Kas kuo naudojasi: meilužė vyru ar vyras meiluže?

LABAI patiko tavo visas postas, istraukiau tik si fragmentai su kuriuo nesutikciau...
nemyli jo - nebutinai. anglai turi labai grazia fraze "i've got feelings for you..." taigi, manau, esant santykiams, esti ivairaus pobudzio jausmai, tam tikro tipo meile, nemanau, kad ilgalaikiai meiluziai kopuliuojasi tik lytiniais organais. tikrai ne.

dar. kodel manai, kad moterys, tokioj padety - tik guodzia save? oi dar ir kaip galima guosti save siekiant dirbtinai primesto visuomenes spaudziamos "zmonos" vaidmens. taip kad lygiai taip pat ir bunant zmona, ir ilgalaikeje partnerysteje - galima sekmingai save guosti.

dar. nemanau, kad tokiu moteru, kurios nori ateinancio draugo yra mazai. ir ju daugeja. na kad ir as esu viena ju, ir tema apie tai buvau sukurusi gal iskelsiu kada vel i virsu. bet musu visuomene tokia dar - tokia moteri kai kurios isvadina ligone siuncia gydytis... (tarsi zmonoms jau nereikia gydytis), arba...pasveikina (ypac tos kurios daro ta pati.)

Manau, kad tai, ar moteris laiminga meilužiškuose santykiuose, ar guodžia save vardydama privalumus, priklauso nuo jos pačios. Atlikti tradiciškai ir kultūriškai neigiamai vertinamą vaidmenį nėra taip lengva, būti laiminga meiluže reikia tam tikrų vidinių savybių, leidžiančių spjauti į visuomenės normas ir tų normų atgarsį savyje, galbūt ir tam tikros situacijos - sakykim, tikrai lengviau būti meiluže po skyrybų, norint pertraukos nuo įsipareigojimų (ir tai, beje, nereiškia, kad vyro ir meilužės ryšys bus kažkoks "tuščias") nei kad esant netekėjusiai ir svajojančiai apie santuoką. Nemanau, kad procentiškai tokių meilužių labai daug, nes nėra tiek daug emociškai stiprių žmonių, tad ir sakau, kad didžioji dalis save tiesiog apgaudinėja.

Sutinku, kad žmona gali sėkmingai save guosti, pvz., kad esą tas statusas kažką nurodo ar suteikia saugumo - man asmeniškai, sakykim, netgi tas straipsnis labiau panašus į savęs guodimą (įžvelgiu agresiją meilužei, nors jai "dėkojama", ir toks dvigubumas mano akiai atrodo savęs apgaudinėjimas, ir tiek). Nors dabar pagalvojau, kad, ko gero, natūralu kiekvienam daugiau ar mažiau guosti save situacijose, kai "viena šikna negali užsėsti dviejų kėdžių", nes kiekvienoje situacijoje gali atsisukti į teigiamą jos pusę. Pvz., kai buvau netekėjusi ir "laisva", galėjau džiaugtis vienais malonumais, ir nebuvo prieinami kiti, dabar galiu džiaugtis kitais malonumais, ir užkertami keliai kitiems. Nepasakyčiau, kad vienas ar kitas statusas geresnis, geidžiamesnis, bet... rimčiau pagalvojus, esu linkusi matyti tiek viename, tiek kitame pliusus ir nesikoncentruoti į minusus. Kur čia riba, kai jau imi guosti save?

Man sunkiausia patiketi, kad moterims reikia TIK sekso. Na buk tu saltakraujiska realiste, buk tu tik naudos siekiantis ledkalnis, bet jei su tuo zmogum zeme slysta is po koju, vadinasi jau yra jausmai. Netikiu, kad gali buti geras seksas be jausmu.
Beje, artimai pazistu bent tris moteris, kurios yra meiluzes. Jos visos IESKO MEILES. Ir visos balansuoja ant depresijos ribos...

tai seksas niekad ir nera/nebuvo bejausmis. tai ne kopuliacija. seksas galinga dvasine energija.
isskirciau veiksma, dar zemesni uz sekso - tai tas vienkartinis nusidulkinimas diskotekoj tualete arba londone po tiltais uz kampu, kaip jaunimelis giriasi, kad (anglai) daro kur net vardo ir veido neatmeni.
o ilgalaikis intymaus rysio palaikymas su pries lytimi - tai visai kiti santykiai. ar tai skausminga, spresti patiems zmonems.
buna, kad ir vyrai, tarkim, tradiciskai saltais vadinami, ima ir iklimpsta, prisirisa, ir nieko su tuo negali padaryti. oi, visko buna.

Ir kokią MEILĘ galima susirasti balansuojant ant depresijos ribos? Paguodos, dėmesiuko, flirto, paseksuoti - taip, daugiau nieko, nes šia liga sergantis žmogus NEMYLI pats savęs.
Na, o jei žemė iš po kojų slysta meilužiaujant su nelaisvu vyru, čia jau galima ne tik iki depresijos prieiti

O iki ko galima prieiti?

Manau, kai pats savęs nemyli, tai svarbu, kad bent kas nors kitas mylėtų.

Rinkausi [variantą] abipusę naudą. Visgi, nesu girdėjusi, kad kas nors meilužiais taptų labdaros sumetimais

Iki pavydo, pykčio ant meilužio žmonos/draugės ir noro bet kokia kaina užimti jos vietą.

konkurencijos jausmas zmonems nesvetimas.

Tai va gis, visur gerai, kur musu nera

Tai be abejo Aš beje pažymėjau punktą apie abipusę naudą, kitu atveju, jei santykiai duoda naudos tik vienam/ai, nusivylimai neišvengiami.

Vienas naudojasi, kitas aukojasi, pvz. vardan kito gerovės, naudos, tokia altruistiška natūra. Kuo ne variantas?