mes vaikam kambarį darėm tardamiesi su jais. teisingiau, lemiamas balsas buvo jų, o mes kažkaip bandėm suktis iš padėties (nes kai kurie jų norai viršijo mūsų galimybes, pvz - 2 skirtingų formų čiuožyklos). rezultate gavosi - 35kv.m kambarys su 10kv. m pusaukščiu, kuris skirtas miegojimui +6kv.m vonia ir wc. lubų aukštis - šlaitas nuo 3,80 iki 4,40m - todėl tas pusaukštis gavosi visai padorus. vienoj pusėj čiužiniai miegui, kitoj - spintelės žaislam. pagrindinė erdvė praktiškai tuščia (neskaitant 3 komodų, rašomojo stalo ir kelių kėdžių). pakanka erdvės žaist krepšinį, futbolą, lakstyt, rėkaut, cypaut, karstytis ant prikabintų virvelinių kopėčių. grindys - ofisinė kiliminė danga (labai gerai valosi)., bet visai norėčiau jau pakeist, galbūt į medines.

sienas dažė patys - labai gera prevencija prieš norą paišyti

nesvarbu, kad kokybė vaikiška, jiems pradžioj buvo smagu, pabaigoj atsirado suvokimas, kad ne taip viskas paprasta

kadangi buvom nusprendę dažyt baltai, individualumo dėlei kiekvienas išsirinko sau patinkančius tapetus ir ant 3 sienų išklijavom po vieną juostą. tai, kad man nelabai gražu, dar nereiškia, kad kas nors manęs klausia

kolkas, kol visi dar žaidžiamo amžiaus, jiems gerai vienam kambary. ateity, jei bus "gyventojų" noras, šitas kambarys bus dalinamas į 2 mažesnius, vietoj miegojimo vietos atsiras antresolinė spinta nesezoniniams daiktams, o mažoji sesė kraustysis į pirmą aukštą, kur jai numatytas kambarys. dabar dar nei vienas nenori nieko keist, gerai kaip yra, iki pilnos laimės trūksta "o jei padarytumėm vietoj vonios didelį baseiną, atsidarai duris ir šoki"