Visiškai pritariu tau Ątogrąža, tik kad Laurytė nelabai nuosekliai savo ankstesnėms mintims pasielgė ir per drąstiškai.
Ir manau, kaip ir tu Noir1, kad nereikia įsižeidinėti, tiesiog patinka ateinu, pasisakau, nesinori lankytis - neinu. Aš dažnai čia užeinu, bet kai neturiu ar nenoriu kalbėti, nieko ir nesakau.
O tu, Jenifer, per jautriai sureagavai.
QUOTE(nefisa @ 2006 12 01, 14:01)
dabar praverstų eileraštis sutaikantis ir atnešantis ramybę dūšiai.
Nežinau, kiek jums, mielosios įmanoma sielos ramybė, bet gal lašelis jos...
Už tūkstančio liūčių, toli toli,
akimirkų ir amžinybės siautuly,
nakty žvaigždėtoje šešėliai pasiklydo,
neradę tų, kuriems priklausė;
paukščių taku tolyn nuklydo
ir niekieno neatsiklausė...
O čia šalna lapus pakando,
jie sukdamiesi krinta tyliai...
Gamta sustingo išsigandus
ir ... susitaikė su viskuo nebyliai.
Bet kai dangus prapliumpa liūtimi,
kai vėtra sujaukia mintis,
kai noris imti, o ne duoti,
taip reikia tiesiog būti savimi,
savus iškeikti, išmyluoti,
saviems išsiraudoti...
Juk kažkada vistiek, kažkur toli,
akimirkų ir laiko siautuly,
Svajosit eiti saulėta alėja,
ta, kur nė galo nesimato,
norėsit savo spindulėlio
ir laimės dar, kokių šešių karatų
sielai atsigauti...
Kas žinote, dalinkitės čia su savais,
kaip nors lašelį gauti
Sveikutes prisijungiu prie jusu praradau savo leliuka prie 2 menesiu, nestumas buvo 9 savaiciu
VEL GRIZAU PAS JUS PASIDALINTI SAVO SKAUSMU 
PO PIRMO VAIKELIO NETEKTIES LABAI DZIAUGIAUSI SAVO 
, TACIAU MAN VEL PASIKARTOJO PANASI NELAIME 
MANO LELIUKAS MANE PALIKO KAI BUVO BEVEIK 20 SAV. STAIGA NAKTI NUTEKEJO VANDENYS IR JAU NIEKO NEBUVO GALIMA PADARYTI
KODEL PASAULIS TOKS NETESINGAS KODEL KAI TAIP NORI IR LAUKI TO DZIAUGSMO 
PO PIRMO VAIKELIO NETEKTIES LABAI DZIAUGIAUSI SAVO , TACIAU MAN VEL PASIKARTOJO PANASI NELAIME MANO LELIUKAS MANE PALIKO KAI BUVO BEVEIK 20 SAV. STAIGA NAKTI NUTEKEJO VANDENYS IR JAU NIEKO NEBUVO GALIMA PADARYTI KODEL PASAULIS TOKS NETESINGAS
KODEL KAI TAIP NORI IR LAUKI TO DZIAUGSMO
QUOTE(GELLWE @ 2006 12 05, 17:55)
VEL GRIZAU PAS JUS PASIDALINTI SAVO SKAUSMU PO PIRMO VAIKELIO NETEKTIES LABAI DZIAUGIAUSI SAVO , TACIAU MAN VEL PASIKARTOJO PANASI NELAIME MANO LELIUKAS MANE PALIKO KAI BUVO BEVEIK 20 SAV. STAIGA NAKTI NUTEKEJO VANDENYS IR JAU NIEKO NEBUVO GALIMA PADARYTI
KODEL PASAULIS TOKS NETESINGAS KODEL KAI TAIP NORI IR LAUKI TO DZIAUGSMO
PO PIRMO VAIKELIO NETEKTIES LABAI DZIAUGIAUSI SAVO , TACIAU MAN VEL PASIKARTOJO PANASI NELAIME MANO LELIUKAS MANE PALIKO KAI BUVO BEVEIK 20 SAV. STAIGA NAKTI NUTEKEJO VANDENYS IR JAU NIEKO NEBUVO GALIMA PADARYTI KODEL PASAULIS TOKS NETESINGAS
KODEL KAI TAIP NORI IR LAUKI TO DZIAUGSMO Niekas niekada nesupras kodėl toks neteisingas pasaulis. Laikykis, nes nėra žodžių kurie paguostų. Puikiai suprantu tavo skausmą ir neviltį, net negaliu pagalvoti kas būtų, jei vėl prarasčiau savo stebukliuką.
