Dalinuosi įspūdžiais, atiduodu duoklę portalui, nes daug info pasisėmiau iš čia, todėl aprašau savo įspūdžius ir tai, kaip mums pasirodė sala. Kiekvienas ją pamatome savaip, dauguma kaip turistai, žavimės viskuo, kas mums neįprasta, kitoniška, egzotiška. Turėjau informacijos apie salą ten gyvenančių žmonių akimis, todėl bandėme pažvelgti giliau, kitomis akimis, ne turistų apie kai kuriuos aspektus. Aš visai nenoriu sukelti dviprasmiškų diskusijų, todėl iš karto prašau nepykti ir neneigti , jei jūs to nepajutote ten būdami, bet kiekvienas juk skirtingai mato tą patį dalyką, ypač jei įsigilina, o ne vien paviršutiniškai vertina. Žinoma, aš sutinku, kad kartais neverta gilintis, o atsipalaiduoti ir mėgautis atostogomis nepastebint nieko aplink.
Atostogavome Tenerifėje dvi savaites, didžiąją dalį keliavome po salą aplankydami pagrindinius objektus. Nuvažiavome apie 1300 km, suvaikščiojome 56km, aplankėme visus miestus, bet ne visus kurortus. Miestuose tik neilgą laiką buvome, trumpai po senamiesčius, kažkiek po pagrindines promenadas, pagrindinius paplūdimius.
Apie Tenerifę neigiamai - Čia labiau apie pietinius kurortus. Man pasakojo, kad tai yra ekonomiskai nelabai turtinga sala. Atrodo, turetu buti ispūdingi uostai, jachtos, gražaus smelio paplūdymiai.... Bet viso to nėra. Viskas čia padaryta. Ir padaryta nelabai kokybiškai. Laukuose peizažas kaip Meksikos. Bananu plantacijos aptrauktos tinklu ir baisiai atrodo. Gadina visa kraštovaizdi. Turiu pritarti šiai nuomonei, nemačiau gražių uostų, įspūdingų promenadų, architektūra neskoninga. Plantacijos, jei nebūtų uždengtos suteiktų daugiau žalumos, o tas tinklas tikrai darko bendrą vaizdą. Bet ką padarysi, tai jų ekonomikos garantas... taip ir neišsiaiškinau, kam tas tinklas, gal nuo saulės? Paplūdymiai man , nors ir padaryti, visai sužavėjo savo juodumu, nes pirmą kartą matant juodą smėlį, tikrai atrodo egzotiškai ir neįprastai. Terasitas paplūdimys irgi visai nieko, nenusivyliau juo, kaip kad esu skaičiusi atsiliepimų, ir ten buvo persirengimo kabinos, ko kitur daug kur pasigedau.. Tenerifė poilsio oazė, o nėra persirengimui būdelių. Na yra tualetai ten mokami, gal ten reikia persirenginėti pagal juos... Prekybos centrai kažkoks nesusipratimas savo architektūriniais sprendimais (ne maisto prekių), aišku ne visi, bet dauguma aplankytų apleisti, apgriuvę, kičiniai. O jau tie indusai su savo kiču ir skarmalais... aš tiek šlamšto net Turkijoje neesu mačiusi, na man jie labai gadino turistinę zoną.. Kaip rojaus kampelis apibūdinama sala, mūsų įsivaizdavimo tikrai nepateisino. Jei čia rojus, tai tik dėl oro ir klimato. Dėl savo grožio ir įvairovės aš ją pavadinčiau Įdomia įvairia sala, bet tikrai ne rojumi Žemėje. Tikriausiai kiekvienas savaip tą rojų įsivaizduojam. Ir nors čia amžinas pavasaris, į Kanarus rudenį aš nevažiuosiu, ir čia yra ruduo, nežydi Rojaus paukštė, nežydi kaktusai, nėra tų kvapų kaip pavasarį.. Šitą aišku aš žinojau, bet pasidariau išvadą. Ne pigi ta sala sakykit ką norit, jei nori normaliai papietauti, ar pramogauti, kainuoja irgi normaliai. Galima pigiau apsigyventi, pigiau maitintis, pigiau važiuoti, bet pramogauti nėra pigu. Parkavimo sistema -didelė problema, sugaištama daug laiko, gerai kad yra mokamų parkingų.
