Angelėlių mamyčių svetainė

#169
QUOTE(ruta33 @ 2006 09 13, 20:29)
Šiandien sukako 15 metų kai mes su vyru esame vede. Pagalvoju, kad mūsų angelėlis dabar būtų didesnis už mane, tikras vyras, jau 14-os metų. Bet to nėra, labai skaudu. Vyras atnešė į darbą 15 rožių, labai apsidžiaugiau, bet tas džiaugsmas nelygus džiaugsmui, kai mūsų šeima nepilna.


Ruta33, sveikinu su labai gražia švente 4u.gif Man kaip ir tau visas šventes vis užtemdo mintys, kad galėjome būti tryse verysad.gif
Atsakyti
#170
beana, aš irgi nesigailiu dėl tų pinigėlių, ir esu lygiai tokios pačios nuomonės kaip ir tu...
Ruta33, sveikinu ir aš kuo nuoširdžiausiai ir puikiai suprantu tavo liūdesį. Mes suvyru metinėms atėjant visai nesavi, vaikštome, klausinėjame vienas kito kas yra, bet patys vienodai jaučiamės ir puikiai suprantame kas ir kodėl yra...
Jei kuris verkiame, kitas tik paklausiame: - pasiilgai Karolytės?, linkteli galvą, apsikabini ir kartu verki...
Atsakyti
#171
QUOTE(Jennifer @ 2006 09 13, 21:01)
Jei kuris verkiame, kitas tik paklausiame: - pasiilgai Karolytės?, linkteli galvą, apsikabini ir kartu verki...

O aš ir vėl būsiu priešgyna tongue.gif Žinot, aš per metines kaip išsiverkiau, tai daugiau nei ašarytės...Visada, be paliovos galvoju apie savo Angelytį, mintyse šnekuos su Juo (ypač vakarais)... Vakarais sugulę su vyru taip pat pasišnekame, prisimename... Taip gera pasinerti į prisiminimus, lyg laikyčiau Jį savo rankose..... Kad ir kaip liūdna, stengiuosi nebeverkti....kol dabar man tai išeina, labai džiaugiuosi, gal ir mano Angelėliui ramiau...
Atsakyti
#172
QUOTE(@Rasa@ @ 2006 09 14, 07:17)
O aš ir vėl būsiu priešgyna tongue.gif Žinot, aš per metines kaip išsiverkiau, tai daugiau nei ašarytės...Visada, be paliovos galvoju apie savo Angelytį, mintyse šnekuos su Juo (ypač vakarais)... Vakarais sugulę su vyru taip pat pasišnekame, prisimename... Taip gera pasinerti į prisiminimus, lyg laikyčiau Jį savo rankose..... Kad ir kaip liūdna, stengiuosi nebeverkti....kol dabar man tai išeina, labai džiaugiuosi, gal ir mano Angelėliui ramiau...

o as neislaiaku, gal po metiniu ir man kiek atlegs, bet kol jos arteja man labai labai negerai, gal kai isvaziuosiu pasikeis aplinka, atsiras rupesciu kitokiu, gal kiek palengves, bet dabar supper sunkus periodas, seniai taip buvo. Kazkaip po laidotuviu mazai i ka reagavau, buvo tik skausmas, mazai ka ir pamenu, o dabar vis islenda tai vienas prisiminimas, tai kitas, tai ligonine, paskutines dieneles, mirties akimirkos, kai suzinojome apie tai ,laidotuves, vis kaip is amnezijos atsigaunanciai, smesteli, ir nemoku as kitaip i tai reaguoti, negaliu, taip iseina ir as nieko nedarau kad susilaikyti, nes zinau, kad veliau butu dar blogiau. Man taip iseina, taip ir darau...
Atsakyti
#173
QUOTE(Jennifer @ 2006 09 09, 23:14)
mūsų skyrelis pildosi naujomis nelaimingomis dalyvėmis, nepasakysiu kad džiaugiuosi, bet nesakysiu kad labai ir liūdžiu dėl to kad mūsų daugėja, bet tik dėl to, kad vienai jau buvo pabodę su savimi bendrauti  blush2.gif
Tik labai prašau, negirkite ir neliaupsinkite manęs, man tai labai nepatinka.
Pirmąjį skyrelį "pasimelskite už Karolytę" sukūriau praradusi viltį, "pasidalinkime savu skausmu-I" sukūriau tikėdamasi surasti tą viltį, kažkam pasiguosti, išsipasakoti.


