Baisybės

Tam ,kad dar karta prisigalvoti dar didesniu nesamoniu uz paralyziu, kad tik jas paneigti.
Papildyta:
Plačiau Pasaulyje yra tokių vietų, apie kurias vos tik pagalvojus pašiurpsta oda. Šiose vietose net ir sveikiausiam žmogui gali pamišti protas, prasidėti paranoja ir tikrąją to žodžio prasme sustoti širdis. Žmogaus prigimtis yra smalsi, todėl atsiranda tokių, kurie tamsoje klaidžioja po apleistus pastatus, lipa dulkėtais senos pilies laiptais ar aplanko kelis dešimtmečius neveikiančią psichiatrijos ligoninę. Mat jie nori pamatyti kažką, kas patvirtintų, jog egzistuoja kitas, dvasių pasaulis. Kartais žmonių smalsumas peržengia visas ribas ir tik tada ateina supratimas, kad geriau niekada nebūtum susipažinęs su tuo viską apimančiu baimės jausmu. Kai kurios iš žemiau pateiktų vietų yra mistiškos, kitos slepia žiaurią istoriją, tačiau visos 10 yra velniškai baisios. Ar jūs išdrįstumėte praleisti bent vieną naktį vienoje iš šių vietų? 10 vieta. Ridllių namas. Istorija Palm Beache (Florida, JAV) stovintis Viktorijos laikų namas buvo pastatytas kaip laidojimo namai. 1920 metais šis namas tapo privati Karlo Ridllio nuosavybė. Siaubas Josephas, buvęs K. Ridllio darbuotojas, nusižudė pasikardamas šio namo palėpėje. Dėl nežinomos priežasties Josephas nemėgo vyrų, todėl kiekvienas vyras, įeidavęs į palėpę būdavo užpultas. Ilgainiui vyrams į palėpę eiti buvo uždrausta. Kituose namo kambariuose taip pat vaidenasi, pavyzdžiui, kambariuose nuolat juda baldai. 9 vieta. Helltown Istorija Vieta Ohajo valstijos (JAV) šiaurėje yra išgarsėjusi kiek kvailoka ir klišine pravarde — Helltown (Velnio miestas — Balsas.lt). 1970 metais Bostono miesto savivaldybė nusipirko šią vietą ir pradėjo masinę gyventojų „evakuaciją“. Savivaldybė norėjo nugriauti namus ir sklypą paversti nacionaliniu parku, bet šis planas taip niekuomet ir nepavyko. Iškart po šio įvykio ėmė sklisti legendos apie apleistąjį miestelį viduryje miško. Siaubas Neaišku, ar šios istorijos yra paremtos tikrais faktais, ar gimusios kūrybingų lankytojų galvose, tačiau visos jos - pakankamai šiurpios. Stanfordo kelias, vedantis link miestelio, baigiasi be jokio įspėjimo. Vaiduoklių istorijų entuziastai šią vietą vadina „Pasaulio kraštu“. Sakoma, kad jei užsibūsi jame per ilgai (tarkim, jei staiga baigsis degalai) sulauksi savo pabaigos visokių „pabaisų“ apsuptyje: Kukluksklano narių, satanistų, psichinių ligonių bei chemikalų paveiktų mutantų ir kitokių gyvių. Jei netikite šiomis istorijomis, visuomet galite aplankyti šią vietą patys. 8 vieta. Kapinės Kanzase Istorija Stullo miestelyje (Kanzasas, JAV), kuriame gyvena apie 20 žmonių, yra šios liūdnai pagarsėjusios kapinės. Žinoma, miestelis yra „viduryje dykynės“ ir, rodos, jame niekas nevyksta, tačiau neleiskite jam jūsų apgauti: vos nusileidus nakčiai šešėliai pradeda judėti.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt...liancios-vietos
