Aš tai irgi nebūčiau prieš susitikti. Juk kad ir kaip bebūtų, mes niekada nepamiršime savo mažųjų angeliukų. Nesvarbu, kad ir kiek turėčiau ateityje vaikučių, mano dukrytė visada išliks mylimiausia pirmagime ir mano širdyje ji visada bus gyva.
Kitą savaitėlę mums jau turėtų pastatyti paminkliuką. Vyras vakar buvo nuvažiavęs į tą įmonę ir jau matė padarytą angeliuką, sakė labai gražus. Beliko tik suderinti visokias smulkmenas ir sulaukti kol apdžius pamatai.
Sveikos mergaitės,
Mantaute, labai labai už tave džiaugiuosi. Sveikinu ir linkiu viso ko geriausio...Juk turi ir mums kažkada pasisekt, todėl tui būti viskas gerai
Beana, kaip tavo sveikatytė- nepykina labai? Kaip jautiesi?
Na, kas sekanti į nėštukių būrį? Aš tai po kokių poros mėnesių, nes vis dar geriu antibijotikus, o reikės juk nuo jų "išsivalyti", sustiprėti ir t.t.
Jennifer, beana, jei ne paslaptis kiek, jūsų paminkliukai kainavo?
Žinote, man tai kažkoks keistas jausmas- aš įsivaizduoju savo vaikiuką visur, visokį tik ne kapuose, tai ir taip nėra jokio noro nei ten lankytis, nei juos labai puošti.... Gal kad laidotuvėse nedalyvavau ar kas.... Ji man gyva, rodos ir mintimis bendrauju kaip su gyva ir galvoju kaip apie gyvą tik kažkur kitur..... Jo, gal man stogelis važiuoja.... Ošiaip tai jaučiuosi neblogai, kaip sakoma susitaikiau su tam mintimi ir jau planuoju ateitį, nes žinau, kad nieko nebepakeisi..... jau GALIU žiūrėt ir net pakalbint mažiukus, tik bijau kad nepaprašytų kokia draugė mažiuko į rankas paimt- va tada nežinau kaip elgčiausi..... Ir taip keistai- matau mažus vaikus, žiūriu į veidukus ir visai nebesutapatinu su maniške, matau, kad tai ne ji..... nors bruožų nelabai ir beatsimenu.... bet mintise vis- o mano kitokia..... tik gaila kad reikia pridėt žodelį "buvo"....
Mantaute, labai labai už tave džiaugiuosi. Sveikinu ir linkiu viso ko geriausio...Juk turi ir mums kažkada pasisekt, todėl tui būti viskas gerai
Beana, kaip tavo sveikatytė- nepykina labai? Kaip jautiesi?
Na, kas sekanti į nėštukių būrį? Aš tai po kokių poros mėnesių, nes vis dar geriu antibijotikus, o reikės juk nuo jų "išsivalyti", sustiprėti ir t.t.
Jennifer, beana, jei ne paslaptis kiek, jūsų paminkliukai kainavo?
Žinote, man tai kažkoks keistas jausmas- aš įsivaizduoju savo vaikiuką visur, visokį tik ne kapuose, tai ir taip nėra jokio noro nei ten lankytis, nei juos labai puošti.... Gal kad laidotuvėse nedalyvavau ar kas.... Ji man gyva, rodos ir mintimis bendrauju kaip su gyva ir galvoju kaip apie gyvą tik kažkur kitur..... Jo, gal man stogelis važiuoja.... Ošiaip tai jaučiuosi neblogai, kaip sakoma susitaikiau su tam mintimi ir jau planuoju ateitį, nes žinau, kad nieko nebepakeisi..... jau GALIU žiūrėt ir net pakalbint mažiukus, tik bijau kad nepaprašytų kokia draugė mažiuko į rankas paimt- va tada nežinau kaip elgčiausi..... Ir taip keistai- matau mažus vaikus, žiūriu į veidukus ir visai nebesutapatinu su maniške, matau, kad tai ne ji..... nors bruožų nelabai ir beatsimenu.... bet mintise vis- o mano kitokia..... tik gaila kad reikia pridėt žodelį "buvo"....
QUOTE(beana @ 2006 09 13, 08:04)
Aš tai irgi nebūčiau prieš susitikti. Juk kad ir kaip bebūtų, mes niekada nepamiršime savo mažųjų angeliukų. Nesvarbu, kad ir kiek turėčiau ateityje vaikučių, mano dukrytė visada išliks mylimiausia pirmagime ir mano širdyje ji visada bus gyva.