QUOTE(aistuole20 @ 2006 12 05, 13:01)
Sveikutes prisijungiu prie jusu praradau savo leliuka prie 2 menesiu, nestumas buvo 9 savaiciu
Liūdna... Gaila, kad taip gavosi. Laikykis...
Papildyta:
QUOTE(GELLWE @ 2006 12 05, 17:55)
VEL GRIZAU PAS JUS PASIDALINTI SAVO SKAUSMU PO PIRMO VAIKELIO NETEKTIES LABAI DZIAUGIAUSI SAVO , TACIAU MAN VEL PASIKARTOJO PANASI NELAIME MANO LELIUKAS MANE PALIKO KAI BUVO BEVEIK 20 SAV. STAIGA NAKTI NUTEKEJO VANDENYS IR JAU NIEKO NEBUVO GALIMA PADARYTI
KODEL PASAULIS TOKS NETESINGAS KODEL KAI TAIP NORI IR LAUKI TO DZIAUGSMO
PO PIRMO VAIKELIO NETEKTIES LABAI DZIAUGIAUSI SAVO , TACIAU MAN VEL PASIKARTOJO PANASI NELAIME MANO LELIUKAS MANE PALIKO KAI BUVO BEVEIK 20 SAV. STAIGA NAKTI NUTEKEJO VANDENYS IR JAU NIEKO NEBUVO GALIMA PADARYTI KODEL PASAULIS TOKS NETESINGAS
KODEL KAI TAIP NORI IR LAUKI TO DZIAUGSMO Tikrai, pasaulis labai neteisingas: kartais atrodo, kad nesiseka būtent toms, kurios labiausiai myli ir brangina savo vaikus...
QUOTE(GELLWE @ 2006 12 05, 17:55)
VEL GRIZAU PAS JUS PASIDALINTI SAVO SKAUSMU PO PIRMO VAIKELIO NETEKTIES LABAI DZIAUGIAUSI SAVO , TACIAU MAN VEL PASIKARTOJO PANASI NELAIME MANO LELIUKAS MANE PALIKO KAI BUVO BEVEIK 20 SAV. STAIGA NAKTI NUTEKEJO VANDENYS IR JAU NIEKO NEBUVO GALIMA PADARYTI
KODEL PASAULIS TOKS NETESINGAS KODEL KAI TAIP NORI IR LAUKI TO DZIAUGSMO
PO PIRMO VAIKELIO NETEKTIES LABAI DZIAUGIAUSI SAVO , TACIAU MAN VEL PASIKARTOJO PANASI NELAIME MANO LELIUKAS MANE PALIKO KAI BUVO BEVEIK 20 SAV. STAIGA NAKTI NUTEKEJO VANDENYS IR JAU NIEKO NEBUVO GALIMA PADARYTI KODEL PASAULIS TOKS NETESINGAS
KODEL KAI TAIP NORI IR LAUKI TO DZIAUGSMO Isivaizduoju kaip tau sunku, buk stipri, dideles stiprybes tau!
Užuojauta mergaitės,tikrai nėra tinkamų žodžių,kad jus paguostų.Laikykitės nes yra viltis kad vieną dieną atsiras šviesos spindulėlis,kuris nubrauks ašaras nuo jūsų veido.
QUOTE(Rugiaveide @ 2006 12 05, 20:43)
Liūdna... Gaila, kad taip gavosi. Laikykis...
Papildyta:
Tikrai, pasaulis labai neteisingas: kartais atrodo, kad nesiseka būtent toms, kurios labiausiai myli ir brangina savo vaikus...
Papildyta:
Tikrai, pasaulis labai neteisingas: kartais atrodo, kad nesiseka būtent toms, kurios labiausiai myli ir brangina savo vaikus...
Taip, iš tiesų...
