Sveikos, kaip malonu girdėti Jennifer su tokiu optimizmu ir nuotaika. Tiesiog šaunu. Aš džiaugiuosi už tave
QUOTE(Jennifer @ 2006 11 01, 17:46)
Labai gaila, kad negalejau nuvaziuoti pas savo angeleli...
Juk svarbiausia, kad mes visada su jais esame mintimis ir širdimis.
Šiandien sninga ir primena tas dienas, kai mano mažylė gulėjo reanimacijoje, kai aš dar tvirtai tikėjau, kad įvyks stebuklas. Po mėnesio ir 7 dienų, mano dukrytei būtų suėję vieneri metukai. Atrodo viskas įvyko taip senai ir tuo pačiu atrodo lyg tik vakar. Artėja Kalėdos, kai kas jau pradeda gyventi kalėdinėmis nuotaikomis, o aš net pagalvoti apie jas nenoriu. Prieš metus dar tikėjau, kad Kalėdos stebuklų metas ir tas stebuklas įvyks, deja... Jos atnešė tik skaudžią realybę. Kaip aš jų nekenčiu.
QUOTE(beana @ 2006 11 02, 14:08)
Juk svarbiausia, kad mes visada su jais esame mintimis ir širdimis.
Šiandien sninga ir primena tas dienas, kai mano mažylė gulėjo reanimacijoje, kai aš dar tvirtai tikėjau, kad įvyks stebuklas. Po mėnesio ir 7 dienų, mano dukrytei būtų suėję vieneri metukai. Atrodo viskas įvyko taip senai ir tuo pačiu atrodo lyg tik vakar. Artėja Kalėdos, kai kas jau pradeda gyventi kalėdinėmis nuotaikomis, o aš net pagalvoti apie jas nenoriu. Prieš metus dar tikėjau, kad Kalėdos stebuklų metas ir tas stebuklas įvyks, deja... Jos atnešė tik skaudžią realybę. Kaip aš jų nekenčiu.
Šiandien sninga ir primena tas dienas, kai mano mažylė gulėjo reanimacijoje, kai aš dar tvirtai tikėjau, kad įvyks stebuklas. Po mėnesio ir 7 dienų, mano dukrytei būtų suėję vieneri metukai. Atrodo viskas įvyko taip senai ir tuo pačiu atrodo lyg tik vakar. Artėja Kalėdos, kai kas jau pradeda gyventi kalėdinėmis nuotaikomis, o aš net pagalvoti apie jas nenoriu. Prieš metus dar tikėjau, kad Kalėdos stebuklų metas ir tas stebuklas įvyks, deja... Jos atnešė tik skaudžią realybę. Kaip aš jų nekenčiu.
Suprantu tave, aš kai pagalvoju, kad jei reiks važiuot pas genetikus, tai oda pašiurpsta, nenoriu aš į Santariškes, net trumpam, o dar ir genetikai kiek žinau tam pačiam pastate.... 
Papildyta:
[Dziugu girdeti
Parasysiu butinai:0
siandien gavau banko kortele, paplavinejau po parduotuves ir tiek
Labai gaila, kad negalejau nuvaziuoti pas savo angeleli...
[/quote]
Smagu, kad tau neblogai einas
, žiūrėk, nesirk, gi ne to ten nuvažiavai 
Žinai aš vakar labai norėjau nuvažiuoti pas Karolytę, jau ir sutarus su vyru buvau sakė nuveš, bet kol įvažiavom pas mano Angelytį, tai jau sutemo, o kai grįžinėjom- visai tamsu buvo, nors į akį durk, o kamščiai nerealūs.
Na kaip nors gal savaitgalį
QUOTE(@Rasa@ @ 2006 11 02, 17:07)
Suprantu tave, aš kai pagalvoju, kad jei reiks važiuot pas genetikus, tai oda pašiurpsta, nenoriu aš į Santariškes, net trumpam, o dar ir genetikai kiek žinau tam pačiam pastate.... Aš ten jau buvau. Genetikai yra Konsultacinėj poliklinikoj, šalia esančiame pastate. Bet vistiek Santariškės kelia skaudžius prisiminimus. Juolab, kad reanimacijos langai į tą pusę.
nepergyvenkite taip, brangiosios. Viskas bus gerai, negalvokite apie tai, kad kazkada ten gulejote, rasau tai, bet pati mintyse suvokiu kuo puikiausiai, kad tai paprasciausiai neimanoma. Gali kaip tik nori nenoreti galvoti apie tai, taciau mintys ir jausmai daro savo...
Sekmes, tik nepergyvenkite per daug, vien del saves ir savo stebukleliu...