Apie Tenerifę teigiamai Neržiūrint to, kas nepatiko, pati sala su savo augmenija ir kontrastais man labai patiko ir prievertė daug kur aikčioti iš nustabos dėl savo grožio ir unikalumo. Salai pliusas kad cia nera uodu, vapsvu, nuodingų padarų, visur gali keliauti ir jaustis saugus. Yra tik didelių tarakonų, kurių matėme pritraiškytų ant šaligatvių. Klimatas nuostabus, čia jautiesi sveikas, ypač jei turi kokių sąnarių bėdų, ten viskas aprimsta. Gamta tikrai įvairi, o peizažai nepakartojami. Teidė užburia, nesuprantu kuom, juk ten tik akmenys, bet traukia ten sugrįžti. Kažką turi ši vieta, tokio mistiško... Masca taip pat nereali savo unikalumu ir ramybe. Senieji miesteliai jaukūs, nors man labiau patiko gamta nei jų moesteliai ir kaimeliai. Žodžiu čia gražu, gera, malonu.
Maršrutai mes važiavom maždaug laikydamiesi Elvitos maršrutų, kartais nukrypdami nuo jų, kartais net per dvi dienas vieną maršrutą važiavom. Jie kai kurie pakankamai ilgi ir savotiškai sunkūs, pavargsti. Be to, mes neskubėjom, ilgai grožėdavomės ten, kur mums patiko.
Apie Teidę ir kopimą į viršūnę Na ji mums buvo visos kelionės vinis. Mes ten važiavome kelis kartus ir kiekvieną kartą žavėjomės kaip pirmą kartą matydami. Pasisekė, kad ir oras buvo puikus, nei vėjo, nei šalčio. Vėjas netgi buvo stipresnis apačioje, nei pasikėlus. Vienoje forografijoje kalne pastebėjau keistą vaizdą, ar tai buvo paros laikas toks, ar šešėliai taip sukrito, bet aiškiai pasimatė pikto senio veidas. Jis taip aiškiai matomas, kad keista, kad niekur anksčiau neteko matyti šito vaizdo nuotraukose. Įdomu, ar tik mums pavyko taip pagauti, ar jau jis seniai žinomas. Ir jei tik aš mokėčiau įkelti foto į portalą, būtinai pasidalinčiau. Dėl kopimo į viršūnę, kai ruošiausi kelionei, tvarkiausi leidimus, daug kas manęs klausė, kam to reikia? Ir tikrai, jei tu neesi koks alpinistas ar neužsiiminėji vaikščiojimu po kalnus, gal ir neaišku, ko tu ten kabarojies. Ar ten traukia dėl to, kad uždrausta, ta prasme, reikia tų leidimų? Pakankamai daug matai ir pasikėlęs keltuvu. Bet.. man šioje vietoje stovi JM sakinys iš jos reportažo Tie, kas nebuvo kalnuose - to nesupras, kas buvo - tiems galėjau ir neaiškinti. Tuo viskas ir pasakyta. Jausmą būnant viršūnėje labiausiai apibūdina vieno vyruko aprašymas Mytrips.lt , jei sudomins, pasiskaitykit. Dar pridėsiu, kad užkopus, aš pagaliau supratau alpinistus. Taip, yra ir tas aspektas, kad aš būtinai turiu patekti, užkopti, bet, jei jūs ir neužkopsit, labai gražu grožėtis Teide ir iš apačios. O vėliau, kai žvelgi į ugnikalnį iš bet kurios salos vietos, negali patikėti, nejaugi aš stovėjau ten, toje viršūnėlėje?
Apie Masca ir ėjimą ir ėjimą tarpekliu Šis kaimukas turi savo aurą, ten ramu ir labai gražu. Sako pereti tarpeklį būtina. Dėl to ėjome. Na tikrai verta, patikėkite. O koks ten vaizdas turėtų būti pavasarį, kai žydi augalai... Mes ėjome apie 3,5 val, bet labai neskubėdami ir grožėdamiesi, daug fotkinom, ir dar geras 20min pietavom. Tai jei eiti tik ištisai einant, tikrai užtenka gerų 2 val. Matėm vieną net bėgantį, tai stebėjomės tokiu neatsargiu drąsuoliu . Nemažai buvo ir kopusių į viršų, mes juos pralesdami sakėm, juk jums sunkiau, o jie atsakė, bet mums gražiau. Tikrai, kai atsisuki atgal, tie kalnai lyg dar aukštesni atrodo. Bet, mano manymu, jei jūs specialiai nesiruošiate, esat nesportuojantis žmogus ar dirbat sėdimą darbą, užtenka ir nusileidimo. Nebent norite save pasitikrinti, sau įrodyti, kad galite arba tikrai galite, eikite ir atgal. Mums užteko ir nusileidimo, kažkaip į pabaigą jau ir prailgo, ir visai nesinorėjo eiti atgal, nors jautėsi tik toks lengvas nuovargis. Bet už tad kitą dieną... geriau neklauskit, kas buvo šlaunims ir kai reikėjo laiptais nulipti, ir kai pagalvodavome, jei dar būtume į viršų kopę, tada amen būtų ir blauzdoms.