Papildyta:
Kai visa tai atsitiko, turėjau 15 metų, o mano sesei buvo 5 metukai. Viskas prasidėjo per jos gimtadienį, kai jai padovanojo vieną iš tų lėlių, kurios būna labai panašios į savo savininkus. Paprasta lėlė: toks pats ūgis kaip ir mano sesers, raudonplaukė, maža strazdanota nosis, neplatūs pečiai, turėjo net drabužius panašius į tuos kuriuos mūvėjo Auksė.
Vienintelis neįprastas dalykas toje lėlėje buvo akys. Mano sesuo turėjo labai keistas akis: jos buvo mėlynos spalvos su rudomis dėmelėmis prie vyzdžių. Dažnai juokaudavau, kad jos akys atrodo tarsi tualetas su atliktu gamtinių reikalų. Niekuomet nemačiau, kad dar kas nors turėtu panašių spalvų akis… Bet toji lėle turėjo identiškas. Dabar tiksliai neatsimenu kas jai padovanojo tą lėlę, bet manau, kad tas kažkas, turėjo praleisti tikrai nemažai laiko prie savo kūrinio.
Po to, kai mano sesuo išpakavo dovanas, prie jos pribėgo visi jos bendraamžiai draugai ir pradėjo žaisti, matuotis drabužius ir t.t. Na patys žinote kaip tai būna…
Nenorėdamas trukdyti aš nuėjau į savo kambarį toliau skaityti romano.
Vos knygai įpusėjus, netikėtai pamačiau, jog atsidarė durys nuo mano kambario… Galvojau, kad vėl tas nelemtas katinas įėjo, taigi atsistojau ir nuėjau prie durų. Mano nuostabai ant slenksčio sėdėjo padovanota Auksei lėlę. Truputėli pasidarė tą akimirką nejauku, nes aplinkui nieko nebuvo, tačiau racionaliai sau paaiškinau, kad čia greičiausiai vaikai kvailiodami padėjo ta lėlę ir nubėgo. Ilgai negalvojant nunešiau ją į pirmą aukštą. Vėliau, nieko keisto neįvyko.
Praėjus dviems mėnesiams, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Vieną dieną išgirdau kaip Auksė bėgdama šaukė, kad lėle ją skriaudžia. Žinojau, jog tai buvo tik jos vaikiška vaizduotė, bet nutariau pasielgti taip, lyg aš ją tikėčiau. Sugrėbiau lėlę, pabariau ir padėjau ant pačios aukščiausios lentynos. Sesutė atrodė nurimusi ir netgi patenkinta, taigi ir aš per daug nekvaršinau sau galvos. Dabar atsimenu, kad tą kartą paklausiau savęs: ar galėčiau aš lėlę atskirti tamsoje nuo savo sesės? Nes kai bariau ją, jausmas buvo toks, lyg barčiau savo seserį. Vėliau, tą patį vakarą, vėl išgirdau rėkianti Auksės balsą. Nubėgau į jos kambarį ir pamačiau, kad tą patį lėlę, jau stovi priešais jos lovą. Nebuvo palinkusi ties mano seserimi, tačiau jį tiesiog stovėjo ir tarsi žiūrėjo į ją. Ilgai negalvojant grėbiau lėlę ir nubėgau su ją į pirmą aukštą. Pamenu, kad net tėvai nespėjo manęs paklausti kas atsitiko, kai aš jau stovėjau lauke prie šiukšliadėžes. Tą akimirką, man pasirodė, kad lėlės akys žiūri į mane tarsi su panieka ir pykčiu. Įmečiau ją į šiukšliadėžę ir nuėjau namo.