Sekmes, tik nepergyvenkite per daug, vien del saves ir savo stebukleliu...
QUOTE(Jennifer @ 2006 11 02, 17:44)
nepergyvenkite taip, brangiosios. Viskas bus gerai, negalvokite apie tai, kad kazkada ten gulejote, rasau tai, bet pati mintyse suvokiu kuo puikiausiai, kad tai paprasciausiai neimanoma. Gali kaip tik nori nenoreti galvoti apie tai, taciau mintys ir jausmai daro savo...
Sekmes, tik nepergyvenkite per daug, vien del saves ir savo stebukleliu...
Sekmes, tik nepergyvenkite per daug, vien del saves ir savo stebukleliu...
Aišku, šiuo metu svarbiausia yra mūsų mažieji stebuklėliai po širdele. Stengiuosi galvoti ir tikėti tik tuo kas gerai, bet ne visada išeina, juolab, kad pats gyvenimas atrodo, kad tyčiojasi iš tavęs. Noriu tik vieno prasukti laiką į priekį, kol dar neišprotėjau.
QUOTE(beana @ 2006 11 02, 17:55)
Stengiuosi galvoti ir tikėti tik tuo kas gerai, bet ne visada išeina, juolab, kad pats gyvenimas atrodo, kad tyčiojasi iš tavęs. Noriu tik vieno prasukti laiką į priekį, kol dar neišprotėjau.
Kaip pirštu į akį... Bet Jūs, nėštukės, laimingos: jumyse nauja gyvybė, nauja viltis, naujas tikslas... Ir šįkart būtinai būtinai viskas bus gerai.
"Kartais širdį taip suspaudžia liūdesys,
Kad aplinkui, rodos, viskas pilka,
Prislėgtumas tartum juodas debesis
Temdo net ir paskutinę viltį.
Net menkos švieselės nebėra širdy,
Taip nyku, taip tuščia, taip kankina,
Kad tik norisi ilgam ilgam užmigt
Ir nubust, kai viskas bus nurimę.
Tiktai nieko neskubėk tada daryt,
Tylumoj pabūk prie Kristaus kojų,
Kol pajusi, kad ir vėl ramu širdy.
Patikėk, nušvis skaistus rytojus.
Laikas bėgs, netrukus viskas pasikeis.
VISADOS BLOGAI NEGALI BŪTI.
Žydinti ramybė vėl širdin ateis,
Ir pro debesis sušvis saulutė."
(R.Adomaitytė-Chabarina)
Papildyta:
Sveika vėl prisijungus, Jennifer!
Gera tave girdėti. Ir daugiau nebesirk.
nors manes si tema neliecia ...tfu tfu tfu...neduok dieve,bet asaras vos sulaikiau beskaitydama 
uzjauciu visas mamytes giliai is sirdies
uzjauciu visas mamytes giliai is sirdies
QUOTE(beana @ 2006 11 02, 16:55)
Aišku, šiuo metu svarbiausia yra mūsų mažieji stebuklėliai po širdele. Stengiuosi galvoti ir tikėti tik tuo kas gerai, bet ne visada išeina, juolab, kad pats gyvenimas atrodo, kad tyčiojasi iš tavęs. Noriu tik vieno prasukti laiką į priekį, kol dar neišprotėjau.
Papildyta:
QUOTE(Rugiaveide @ 2006 11 02, 17:54)
Laikas bėgs, netrukus viskas pasikeis.
VISADOS BLOGAI NEGALI BŪTI.
Žydinti ramybė vėl širdin ateis,
Ir pro debesis sušvis saulutė."
(R.Adomaitytė-Chabarina)[/color]
Labai gražūs žodžiai.... Taip norėtųs, kad šis paskutinis posmas išsipildytų kiekvienai mūsų........ Tik kada, kada, pagaliau ateis ta ramybė ir nurims skausmas???
Užjaučiu jus visas čia rašančias ir turinčias angeliukus ten... vis paskaitinėju jūsų istorijas, o šiandien nusprendžiau, kad ir aš noriu prisijungti. Turiu labai skaudžios patirties, turiu du angelėlius danguje, deja... man neteko jų net ant rankų palaikyti ir pirmojo riksmo išgirsti... 
.... bet turiu ir du džiaugsmelius šalia savęs, kurie žino, kad ten aukštai turime sesę ir brolį...