Aš pati susitikti noriu ne todėl kad skaudinti save ir kitas, skaudžiais prisiminimais, anaiptol, aš ir pati mokausi apie savo Angeliuką kalbėti, galvoti be ašarų, prisiminti tik gerus dalykus... Be to, bent jau man, galbūt susitikimas su mūsų
'mis padėtų nugalėti ir mano baimes 
(aš ir vėl "iš savo daržinės" 
į tai pažiūrėjau 
)
QUOTE(vilda @ 2006 09 13, 10:19)
Beana, kaip tavo sveikatytė- nepykina labai? Kaip jautiesi?
Na, kas sekanti į nėštukių būrį? Aš tai po kokių poros mėnesių, nes vis dar geriu antibijotikus, o reikės juk nuo jų "išsivalyti", sustiprėti ir t.t.
Jennifer, beana, jei ne paslaptis kiek, jūsų paminkliukai kainavo?
Žinote, man tai kažkoks keistas jausmas- aš įsivaizduoju savo vaikiuką visur, visokį tik ne kapuose, tai ir taip nėra jokio noro nei ten lankytis, nei juos labai puošti.... Gal kad laidotuvėse nedalyvavau ar kas.... Ji man gyva, rodos ir mintimis bendrauju kaip su gyva ir galvoju kaip apie gyvą tik kažkur kitur..... Jo, gal man stogelis važiuoja.... Ošiaip tai jaučiuosi neblogai, kaip sakoma susitaikiau su tam mintimi ir jau planuoju ateitį, nes žinau, kad nieko nebepakeisi..... jau GALIU žiūrėt ir net pakalbint mažiukus, tik bijau kad nepaprašytų kokia draugė mažiuko į rankas paimt- va tada nežinau kaip elgčiausi..... Ir taip keistai- matau mažus vaikus, žiūriu į veidukus ir visai nebesutapatinu su maniške, matau, kad tai ne ji..... nors bruožų nelabai ir beatsimenu.... bet mintise vis- o mano kitokia..... tik gaila kad reikia pridėt žodelį "buvo"....
Na, kas sekanti į nėštukių būrį? Aš tai po kokių poros mėnesių, nes vis dar geriu antibijotikus, o reikės juk nuo jų "išsivalyti", sustiprėti ir t.t.
Jennifer, beana, jei ne paslaptis kiek, jūsų paminkliukai kainavo?
Žinote, man tai kažkoks keistas jausmas- aš įsivaizduoju savo vaikiuką visur, visokį tik ne kapuose, tai ir taip nėra jokio noro nei ten lankytis, nei juos labai puošti.... Gal kad laidotuvėse nedalyvavau ar kas.... Ji man gyva, rodos ir mintimis bendrauju kaip su gyva ir galvoju kaip apie gyvą tik kažkur kitur..... Jo, gal man stogelis važiuoja.... Ošiaip tai jaučiuosi neblogai, kaip sakoma susitaikiau su tam mintimi ir jau planuoju ateitį, nes žinau, kad nieko nebepakeisi..... jau GALIU žiūrėt ir net pakalbint mažiukus, tik bijau kad nepaprašytų kokia draugė mažiuko į rankas paimt- va tada nežinau kaip elgčiausi..... Ir taip keistai- matau mažus vaikus, žiūriu į veidukus ir visai nebesutapatinu su maniške, matau, kad tai ne ji..... nors bruožų nelabai ir beatsimenu.... bet mintise vis- o mano kitokia..... tik gaila kad reikia pridėt žodelį "buvo"....
Dėl pykinimų didelių problemų neturėjau, va tik su silpnumu iki šiol kovoju
O šiaip atrodo su sveikata viskas normaliai. Džiugu, kad ir tu jau galvoti apie mažylį. Po truputį, manau, mes visos papildysime gretas.Man paminkliukas, tai net baisu sakyti kiek kainavo - 7000 Lt
Nu bet reikėjo man to angeliuko ir nors tu ką (o jis mums gana nepigiai atsiėjo), nes kai pamačiau projektą supratau, kad man nesvarbu kiek tai kainuos, noriu taip ir ne kitaip. Ir tikrai nestatau paminklo tam, kad pasipuikuoti prieš kitus, galbūt tai bandymas nuraminti pačią save, nežinau, paprasčiausai klausau savo širdies ir tiek. Aš savo dukrytės irgi nejaučiu kapuose, stengiuosi nebegalvoti, kad ji mirusi, stengiuosi save įtikinti, kad ji yra kažkur, ji laiminga ir mes tikrai vėl susitiksime, kad daugiau niekada nebeišsiskirtume. O į kitus mažiukus, be nuoskaudos turbūt galėsiu žiūrėti tik tada, kai supsiu savo kūdikėlį ant rankų.