Šiuo metu galvoju, kad tikrai neištverčiau, jei kas panašaus pasikartotų
QUOTE(@Rasa@ @ 2006 12 07, 17:03)
Taip, iš tiesų...
Šiuo metu galvoju, kad tikrai neištverčiau, jei kas panašaus pasikartotų
Šiuo metu galvoju, kad tikrai neištverčiau, jei kas panašaus pasikartotų
Pasistenk taip negalvoti. Tau dabar reikia stengtis galvoti tik pozityviai - ir viskas viskas bus gerai.
Sveikos mergaitės. Kaip gyvenate?
man tai vėl liūdna, liūna, liūdna.... gal toks oras, gal toks gyvenimas. Rodos kažkas širdį paėmęs į rankas spaudžia.... O tas kažkas- tai ilgesys....
kelias naktis kapus sapnuoju. Rodos vaikštau po juos ir savojo kapelio niekaip nerandu. Ir taip sunku, taip sunku... taip ilgisi....Reikės per išeigines važiuot į kapelius, nes taip labai noriu.....nes šiaip išeini iš darbo- ir jau naktis....
Rugiaveide, nors čia daug kabėta apie tavo eiles, bet parašyk kokį eilėraštuką, tokį su maža maža viltimi, kad gyvenimui vilties įkvėptų.
Žinok man trūksta tavo eilių....
Mergaitės,ar dar jūs mokate džiaugtis? Aš supratau, kad jau metai ir mėnuo nei sykio nesidžiaugiau- tai yra šypsojausi, aišku, bet tos džiaugsmo kibirkštėlės širdyje nejutau niekad.... taip pasiilgau to jausmo...
Kaip gyvenate? Kaip jūsų siela gyvena?
man tai vėl liūdna, liūna, liūdna.... gal toks oras, gal toks gyvenimas. Rodos kažkas širdį paėmęs į rankas spaudžia.... O tas kažkas- tai ilgesys....
kelias naktis kapus sapnuoju. Rodos vaikštau po juos ir savojo kapelio niekaip nerandu. Ir taip sunku, taip sunku... taip ilgisi....Reikės per išeigines važiuot į kapelius, nes taip labai noriu.....nes šiaip išeini iš darbo- ir jau naktis....
Rugiaveide, nors čia daug kabėta apie tavo eiles, bet parašyk kokį eilėraštuką, tokį su maža maža viltimi, kad gyvenimui vilties įkvėptų.
Žinok man trūksta tavo eilių....
Mergaitės,ar dar jūs mokate džiaugtis? Aš supratau, kad jau metai ir mėnuo nei sykio nesidžiaugiau- tai yra šypsojausi, aišku, bet tos džiaugsmo kibirkštėlės širdyje nejutau niekad.... taip pasiilgau to jausmo...
Kaip gyvenate? Kaip jūsų siela gyvena?
QUOTE(vilda @ 2006 12 08, 13:08)
Mergaitės,ar dar jūs mokate džiaugtis? Aš supratau, kad jau metai ir mėnuo nei sykio nesidžiaugiau- tai yra šypsojausi, aišku, bet tos džiaugsmo kibirkštėlės širdyje nejutau niekad.... taip pasiilgau to jausmo...
Kaip gyvenate? Kaip jūsų siela gyvena?
Kaip gyvenate? Kaip jūsų siela gyvena?
Kol neuždavei šio klausimo, niekada net nesusimąsčiau ar per tą laiką kada nors nuoširdžiai džiaugiausi. Turbūt, ne. Aš tik vis pagalvoju, kad daugiau niekada gyvenime nebegalėsiu pasakyti, kad taip aš tikrai laiminga, nes visą laiką iki pilnos laimės truks prarastojo angelėlio.
Rytoj mano dukrytės gimtadienis. Praėjo metai, o atrodo viskas vyko tik vakar. Niekada nepamiršiu tos dienos, kuri turėjo būti pati laimingiausia diena, o atnešė tiek skausmo. Viskas dar taip šviežia. Lygiai prieš metus, tikėjau, kad ryt supsiu savo džiaugsmą ant rankų, deja, likimas buvo tiek žiaurus, kad net akimirkai neleido priglausti dukrytės prie savęs.