Miela Jennifer, seniai norėjau parašyti, bet vis forumas streikavo. Manau, jog mes lietuvės moterys nemokame priimti nei pagyrų, nei komplimentų doh.gif Iš tiesų, nors šis forumas nėra linksmas, bet čia aš randu paguoda ir palaikymą. Nors visiems atrodau atsigavusi ir pasak vienos merginos "švytinti" ( kai ji pasakė, aš šyptelėjau ir mintyse pagalvojau, jog atrodyčiau švytinti, jei glėbyje turėčiau savo mažiuką verysad.gif , nors knietėjo jos paklausti, ar turečiau būti išvarvėjusiom akim ir skausmo perkreiptu veidu), liūdesys širdyje. Ir tai, ką tu, Jennifer sukūrei čia yra verta ne tik pagarbos, bet ir dėkingumo. Taip, kad aš bent jau girsiu ir liaupsinsiu kiek norėsiu cool.gif
Atsakyti
#174
Ir vos nepamiršau svarbiausio blush2.gif

Mergytes nestuke.gif , sveikinu kuo nuoširdžiausiai!!! Tik būkit stiprios ir laimingos, nekankinkite savęs blogomis mintimis ir liūdesiu, nes kaip man sakė mano Angelėlio daktarė, jog blogos nuotaikos persiduoda mažiukui- nesvarbu ar jis pilvelyje, ar jau su jumis.

Ir gal žiauriai nuskambės, bet gal jūs palikite šį forumą bent jau kuriam laikui ir pereikite į linksmesnį.
Kuo jūs laimingesnės, tuo vaikelis geriau augs, aš bent taip manau thumbup.gif
Papildyta:
Matyt bus "pramušę", čia vis delto, jog forumas streikavo, matyt bus prisikaupę blush2.gif

dėl sapnų- aš irgi sapnavau prieš visus įvykius. Aš sapnavau ketvirtadienį, jog pagimdau vaikelį, kuris kažkodėl yra užsalęs lede ir toks mažiukas, jog telpa į maisto laikymo dėžutę. Aš raudu ir savo ašaromis delnuose jį atšildau ir jis man atsimerkia.... toliau atsibundu ir nebematau pabaigos. O penktadienį nuėjus pas gydytojus, mane paguldo į ligoninę ir liepia spręsti ar laukiam kol mirs vaikelis ir pagimdysi negyvą, bet "normaliai" (pasak daktarų, taip būtų geriau mano sveikatai) arba darom Cezarį. Aš kaip pasakojau, nusprendžiau daryt cezarį- taigi operacija, kaip ir atšildymas iš ledo - jei interpretuoti sapną (nes vaikeliui buvo apsivijusi virkštelė aplink kakliuką 3 kartus). Vaikelis pagyvena savaitę - gal čia kaip atmerktos akytės... ir pabaiga, kurios nebesusapnavau.
Ką manot? Ar man jau stogas nuvažiavęs
Atsakyti
#175
QUOTE(nefisa @ 2006 09 14, 11:05)
Ir vos nepamiršau svarbiausio blush2.gif

Mergytes nestuke.gif , sveikinu kuo nuoširdžiausiai!!! Tik būkit stiprios ir laimingos, nekankinkite savęs blogomis mintimis ir liūdesiu, nes kaip man sakė mano Angelėlio daktarė, jog blogos nuotaikos persiduoda mažiukui-  nesvarbu ar jis pilvelyje, ar jau su jumis.

Ir gal žiauriai nuskambės, bet gal jūs palikite šį forumą bent jau kuriam laikui ir pereikite į linksmesnį.
Kuo jūs laimingesnės, tuo vaikelis geriau augs, aš bent taip manau thumbup.gif
Papildyta:
Matyt bus "pramušę", čia vis delto, jog forumas streikavo, matyt bus prisikaupę blush2.gif

dėl sapnų- aš irgi sapnavau prieš visus įvykius. Aš sapnavau ketvirtadienį, jog pagimdau vaikelį, kuris kažkodėl yra užsalęs lede ir toks mažiukas, jog telpa į maisto laikymo dėžutę. Aš raudu ir savo ašaromis delnuose jį atšildau ir jis man atsimerkia.... toliau atsibundu ir nebematau pabaigos. O penktadienį nuėjus pas gydytojus, mane paguldo į ligoninę ir liepia spręsti ar laukiam kol mirs vaikelis ir pagimdysi negyvą, bet "normaliai" (pasak daktarų, taip būtų geriau mano sveikatai) arba darom Cezarį. Aš kaip pasakojau, nusprendžiau daryt cezarį- taigi operacija, kaip ir atšildymas iš ledo - jei interpretuoti sapną (nes vaikeliui buvo apsivijusi virkštelė aplink kakliuką 3 kartus). Vaikelis pagyvena savaitę - gal čia kaip atmerktos akytės... ir pabaiga, kurios nebesusapnavau.
Ką manot? Ar man jau stogas nuvažiavęs