Mūsų irgi jau pradėjo statyti paminkliuką, aš iki smulkmenų viską suderinau, visko primąsčiau, ir daug kas pasikeitė iki galutinio variqanto. Bus iš karto trivietis kapas, taip nusprendėme todėl, kad ji nesijaustų vieniša, viena atskirta. Jos kapelis per vidurį, na aplinkui vadinama tvorelė, per vidurį tuščiavidurė širdis, kurioje sodinsis gėlytės, visur kitur skaldelė. Pats paminkliukas bus toks: dvi rankos, apipintos(iškalta) lauko gė;lyčių vainikėliu laiko širdį, toje širdyje arka, toje arkoje ant rutulio sėdi mergytė angeliukas, lygiai taip pat pakreipusi galvytę kaip karolytė nuotraukoje mano paraše, plaukučiuose gėlyčių vainikėlis, ant keliukų, apglėbusi rankytėmis laiko lotoso žiedą, tame žiede degs amžinoji ugnelė, dieną naktį ji degs. Po pačiu paminkliuku pagalvėlės tipo vieta užrašui. Va toks bus. Šeštadienį išliejo pamatus, laukiame tolesnių darbų. Viskas turėtų tilpti į 7000lt., bet jei ir kiek daugiau, nesvarbu, svarbiausia kad būtų gražu. Ne todėl kad noriu kažko pompastiško, tiesiog noriu neeilinio, mielo širdžiai, nes ji buvo neeilinis vaikas....
Beje, aš jos irgi ten nejaučiu...
Beje, aš jos irgi ten nejaučiu...
QUOTE(Jennifer @ 2006 09 13, 12:14)
Mūsų irgi jau pradėjo statyti paminkliuką, aš iki smulkmenų viską suderinau, visko primąsčiau, ir daug kas pasikeitė iki galutinio variqanto. Bus iš karto trivietis kapas, taip nusprendėme todėl, kad ji nesijaustų vieniša, viena atskirta. Jos kapelis per vidurį, na aplinkui vadinama tvorelė, per vidurį tuščiavidurė širdis, kurioje sodinsis gėlytės, visur kitur skaldelė. Pats paminkliukas bus toks: dvi rankos, apipintos(iškalta) lauko gė;lyčių vainikėliu laiko širdį, toje širdyje arka, toje arkoje ant rutulio sėdi mergytė angeliukas, lygiai taip pat pakreipusi galvytę kaip karolytė nuotraukoje mano paraše, plaukučiuose gėlyčių vainikėlis, ant keliukų, apglėbusi rankytėmis laiko lotoso žiedą, tame žiede degs amžinoji ugnelė, dieną naktį ji degs. Po pačiu paminkliuku pagalvėlės tipo vieta užrašui. Va toks bus. Šeštadienį išliejo pamatus, laukiame tolesnių darbų. Viskas turėtų tilpti į 7000lt., bet jei ir kiek daugiau, nesvarbu, svarbiausia kad būtų gražu. Ne todėl kad noriu kažko pompastiško, tiesiog noriu neeilinio, mielo širdžiai, nes ji buvo neeilinis vaikas....
Beje, aš jos irgi ten nejaučiu...
Beje, aš jos irgi ten nejaučiu...
Turėtų būti labai gražus paminkliukas. Bet aš įsivaizduoju Vilniuje už tokį turbūt nuplėštų daug daugiau. Nes mūsų tai tikrai daug paprastesnis, o kaina panaši
Pats paminkliukas bus gana paprastas (nelabai moku apsakyti, tai geriau, kai pastatys, įdėsiu nuotraukytę), šalia angeliukas. Per kapo vidurį ne visai standartinė širdutė, o aplinkui akmenukais. Pavasarį gal dar kampučiuose po kokį medelį pasodinsiu. Tai dabar sėdžiu ir galvoju už ką iš mūsų tokius pinigus "nulupo"
Atrodo, Jūsų Angelyčių kapeliai bus labai gražūs... 