Noriu paskatinti ir pastiprinti pasitikėjimą tų mamyčių kurios neteko, o dabar vėl gyvena laukimu... du karus taip pat nebūna, nors man tai dukart nutiko.... svarbiausia nepraraskite vilties ir tikėkite viskas bus gerai
.... bet turiu ir du džiaugsmelius šalia savęs, kurie žino, kad ten aukštai turime sesę ir brolį... Noriu paskatinti ir pastiprinti pasitikėjimą tų mamyčių kurios neteko, o dabar vėl gyvena laukimu... du karus taip pat nebūna, nors man tai dukart nutiko.... svarbiausia nepraraskite vilties ir tikėkite viskas bus gerai
QUOTE(Rugiaveide @ 2006 11 02, 18:54)
Kaip pirštu į akį... Bet Jūs, nėštukės, laimingos: jumyse nauja gyvybė, nauja viltis, naujas tikslas... Ir šįkart būtinai būtinai viskas bus gerai.
"Kartais širdį taip suspaudžia liūdesys,
Kad aplinkui, rodos, viskas pilka,
Prislėgtumas tartum juodas debesis
Temdo net ir paskutinę viltį.
Net menkos švieselės nebėra širdy,
Taip nyku, taip tuščia, taip kankina,
Kad tik norisi ilgam ilgam užmigt
Ir nubust, kai viskas bus nurimę.
Tiktai nieko neskubėk tada daryt,
Tylumoj pabūk prie Kristaus kojų,
Kol pajusi, kad ir vėl ramu širdy.
Patikėk, nušvis skaistus rytojus.
Laikas bėgs, netrukus viskas pasikeis.
VISADOS BLOGAI NEGALI BŪTI.
Žydinti ramybė vėl širdin ateis,
Ir pro debesis sušvis saulutė."
(R.Adomaitytė-Chabarina)
Papildyta:
Sveika vėl prisijungus, Jennifer!
Gera tave girdėti. Ir daugiau nebesirk.
"Kartais širdį taip suspaudžia liūdesys,
Kad aplinkui, rodos, viskas pilka,
Prislėgtumas tartum juodas debesis
Temdo net ir paskutinę viltį.
Net menkos švieselės nebėra širdy,
Taip nyku, taip tuščia, taip kankina,
Kad tik norisi ilgam ilgam užmigt
Ir nubust, kai viskas bus nurimę.
Tiktai nieko neskubėk tada daryt,
Tylumoj pabūk prie Kristaus kojų,
Kol pajusi, kad ir vėl ramu širdy.
Patikėk, nušvis skaistus rytojus.
Laikas bėgs, netrukus viskas pasikeis.
VISADOS BLOGAI NEGALI BŪTI.
Žydinti ramybė vėl širdin ateis,
Ir pro debesis sušvis saulutė."
(R.Adomaitytė-Chabarina)
Papildyta:
Sveika vėl prisijungus, Jennifer!
Gera tave girdėti. Ir daugiau nebesirk.
Be galo gražūs žodžiai.AČIŪ Rugiaveide,sujaudinai iki pat širdies gelmių,tačiau taip maloniai
QUOTE(Teodora_31 @ 2006 11 04, 00:06)
Užjaučiu jus visas čia rašančias ir turinčias angeliukus ten... vis paskaitinėju jūsų istorijas, o šiandien nusprendžiau, kad ir aš noriu prisijungti. Turiu labai skaudžios patirties, turiu du angelėlius danguje, deja... man neteko jų net ant rankų palaikyti ir pirmojo riksmo išgirsti... .... bet turiu ir du džiaugsmelius šalia savęs, kurie žino, kad ten aukštai turime sesę ir brolį...
Noriu paskatinti ir pastiprinti pasitikėjimą tų mamyčių kurios neteko, o dabar vėl gyvena laukimu... du karus taip pat nebūna, nors man tai dukart nutiko.... svarbiausia nepraraskite vilties ir tikėkite viskas bus gerai
.... bet turiu ir du džiaugsmelius šalia savęs, kurie žino, kad ten aukštai turime sesę ir brolį... Noriu paskatinti ir pastiprinti pasitikėjimą tų mamyčių kurios neteko, o dabar vėl gyvena laukimu... du karus taip pat nebūna, nors man tai dukart nutiko.... svarbiausia nepraraskite vilties ir tikėkite viskas bus gerai
Kaip man gydytojas sakė, kad labai retai, kad kartotųsi tokie atsitikimai. Bet, deja, tokia galimybė yra. Jeigu būtų 100% garantas, kad nepasikartoja, tokiu atveju ramiai lauktume savo mažuliukų gimimų ir nereiktų darytis begales tyrimų, kad įsitikinti, jog šįkart viskas gerai. Taigi lieka tik tikėtis, kad viskas bus gerai, nes jeigu ir dabar kas atsitiktų, tai mane palaužtų galutinai.
