Įveikiau nevaisingumą

Sveiki,

lygiai prieš metus laiko, pamačiau savo II brūkšnelius.. laukiau jų 8 metus. Per tuos metus buvo visko, o daugiausia tai ašarų dėl nepasisekusio karto ar pasisekusio, bet nutrūkusio.. Mūsų "kraityje" - begalės stimuliacijų, IUI skaičius artėjantis link 10, ir vienas nepasisekęs IVF. Po kiekvieno "kritimo", ieškojau savyje jėgų keltis vėl į kova su tuo nelemtų nevaisingumu. Su pertaukom, nes kuo toliau to daugiau reikėjo laiko atsistatyti morališkai ir beabejo finansiškai (kainas patys žinote). Dar tas neišvengiamas aplinkinių klausimas "o kada jus planuojate?", "tai jau laikas būtų" ir panašiai.. Kelionė į Lenkija buvo mano "paskutinis pasispardimas", sakiau sau: jeigu ir čia nepadės, viskas, gana - nebekovosiu, gyvensime dėl savęs be vaikų. Gydytojas G. Mrugač tą kartą įtikino, kad mūsų šansai dideli ir mes tikrai tapsime tėvais. Ir tapome. 2017 metų birželį mums gimė dvi nuostabios mergytės. Tai nepakartojamas jausmas, kovą mes laimėjome su treksmu. Norėčiau visiems kovojantiems palinkėti stiprybės ir kantrybės, nepasiduokite šioje kovoje..  

P.S problemos PKS, endo I st., prastos kokybės kiaušialąstės. Buvo atliktas IVF (ilgas protokolas).

Nuoširdžiausi sveikinimai.

Lygiai prieš metus buvau "etatinė" neulaukiančiųjų gandro skaitytoja ir rašytoja. Vis laukdavau temų šiame skyrelyje ir šiandien, praėjus metams po pirmojo dūrio, rašau čia aš. labai laiminga aš, nes pašonėje gūguoja dukra. tikiuosi mano postas ką nors įkvėps. Ypač tas moteris, kurios dar tik žada startuoti. 

Kai su vyru po vestuvių pradėjome planuoti vaikelį, galvojau, kad pavyks labai greitai. Esu nekantri. Taip...todėl jau 4 planavimo mėnesį padarėme spermogramą. Rezultatai buvo labai liūdni – spermių - 5 mln. (Tada dar nesupratau, kad 5 mln ne taip jau mažai...) Verkiau, viduje pykau ant viso pasaulio. Vyras taip pat neišlaikęs – išgėrė butelį viskio... Jis ėjo pas andrologus: echoskopas, kraujo tyrimai viskas gerai. Išrašė profertilį. Kursas – 3mėn. Mes, savo ruoštu keičiam mitybą. Vartojam daug sėklų, daigų, macą, kanapių sėklas, riešutus, bebro barškutį, jokio alkoholio. Spermograma – dar labiau sublogėjo..1 mln!!!! nepatikėjom. Pakartojom kitur.. deja tas pats. Atlikom pasėlį, pradėjo jis gerti permeną, lankyti akupunktūrą. Po 3 mėn – spermatozoidų jau beveik nėra... Taip norėjau bent tų 5 mln...Taip praėjo daugiau nei metai.... Nuėjom pas genetikus, viskas gerai. Ruošėmės IVF + ISCI, vaistai buvo jau nupirkti, tyrimai padaryti. Kai turėjome startuoti - pas mane šoktelėjo prolaktinas, nukėlėm mėnesiui ar dviem. Verkiau kas dieną. Tik šiemet man vyras priminė, kad per anas kalėdas užsiminiau.. o gal kitais metais būsime jau tryse? Dėkoju Dievui ir gyd. Jatužienei, kad taip ir yra. Emocinė būsena silpo. Pykausi su vyru. Užsiregistravau į SM. Ieškojau paguodos. Radau. Nes labai sunku buvo pradėti vienai. Bijojau durtis adatas. Išmokau. Visą vaistų laiką kankino dusulys ir širdies skausmas. Teko ir į priimamuosius važiuoti (dabar spėju, gal ten visgi buvo streso išraiška?? iš prigimties esu be proto jautri). Išpunktavo, įsodino embrioną ir blastutę. Laukiau. Nervinausi. Bijojau hiperstimuliacijos, nes hormonai rodė polinkį į ją... Ir... HCG – teigiamas! Bijojau džiaugtis. Taip visą neštumą ir išvaikščiojau. Bijodama. Laukdama kiekvieno mėnesio vizito. Verkiau gavusi gulimą rėžimą savaitei, nes diagnozė – gresiantis.... nenoriu net prisiminti. Vaikščiojau sunkiai, įvairios bėdos ir skausmai, plius - nuolatinė baimė. Baimė persileisti, baimė dėl vaikelio gyvybės apskritai (draugių tarpe yra nutikę nemažai tragiškų nelaimių). Tada pasirodė pirmieji judesiai. Ir jie dingo! Vėl panika. Tada po savaitės kitos vėl jie atsirado. Tada vėl baimė, jei jie per reti būdavo (dukrelė miegalė). Tada anemija. HGB nekyla ir su arkliška geležies doze. Vėl baimė. Galiausiai gimdymas. Ilgas, komplikuotas, bet... baigėsi su sveika dukrele ant rankų. Negaliu apsakyti, kiek verkiau jai gimus.Vis dar apsiverkiu ją migdydama, negaliu patikėti, kaip mums pasisekė. IŠ PIRMO KARTO. Mergaitės, kurios startuojate, nebijokit ir tikėkit. O tos, kurios jau darėte ir nepasisekė – patikėkit – verta bandyt vėl. Išlauksit savo vaikelio. Jis ateis. Neneigiu, reikia stiprybės, tikrai reikia: bedant adatas, darant tyrimus, santykiuose, vaikščiojant su pilvuku... Tačiau, būtent taip paskyrė mums likimas, ne taip lengvai, kaip gal kitiems įprasta, bet... viskas įmanoma! Nepasiduokit