Na žinoma, mes neesam fiziškai pasirengę, ir mums jau ne po 20, 30 ir net ne 35
, tai vis tik atėjus į Masca pležą, geriau jau išsimaudyt, pasiplaukiot, grįžt taksi, negalint tų 33 eurų. Grįždami dar ir delfinus matėme, tai nereikėjo atskirai plaukti laivu jų stebėti. Maskos serpantinai mums nepasirodė labai jau ekstremalūs, nieko ten baisaus. Ir prasilenki, jei reikia, ir nuvažiuoji kaip ir kitais kalnų keliais. Kur kas baisiau bent man pasirodė įkalnė Oratavoj, kažką navigacija sugrybavo, kai įsukom į tokią gatvelę, tai kokius 3 km tokia stačia įkalne kilom, bet tokia stačia pirmu bėgiu... va čia man jau buvo neramu, bet susitvarkėm... Maskoj sako privaloma suvalgyti vietinių kaktusų ledų ar išgerti kaktusų sulčių, pabandėme, patiko.
Dėl žvejybos Forume nelabai kam aktuali informacija, tai nepasakosiu per daug, žodžiu, čia kaip oras, kaip pasiseks, gali pagauti ir žydrąjį marliną, gali nieko. Mums nesisekė, nepadėjo net pats geraisiais kapitonas. O kiti pagavo barakudų, įspūdingų tikrai.
Loro parkas kartą gyvenime pamatyti vertas objektas, bet kad paliktų labai stiprų įspūdį, tai ne. Gyvūnai labai mieli, pasirodymai puikūs, o pats parkas man pasirodė suspaustas, neerdvus. Bet iš kitos pusės, svarbu, kad gyvūnams daugiau erdvės yra. Tikrai sutinku, kad be vaikų gal ir verta pagalvoti, ar ten eiti? Na nebent orkas pamatyti arba gorilas... O šitos tai prajuokino, kai priėjom, kaip tik atėjo viena arčiau, atsisėdo ant to rąsto ir pradėjo krapštytis nosį ir tą turinį valgyti... na visi ten kvatojo.. Atleiskit jei kam sugadinau apetitą ar nuotaiką.
Apie Flamenko Kadangi turėjome progą, norėjome praleisti vakarą kaip nors ypatingai, tai vykome į Piramidę de Arona , stebėjome flamenko Evolucion . Na išties tai nepakartojama, pavaro tie ispanai... Labai labai patiko, rekomenduoju. Ispaniškas temperamentas, aistra, kostiumai, šou...