Sveikutė,
Jei būtų įdomi mano nuomonė, tai aš manau, kad tau stogas toli gražu nepavažęs, jis vietoje, tik dabar dar labai mažai laiko praėjo... Mes visos per tai perėjom, visos ieškojom kažkokių paaiškinimų, gal būt įspėjimų, visos nagrinėjom savo sapnus, įvairius pojučius, kurie buvo prieš atsitinkant toms baisenybėms... verysad.gif
Ir ko gera, tas ieškojimas nesibaigs tol kol mes prisiminsime savo Angeliukus (o taip bus visada- net neabejoju), tik su laiku tai pasidaro g.gif , net nežinau kaip čia išsireikšti, gal netenka tokios būtinybės sužinoti kodėl taip atsitiko, ar galėjai to išvengti, nes supranti, kad tai jau atsitiko ir kitaip nebus. Aišku kiekviena mūsų individualiai į viską reaguojam, todėl ir laikas ne vienodai gydo......Laikykis!!! 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo @Rasa@: 14 rugsėjo 2006 - 12:03
#176
QUOTE(nefisa @ 2006 09 14, 10:32)
Miela Jennifer, seniai norėjau parašyti, bet vis forumas streikavo. Manau, jog mes lietuvės moterys nemokame priimti nei pagyrų, nei komplimentų doh.gif  Iš tiesų, nors šis forumas nėra linksmas, bet čia aš randu paguoda ir palaikymą. Nors visiems atrodau atsigavusi ir pasak vienos merginos "švytinti" ( kai ji pasakė, aš šyptelėjau ir mintyse pagalvojau, jog atrodyčiau švytinti, jei glėbyje turėčiau savo mažiuką  verysad.gif , nors knietėjo jos paklausti, ar turečiau būti išvarvėjusiom akim ir skausmo perkreiptu veidu), liūdesys širdyje. Ir tai, ką tu, Jennifer sukūrei čia yra verta ne tik pagarbos, bet ir dėkingumo. Taip, kad aš bent jau girsiu ir liaupsinsiu kiek norėsiu  cool.gif

Na aš tada mieliau priimčiau pyragą, o dar geriau torčiuką lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif biggrin.gif thumbup.gif
O ta kuri tau po tokio trumpo laiko pasakė, kad jau atsigavusi ir švytinti, matyt nėra visiškai sveiko prto, arba nesuvokia tokios situacijos, arba norėjo įtikti... tongue.gif

Papildyta:
QUOTE(nefisa @ 2006 09 14, 11:05)
Ir vos nepamiršau svarbiausio blush2.gif

Mergytes nestuke.gif , sveikinu kuo nuoširdžiausiai!!! Tik būkit stiprios ir laimingos, nekankinkite savęs blogomis mintimis ir liūdesiu, nes kaip man sakė mano Angelėlio daktarė, jog blogos nuotaikos persiduoda mažiukui-  nesvarbu ar jis pilvelyje, ar jau su jumis.

Ir gal žiauriai nuskambės, bet gal jūs palikite šį forumą bent jau kuriam laikui ir pereikite į linksmesnį.
Kuo jūs laimingesnės, tuo vaikelis geriau augs, aš bent taip manau thumbup.gif
Papildyta:
Matyt bus "pramušę", čia vis delto, jog forumas streikavo, matyt bus prisikaupę blush2.gif

dėl sapnų- aš irgi sapnavau prieš visus įvykius. Aš sapnavau ketvirtadienį, jog pagimdau vaikelį, kuris kažkodėl yra užsalęs lede ir toks mažiukas, jog telpa į maisto laikymo dėžutę. Aš raudu ir savo ašaromis delnuose jį atšildau ir jis man atsimerkia.... toliau atsibundu ir nebematau pabaigos. O penktadienį nuėjus pas gydytojus, mane paguldo į ligoninę ir liepia spręsti ar laukiam kol mirs vaikelis ir pagimdysi negyvą, bet "normaliai" (pasak daktarų, taip būtų geriau mano sveikatai) arba darom Cezarį. Aš kaip pasakojau, nusprendžiau daryt cezarį- taigi operacija, kaip ir atšildymas iš ledo - jei interpretuoti sapną (nes vaikeliui buvo apsivijusi virkštelė aplink kakliuką 3 kartus). Vaikelis pagyvena savaitę - gal čia kaip atmerktos akytės... ir pabaiga, kurios nebesusapnavau.
Ką manot? Ar man jau stogas nuvažiavęs

