QUOTE(beana @ 2006 11 02, 14:08)
Juk svarbiausia, kad mes visada su jais esame mintimis ir širdimis.
Šiandien sninga ir primena tas dienas, kai mano mažylė gulėjo reanimacijoje, kai aš dar tvirtai tikėjau, kad įvyks stebuklas. Po mėnesio ir 7 dienų, mano dukrytei būtų suėję vieneri metukai. Atrodo viskas įvyko taip senai ir tuo pačiu atrodo lyg tik vakar. Artėja Kalėdos, kai kas jau pradeda gyventi kalėdinėmis nuotaikomis, o aš net pagalvoti apie jas nenoriu. Prieš metus dar tikėjau, kad Kalėdos stebuklų metas ir tas stebuklas įvyks, deja... Jos atnešė tik skaudžią realybę. Kaip aš jų nekenčiu.

Suprantu tave, aš kai pagalvoju, kad jei reiks važiuot pas genetikus, tai oda pašiurpsta, nenoriu aš į Santariškes, net trumpam, o dar ir genetikai kiek žinau tam pačiam pastate....
Papildyta:
[Dziugu girdeti

Parasysiu butinai:0
siandien gavau banko kortele, paplavinejau po parduotuves ir tiek

Labai gaila, kad negalejau nuvaziuoti pas savo angeleli...
[/quote]
Smagu, kad tau neblogai einas

, žiūrėk, nesirk, gi ne to ten nuvažiavai
Žinai aš vakar labai norėjau nuvažiuoti pas Karolytę, jau ir sutarus su vyru buvau sakė nuveš, bet kol įvažiavom pas mano Angelytį, tai jau sutemo, o kai grįžinėjom- visai tamsu buvo, nors į akį durk, o kamščiai nerealūs.
Na kaip nors gal savaitgalį