 

 

 

Skaitau ir verkiu. Kaip graziai Jus viska papasakojote! Sekmes Jums auginti dukryte, o mes pradesim neuzilgo startuoti ir tiketis, kad pavyks ir mums is pirmo karto!

Laba diena gal galite atsiusti Genutes kontaktus

Genutė dirba Vilniuje, Antakalnio rajone. Jos tel. 861038125.

O aš asmeniškai labai rekomenduoju gydytoją, kuris padėjo man: gyd. Alfredas Maruška (www.amklinika.lt). Gyd. Maruška yra medikas (neurologas), nuo 1986 m. užsiimantis rytų medicina. Jis taip pat yra Lietuvos Akupunktūros, Manualinės ir Tradicinės Liaudies Medicinos Gydytojų Asociacijos prezidentas ir be galo įdomus žmogus. 

Šiai dienai jo dėka jau yra gimę 26 vaikučiai!!! Iš jų du - mano 😃😇😇

Laba diena gal galite atsiusti Genutes kontaktus

Nezinau kodel siandien, bet rankos pacios surinko SM puslapio adresa.
Nebuvau cia jau labai ilga laika. Praejus skauda kelia ir turint nuostabiausia rezultata pasaulyje, galvojau tas "neturejimo-negalejimo" skausmas pamirstas ar bent jau bus mazesnis. Bet trumpai paskaicius jusu zinutes, pilnas vilties ir tikejimo, mano akyse asaros.
Tikekit, mergaites, tikekit!!!!!!!!!

Musu ieskojimo bagazas ilgas. Bendras terminas beveik 9 metai. Begale stimuliaciju ir IUI, vienas IVF Lietuvoj, vienas Turkijoj, vienas skaudus praradimas (naturalus pastojimas, bet nesivyste). Diagnoze - neaiskios kilmes, be supratimo ko dar griebtis ir ko ieskoti.

Kas ivyko? Iki sio negaliu tiksliai atsakyti. Dejom abu su vyru riebu taska senajam gyvenimui - darbo pakeitimas, planai isvaziuot gyventi i svajota sali.
Kaip dazniausiai buna, zmogus planuoja D juokiasi. Grazu kovo ryta nieko nesitikedama ir nejausdama sugalvojau pasidaryti paskitini turima NT (tiesiog tam, kad viskas pasibaigtu). Kas vyko toliau aprasyti zodziais sunku Testas teigiamas. Naturaliai.

Nestumas man buvo geriausias jausmas gyvenime. Ir pykino, ir silpna buvo, ir kiekviena diena vaistai i visas imanomas minkstas vietas, ir kojas suko taip, kad praleisdavau po puse nakties duse po vandens srove, ir begale kitu nestumo malonumu.

Gimdyma gali aprasyti vienu sakiniu - atvaziavau, pailsejau 4 val. ir per 3 stumimus pagimdziau.

Turim issvajota, isprasyta, ismelsta pacia nuostabiausia stebukla pasaulyje. Tiesa, begalo judria, stipria ir bedraujancia.
Gyvenam svajotoj saly ir jau po truputeli zvalgomes (tikimes) dar vieno stebuklo.

P.S. Siokia tokia pagalba prisidejusi prie tikejimo - pilnai susitvarkyti sveikata (viskas kas susije su galejimo pastoti). Mano atveju LP ir mazytes cistos pasalinimas. Karpenko programos isbandymas. Draugavau su Imunoglobulinu beveik visa nestuma.

Didziausios sekmes visoms!!! Stebuklu tikrai buna!!!