Kai grįžau, sesuo jau miegojo. Ją nuramino tėvai. Aš irgi buvau laimingas, nes pagaliau viskas baigėsi. Bent jau taip tą kartą galvojau.
Kitą rytą kai atsibudau ir vos atmerkiau akis, pamačiau prie savo kambario durų savo seserį. Mirktelėjau – jos jau nebuvo. Nustebau. Nuėjau į jos kambarį, tačiau ji saldžiai miegojo. Pagalvojau, kad tikriausiai dar sapnavau ryte ir per daug to nesureikšminau. Bet vakare ta pati situaciją pasikartojo ir vėl. Žinojau, kad šiukšles dar neišvežtos, taigi pagalvojau, kad patikrinsiu ar lėlė vis dar ten ryt iš ryto. Galvoje sukosi įvairios mintys. Galvojau, kad gal tai mano tėčio išdaigos skirtos man, nes jis ne kartą buvo iškrėtęs tokius pokštus.
Kai iš ryto patikrinau šiukšliadėžę, lėles ten nebuvo.
Pusryčiaudamas su savo šeima nusprendžiau pasikalbėti apie tai su savo namiškiais.
- Tėti, čia tu buvai padėjęs Auksės lėlę vakar ryte ir vakare prie mano kambario durų?
- Ką? Išprotėjai? Taigi pats sakei, kad išmetei tą lėlę, apie ką tu čia dabar kalbi? – Ganėtinai rimtu veidu atsakė tėtis.
- Ne, – atsakiau, šiandien ryte tikrinau, jos ten nebuvo.
- Iš kur aš turėčiau žinoti kur dabar tą lėlę? Gal kaimynų vaikai matė kaip tu ją išmetei ir pasiėmė sau.
Tai buvo mūsų pokalbio pabaiga apie lėlę. Keista, tačiau aš per daug to nesureikšminau.
Tos dienos naktį, mano sesuo buvo išsigandusi, todėl nusprendžiau miegoti jos kambaryje. Visą naktį kartu girdėjome keistus garsus, šnabždesį ir žingsnius kažkur netoli mūsų. Buvome labai įbauginti. Bet keisti garsai liovėsi ir mus “įveikė” miego stoka – mes užmigome.
Sapnavau aš sapną, kuriame tą patį lėlę nepastebimai įėjo į mūsų kambarį. Sapne man kilo mintis, kad jeigu aš jai nurausiau galvą, viskas pasibaigs. Iki šios dienos nežinau kodėl būtent taip pagalvojau.
Bet staiga atsibudau ir Auksės lovoje pamačiau tą nelemta lėlę. Iš karto supratau ką turėjau padaryti. Sugrėbiau ją tamsoje ir numėčiau iš visų jėgų ant žemes. Lėles akyse pamačiau baimę. Dar kelis kartus iš visų jėgų smogiau jai į pilvą, o vėliau sutelkęs visas savo jėgas, tiesiog nuplėšiau jai galvą.
Supratau. Tai košmaro pabaiga.
Atsibudau dėl garsaus riksmo. Mano mama stovėjo prie mūsų lovos. Raudojo.
Kai apsižiūrėjau, pamačiau aplink save daug kraujo, o tuo momentu mama vis glaudė lėles galvą prie savo krutinės. Vis šaukė… Nesuprantu, kodėl ji buvo tokia sukrėsta, pasibaisėjusi ir išsigandusi? Aš gi išgelbėjau mūsų šeimą! Tik iš kur buvo tas kraujas?
Bet man tai jau nesvarbu. Rašydamas ši savo gyvenimo nutikimą čia, šiltoje palatoje, esu laimingas, kad apsaugojau savo sesę… Nors ir esame dabar toli nuo namų, mums čia jau daugiau niekas negresia…
Skaitykite daugiau: http://anomalija.lt/.../#ixzz2tW4tFPcc