na stogas tai tikrai vietoje, bent jau iš čia taip matosi.
Sapnai daug ką reikškia, įvairūs ženklai taip pat, tik deja, ne į visus mes kreipiame dėmesį ar net ne visus suprantame.
Pavyzdžiui man buvo ženklas toks, jau iš anksčiau, kai Karolytė dar nebuvo gimusi: per vestuves, išlydint iš namų, mums padavė šampano taures, manosios taurės kojelė buvo lygiai per puse nuskilusi. Mes aišku ją suklijavome, bet...
Išėjus iš rotušės pradėjo lyti lietus, mane "apkakoji" skrendantis paukštis(gerai kad ne ant sukneles), tiesiai ant širdies...
Dar visą nėštumą ta nuojauta kad kažkas negerai, bet daktarų kartojimas, kad viskas kaip pagal vadovėlį, ramino...
ir dar daug daug...
Atsakyti
#177
Nefisa, dėkui už sveikinimus, bet nenorėčiau sutikti su tavim, kad mums (bent jau man) geriau palikti šį skyrelį. Man tai per daug sunku būtų, visos man tapo labai artimos. Be to, nors ir laukiuosi kito vaikučio, skaudėti nenustojo, nėra dienos, kad nepagalvočiau apie savo dukrytę. Man lengviau, kai galiu čia išsisakyti, pasidalinti savo išgyvenimais.

O kas dėl sapnų, tai tikrai nemanau, kad tu išsikraustei iš proto. Aš taip pat prieš gimimą sapnavau savo mažylę. Ir vardas jos buvo susapnuotas, nes apie tokį net negalvojau. Susapnavau, kad gimė labai mažytė (gana maža ji iš tikrųjų ir gimė), o paskui, kad girdžiu jos verksmą ir negaliu jos rasti.
Atsakyti
#178
QUOTE(ruta33 @ 2006 09 13, 20:29)
Šiandien sukako 15 metų kai mes su vyru esame vede. Pagalvoju, kad mūsų angelėlis dabar būtų didesnis už mane, tikras vyras, jau 14-os metų. Bet to nėra, labai skaudu. Vyras atnešė į darbą 15 rožių, labai apsidžiaugiau, bet tas džiaugsmas nelygus džiaugsmui, kai mūsų šeima nepilna.

Matau,kad ne aš viena taip ilgai kankinuosi del savo kūdikio mirties,mano mažutei tuoj bus 13.
Stiprybės tau ruta,kad ir kiek laiko bepraeis širdis vos paliesta ir vėl kraujuoja.
Atsakyti
#179
QUOTE(beana @ 2006 09 14, 14:19)
Nefisa, dėkui už sveikinimus, bet nenorėčiau sutikti su tavim, kad mums (bent jau man) geriau palikti šį skyrelį. Man tai per daug sunku būtų, visos man tapo labai artimos. Be to, nors ir laukiuosi kito vaikučio, skaudėti nenustojo, nėra dienos, kad nepagalvočiau apie savo dukrytę. Man lengviau, kai galiu čia išsisakyti, pasidalinti savo išgyvenimais.

O kas dėl sapnų, tai tikrai nemanau, kad tu išsikraustei iš proto. Aš taip pat prieš gimimą sapnavau savo mažylę. Ir vardas jos buvo susapnuotas, nes apie tokį net negalvojau. Susapnavau, kad gimė labai mažytė (gana maža ji iš tikrųjų ir gimė), o paskui, kad girdžiu jos verksmą ir negaliu jos rasti.


Beana, aš labai suprantu, kai sakai, jog visos tapo artimos. Skausmas vienija ir ne todėl, kad visoms vienodai skauda, o todėl, kad suprantam viena kitą iš tikrųjų. O be to nesakiau visam laikui palikti, o tik trumpam, kol sulauksi savo stebuklėlio thumbup.gif

Ačiū mergytės už tai, jog manot, kad mano stogas vietoje drinks_cheers.gif
Sutinku su Jennifer, kad ženklų daug, tik mes kažkodėl nemokam jų laiku perskaityti ir taip galbūt kažką pakeisti. O gal nieko ir pavyktų pakeisti unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo nefisa: 15 rugsėjo 2006 - 21:28
#180
Žinokite aš jau ko gero visai iš proto išsikraustysiu.
Vakar mano vyras pateko į avariją, ačiū Dievui, jam nieko, bet mašina nebepataisomais suvaryta. Prie ortopedinio, kažkoks asilas per raudona kaip movė, tieisiai į sparną, bet suvarė tai juodia, puse priekio, po to, nuo smūgio, mano vyras atsitrenkė į "falco" mašiną, ir užpakaliu vėl atgal į tą kuris į jį trenkėsi. Žodžiu, susikalė 3 mašinos, va tau ir važiuoji žmogus sau ramiai, per žalią, ir įmauna tau.
O mašinos taip reikia taip reikia, ir dar į darbą liko važiuoti, ir į kapelius važinėti, į Karmėlavą dėl paminkliuko, pa senelius žadėjau nulėkti, pas dantistę(ten taip nepatogu privažiuoti su viešuoju transportu), dar išvažiavimui ruoštis, visur lakstyti, nu negaliu, kažkoks košmaras...
Atsakyti