Sveikos! Skaitau visas Jūsu istorijas ir gera girdėti, kad tiek daug laimingu istoriju.. Deja, mano tokia nėra. Ir galiausiai pribrendau parašyti ir savo istorija, galbūt sulauksiu patarimu, o gal tiesiog pasidarys geriau parasius. Mano istorija, labai paprasta, 19 metu dingo mm, daug svorio numeciau, mokyklos baigimas, pirmas darbas.. Praejus porai menesiu, pradejau eiti pas gydytojus, girdejau ta pati atsakyma tau reikia pailseti, priaugti svorio ir viskas atsistatys. Taip tempe puse metu, tada israse kontraceptikus su jais sirgdavau, nebegerdavau ir vel nebebudavo mm.. Ejo laikas, kol galiausiai 21metu nuejau vel pas gydytoja ir tada isgirdau diagnoze... Niekada nepamirsiu, kaip gydytoja be jokios uzuojautos skele, deja, turiu Jums blogu naujienu Jus nevaisinga. O problema buvo prieslaikinis kiausidziu issekimas. Pradejau vaikscioti per gydytojus. Atsakymo taip ir neradau, nei kas nei kaip nei del ko. Tikejau stebuklu, su dabartiniu vyru mazylio bandom susilaukti jau virs 3metu.. Man dabar 25metai, pas kiek gydytoju tik nebuvau visu diagnoze ta pati jokie gydymai nepades tik donorine kiausialaste... Jokiu kitu sansu...Aplinkui visos drauges, pazystamos visos dabar laukiasi ir visoms is pirmu kartu. Ir nesuprantu, ka gyvenime padariau ne taip, kad taip baudzia ir atima toki stebukla.. Taip daznai, girdziu gi visada galite isivaikinti... Bet nezinau, ar taip galeciau... ir po truputi rankos jau svyra ir galvoju, kad reikia kazkaip tiesiog su tuom susitaikyti 🤷😔😔😔

Sveikos! Skaitau visas Jūsu istorijas ir gera girdėti, kad tiek daug laimingu istoriju.. Deja, mano tokia nėra. Ir galiausiai pribrendau parašyti ir savo istorija, galbūt sulauksiu patarimu, o gal tiesiog pasidarys geriau parasius. Mano istorija, labai paprasta, 19 metu dingo mm, daug svorio numeciau, mokyklos baigimas, pirmas darbas.. Praejus porai menesiu, pradejau eiti pas gydytojus, girdejau ta pati atsakyma tau reikia pailseti, priaugti svorio ir viskas atsistatys. Taip tempe puse metu, tada israse kontraceptikus su jais sirgdavau, nebegerdavau ir vel nebebudavo mm.. Ejo laikas, kol galiausiai 21metu nuejau vel pas gydytoja ir tada isgirdau diagnoze... Niekada nepamirsiu, kaip gydytoja be jokios uzuojautos skele, deja, turiu Jums blogu naujienu Jus nevaisinga. O problema buvo prieslaikinis kiausidziu issekimas. Pradejau vaikscioti per gydytojus. Atsakymo taip ir neradau, nei kas nei kaip nei del ko. Tikejau stebuklu, su dabartiniu vyru mazylio bandom susilaukti jau virs 3metu.. Man dabar 25metai, pas kiek gydytoju tik nebuvau visu diagnoze ta pati jokie gydymai nepades tik donorine kiausialaste... Jokiu kitu sansu...Aplinkui visos drauges, pazystamos visos dabar laukiasi ir visoms is pirmu kartu. Ir nesuprantu, ka gyvenime padariau ne taip, kad taip baudzia ir atima toki stebukla.. Taip daznai, girdziu gi visada galite isivaikinti... Bet nezinau, ar taip galeciau... ir po truputi rankos jau svyra ir galvoju, kad reikia kazkaip tiesiog su tuom susitaikyti 🤷😔😔😔

Užjaučiu... Ir neieškokite atsakymų į kvailus klausimus - ką ne taip padariau, už ką ir pan. Nes atsakymų nėra, guvenimas neneuspėjamas ir visko nutinką visiems ir kiekvienam.... 

P jums patariu gumos netepmti ir darykite apvaisinimą su donorine kiaušialąste. Čia SM yra ir diskusijos apie tai. Sunku prieiti iki to apsisprendimo (gal sunkiau toms, kurios dar gali bandyti su savo, bet jeu ne vieną kartą nudegė). O kai tai padarai, tai sako džiaugsmas dudelis, nes vaikutį nešiosi po savo širdimi 9 mėn., ir pagimdžius pamirši, jog tai ne tavo  

Sėkmės  ​ 

Donorinė kaiušialąstė Jums yra galimybė. Juk pati išnešiosit! Bandykit, šiuolaikinė medicina mums dovanoja tokius šansus tapti tėvais, išnaudokit juos! Nedelskit! Nes šie dalykai reikalauja ir laiko.

Merginos sveikos!o kur darete kad pavyko?

Pritariu.