Apie la Gomera Vykome į šią salą su kompanija Atlantico, tai vietinė kelionių agentūra, ekskursiją ėmėme rusų kalba. Tezturo ekskursija yra analogiška, autobusai vyksta vienas paskui kitą sustodami tose pačiose vietose. Ekskursija yra filmuojama, tai po to gali pirkti sumontuotą video už 30 eurų. Jei pasakai, kad pirksi, tai tave daugiau ir filmuoja. Kadangi rusų kalbą suprantame, tai tokį pasirinkimą nulėmė kaina, Tezturo kaina 78 eurai, jų 45-50. Nežinau, ar gali taip būti, kad galbūt Tezturas tą filmą dovanoja dykai, aš taip garsiai svarsčiau, tai vyras sako, nebūk naivuolė. Nes žinant jų kainas...tai mažai tikėtina. Atvykus, pirmiausia vykstama į Nacionalinį parką Garachonaj, jei yra vietų, stoja į apžvalgos aikšteles, jų gal kokias tris praleidus, nes aikštelės mažos, ir autobusai netelpa, sustojome tokioje didesnėje, kur yra žymusis Roque de Agando buvęs ugnikalnis, tipo net aukštesnis už Teidę buvęs, o dabar labai jau stipriai erozijos nugludintas ir likęs toks įspūdingas kalnas. Buvo kaip tik tas horizontalus lietus, ir viršūnė jo debesyse, ir tą dieną dar ta smėlio audra, tai viskas ir dėl audros, ir debesų tokiame rūke, bet vaizdai tikrai gražūs ir toli aprėpiantys. Toliau judėjome į nacionalinį parką, sustojimas La Laguna Grande. Ten ateini ir pradžioje yra tokia aikštė, o jos viduryje yra ratu sustatyti akmenys. Sako ten kažkuom ypatinga vieta, nes pildosi norai. Reikia eiti tuo ratu 2 kartus prieš laikrodžio rodyklę sugalvojus norą. Tikrai išsipildo, garantavo gidė, sako, ten žmonės grįžta po keletą kartų, kad vėl paprašyti. Na , kai mes atėjome, kai pasileido tie ruseliai visa banda, tai gidė sako, neikite visi kartu, nes gali gimti vaikai tiems, kas jų visai jau nenori
na atseit kitų norai jums išsipildys. Paskui ėjome į tuos senuosius miškus pavaikščioti ir pažiūrėti, kokie jie, nes jie atseit labai nepaprasti, kaip ir pats parkas su tokia mistine aura. Jie įdomūs, apsamanoję, bet man jie analogiški Tenerifės Mersedes miškams, tie patys laurai, viržiai, takeliai. Ten ir pienės augo, kur didesnės už žmogų. Po to dar buvo trys sustojimai, vienas tokiame parkelyje su mini muziejumi Centro Visitantes, kitas kur pietavome ir klausėmės švilpavimo, kavinė- restoranas Lazula (vietovę jei kam reikia, patikslinsiu) ir galiausiai atvežė į tą vietą, kur forumo 1psl yra La Gomeros pristatymo nuotrauka, ten toks mini parkas su La Gomeroje augančiais augalais ir parduotuvė suvenyrų. Ten visko yra, ir suvenyrų ir įvairių gėrimų. Pabaigoje atvykome į sostinę san Sebastianą, kur supažindino su senamiesčiu, užėjome į bažnytėles, aplankėme pagr gatvę, šulinį, iš kurio Kolumbas vežė vandenį Amerikai šventinti, na tiksliau tai jo nepamatėme, buvo remontas, bet ten buvo kitų irgi panašaus senumo šulinių. Nors ekskursija tokia skubota, bet labai gerai sudėlioti pagr akcentai, daug sužinojome įdomaus apie Kanarus, ko pats keliaudamas nevisada skaitai. Bet aišku, kaip pats keliauji, pamatai daugiau. Nors sala maža, bet vienos dienos jai aplankyti net ir patiems mažoka. Nes realiai turi 6val, būti prie kelto reikia 16.30. Matėme gražių paplūdimių, ten irgi norėjosi. Po ramaus Tenerifės tyrinėjimo, čia teko greitai suktis, nuotraukas tik pleškinau, be jokio meninio pritaikymo. Bet bendrai paėmus, ta ekskursija visai patenkinta, nes labai gerai gidė, daug pasakojo, neužsičiaupdama.
Įdomus juokingas nutikimas nutiko klausantis švilpimo kalbos. Tokie diedukai vežėsi kartu šuniuką, jis buvo spec krepšyje. Kai pradėjo švilpti, o garsas tai ohoho, tas šuniukas kaip pradėjo cypti, na kaip šunys kaukti, tai šitai taip prajuokino tą merginą, kad ji niekaip negalėjo švilpauti, pati juokėsi...
Atostogomis likome labai patenkinti, nepaisant kad gale subjuro oras, bet tiek, kiek atradome naujo ir įdomaus viską atpirko. Svajoju apie kitas Kanarų salas, ypač Lansarotę ir gran Kanariją.
, bet man ir pats Terasitas patiko, mes vaikšiojom, ėjom ant molo, nes buvom beveik vieni... Kai skridome namo, jį mačiau iš lėktuvo, padariau net foto, tai buvo smagu, nes jį aplankėm kelionės pradžioje , ir jis atsisveikino išvykstant 
kiek tas karsta ir kiek tas salta kaip buna lietus 
gal pakomentuokite placiau 
Žiemos metu vasarinėms atostogoms su vaikais - idealu 