Tiesa pasakius, mes iki metinių taip ir nepastatėm paminkliuko
, buvom prašę tokio "pažįstamo", jau beveik viską suprojektavę, bet šis pavedė , tad kolkas taip ir liko, šį savaitgalį važiuosim kitur užsakynėti...
Na, mūsų toks prabangus tikrai ne bus:mmm , norai dideli, bet... nemanau, kad būtų verta lįsti į skolas tam, kad padaryti kažką "tokio", žinau, kad mano Angeliukui svarbiausia , kad aš jo neužmirščiau, o ne už kokią sumą paminklas ant jo kapelio...( čia mano nuomonė ir tik apie mane, nepriimkit merginos asmeniškai, ,kadangi tokių lėšų neturiu, tai vadovaujuosi ne jausmais , o loginiu mąstymu... 
(gal tik guodžiu save...))
Tiesa pasakius, mes iki metinių taip ir nepastatėm paminkliuko
, buvom prašę tokio "pažįstamo", jau beveik viską suprojektavę, bet šis pavedė , tad kolkas taip ir liko, šį savaitgalį važiuosim kitur užsakynėti... Na, mūsų toks prabangus tikrai ne bus:mmm , norai dideli, bet... nemanau, kad būtų verta lįsti į skolas tam, kad padaryti kažką "tokio", žinau, kad mano Angeliukui svarbiausia , kad aš jo neužmirščiau, o ne už kokią sumą paminklas ant jo kapelio...( čia mano nuomonė ir tik apie mane, nepriimkit merginos asmeniškai,
,kadangi tokių lėšų neturiu, tai vadovaujuosi ne jausmais , o loginiu mąstymu... (gal tik guodžiu save...))
@Rasa@, kiekvienas savaip iš proto kraustosi. Vienu metu ir aš galvojau, gal persistengiu, na bet jausmai visgi nugalėjo mano logiką. Reikia man to angeliuko ant kapelio ir kitaip ramybės nerasiu, jei jo nepastatysiu. Toks jau aš žmogus. O pinigėlių gal kaip nors užteks
QUOTE(beana @ 2006 09 13, 14:46)
@Rasa@, kiekvienas savaip iš proto kraustosi. Vienu metu ir aš galvojau, gal persistengiu, na bet jausmai visgi nugalėjo mano logiką. Reikia man to angeliuko ant kapelio ir kitaip ramybės nerasiu, jei jo nepastatysiu. Toks jau aš žmogus. O pinigėlių gal kaip nors užteks
Taip, ir aš visiškai neprieštarauju, aš tik galbūt tokio, žinai, pavydo
(tikrai ne pikto ) vedama išsakiau savas mintis ....
Na dėl paminkliuko tokio kokio aš noriu savo brangenybei, padaryčiau bet ką, mes irgi neturime tokių pinigų, bet yra močiutės, krikšto tėvai, patys paėmėme paskolą ir pastatysime gražų, kad turėčiau aš ramybę ir gera būtų širdyje. Tik tiek juk begalime padaryti, daugiau jau nieko, kas materialu. O kad galėtume pamiršti savo angelyčius, aš netikiu niekaip, tai neįmanoma ir savaime suprantama.
QUOTE(Jennifer @ 2006 09 13, 20:03)
Na dėl paminkliuko tokio kokio aš noriu savo brangenybei, padaryčiau bet ką, mes irgi neturime tokių pinigų, bet yra močiutės, krikšto tėvai, patys paėmėme paskolą ir pastatysime gražų, kad turėčiau aš ramybę ir gera būtų širdyje. Tik tiek juk begalime padaryti, daugiau jau nieko, kas materialu. O kad galėtume pamiršti savo angelyčius, aš netikiu niekaip, tai neįmanoma ir savaime suprantama.
Va būtent, kad tai viskas ką begalime padaryti dėl savo angeliukų. Nors ir puikiai suprantu, kad tie paminklai nebėra svarbu jiems, daugiau tai visgi darome dėl savęs, bet jei dėl to nors lašelį palengvės, tai jau irgi gerai. O dėl pinigų tai panašiai ir mes, dalį tėvai davė, kitą dalį paskolą paėmėme. Bet aš nesigailiu, tiek kiek ten per mėnesį nuskaičiuos, tai nelabai ir pasijus.
