikia ieškoti, kad ir PL yra pakankamai prieinamų komplektuojančiųjų.


Galima freonu pildyt, tada nereikia jokio siurbliuko smile.gif



Atsakyti
#70
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 19, 00:42)
Popaguoju ekonomiškai pagrista vedinima. Orinis  ŽŠ yra labai tinkamas gerame grunte. Musyse sugeba ir i durpes ikast.

Galima freonu pildyt, tada nereikia jokio siurbliuko smile.gif

Iš pirmo jūsų atsiliepimo apie ŽŠ atrodė, kad esate nusiteikęs priešiškai ŽŠ atžvilgiu. Bet panašu kad klydau. Vis dėl to - iš kur informacija apie kvapą po n metų? Man aktualu.
Orinis vėlgi gali būti dvejopas. Jūsų minėtas vamzdinis ŽŠ puikiai veiks ir durpėse, ypač drėgnose - durpės ir drėgmė beveik visuomet drauge, nebent nudrenuota ir per giliai. Kitas ŽŠ tipas, kai oras betarpiškai juda grunte (pvz žvyrinis ar blokelinis) durpėse nebūtų toks efektyvus nes tektų pažeminti gruntinio vandens horizontą iki ŽŠ dugno, sausos durpės yra neblogas termoizoliatorius ir be abejo specifinė šiluma be drėgmės liktų visai prasta. Todėl kaip ir bet kurioje kitoje inžinierijos šakoje sprendimai priimami pagal esamą situaciją.

Freonas... čia truputi prieštaraujate savo teiginiui apie ekonomišką vėdinimą. Pabandykime įsivaizduoti, kiek kg freono reiktų užpildyti grunto kolektorių. Toliau - kokį vamzdį naudoti, nes slėgiai tikrai nebe 1,5-2bar kaip glikolinėje sistemoje?
Siurbliuko išvengiame, bet vietoj jo - kompresoriukas biggrin.gif ir jam 49kWh / metams (A+ cirkuliacinių deklaruojamos metinės sąnaudos) tikrai neužteks.
Atsakyti
#71
QUOTE(Vilienė @ 2013 10 19, 10:56)
Siurbliuko išvengiame, bet vietoj jo - kompresoriukas biggrin.gif  ir jam 49kWh / metams (A+ cirkuliacinių deklaruojamos metinės sąnaudos) tikrai neužteks.


Naudojamas spec freonas, ir viskas veikia pagal termosifono principa. Be jokiu siurbliuku. Beda - veikia tik ziema.

Del ŽŠ - atsakiau i privata.
Atsakyti
#72
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 19, 12:43)
Naudojamas spec freonas, ir viskas veikia pagal termosifono principa. Be jokiu siurbliuku.  Beda - veikia tik ziema.


Spec tai kuris? R134a, R410a ar kažkas egzotiškesnio?
Atsakyti