Ir ka mes darytumem be visagalio GOOOOGLO...sedetumem nebijodamos

Ka darytu didzios skeptikes, jei nebutu ko paneigineti.

Turbut lauktu kol i lova vaiduoklis ilips..svarbu,kad geras butu...O seip patarsiu nesidraskyt jei kas nors netiki tuo kuo tikite jus...

Niekas nesidraskytu jei savo netikejimo nepropaguotu ir neprimestu kitiems. Niekas ju neprase kiekvieno pasakojimo paneigineti.

Bet jos nepyksta,kad jus tikite..O kiekviena toki atsitikima galima paaiskint...Pav,normalu sapnuot kosmara paziurejus siaubo filma...Ir einant i koki rusi bijot..Nes pasamone iaudrinta

Is kur yra zinoma, kad pries kosmarus buvo ziurimi siaubo filmai, kodel praleidziamos smulkmenos, kad kosmarai paprastai sapnuojami po artimu zmoniu laidotuviu?

O artimu zmoniu laidotuves tai ne sukretimas?

Jums neidomu,kodel ne visi artimieji po laidotuviu susapnuoja mirusi zmogu? Nereikia pasakoti eilinio briedo apie neva jautresniu nervu zmones.

Man tai ji biškį keista Čia švelniai tariant. Įtariu, žmogus turi problemų su sveikata

Pati perskaitykit, ką parašėt. Aš matau tik vieną besidraskančią- jus. Būtent jūs draskotės, jei kalbant jūsų žodžais- propaguojat ir primetat kitiems savo tikėjimą, būtent jūs paneiginėjat priešingą jūsų nuomonei postą, yra toks posakis- kuom pats smirda, tuom ir kitą tepa, tai vat, pagaunat mintį? kiek jums metų? Nes pagal postus, tai ne daugiau 15..

Patraukli, kaip tau sunku turėtų būti gyventi... Visur visko bijoti, šmėklų iš po kampo išlendančių, visokių klanų, marsiečių... Nors kartais paskaičius tokius postus pradedu galvot, kad tu SM paleistas trolis, kad veiksmas vyktų SM forume . Et, kaip trūksta čia Miliu Teisibe ....

Bent jau nesiskundziu,kad sergu skleroze,kaip ne kurios logikos ieskotojos sioje temoje. Ir sioje ir visose ankstesnese temose, parasius kokia mistine istorija , tuoj subegdavo pulkas aiskintoju , kad to kas pasakojama buti negali. Ir tai svelniai tariant uzknisa . Ir norisi paklausti, ar jusu kas prase tokiu "loginiu" briedu? Visas sias temas pastoviai su savo kvailais komentarais gadindavot ir sia baigiat sugadinti. Jums nuo to geriau paliko?
Papildyta:
Elektrinis bildukas
Ši velniava prasidėjo jau seniai: svetainėje skraidė įvairūs daiktai, iš kažkur sklido baisus triukšmas, naktimis kambariuose siaubingai atšaldavo, o stiklinėse spintos duryse išryškėdavo kaukolės. Sutuoktiniai išbandė daugybę kovos su nematoma dvasia būdų, kvietėsi į namus dvasininkų ir ekstrasensų – viskas veltui…
Pasak šeimininko, atsikratyti neprašyto svečio pavyko tik tuomet, kai namie buvo išjungta visa technika. Negaudamas energijos, bildukas dingo. Beje, vaizdajuostėje jis atrodė ne didesnis už slyvą.
Šiaip jau “triukšmingos dvasios” kontūrus žmonės mato labai retai, dažniau jaučia diskomfortą: skauda galvą, apima svaigulys, nepaaiškinama baimė, jausmas, jog greta kažkas yra. Nors, kaip rodo tyrimai, išvysti namuose apsigyvenusią dvasią galima ir neturint specialios technikos.
Kiškiai mušeikos
Kartą į vieną Didžiosios Britanijos laikraščio redakciją paskambino apsiašarojusi moteris ir paprašė išvyti iš jos namų kažkokias būtybes, panašias į kiškius! Informacijos patikrinti atvykęs reporteris apstulbo išvydęs, kad moters veidas, kojos ir rankos nusėtos mėlynių. Pasak moteriškės, ją sumušė… kiškiai! Jos sutuoktinis irgi patvirtino, kad mušeikos panašūs į kates, tik stovi ant užpakalinių kojų ir neturi ausų. Negana to, įžūlūs padarai tikri nevalos, – tuštinasi ant kilimų, varto kavos puodelius, trenkia benzinu. Iš kvapo ir galima suprasti, kad nenaudėliai kur nors netoli.
Šeimininkai įsigijo katę, paskui ir šunį, – juk gyvūnai pajunta netoli esant antgamtines jėgas. Tačiau katinas susidėjo išvien su zuikiais, o šuo nuo jų šlykščių išdaigų vos negavo galo. Anomalių reiškinių tyrinėtojai tvirtina, kad nežemiškos būtybės žmonėms dažniausiai pasirodo žiurkių pavidalo.
Kaltos juodos mintys?
Kodėl šios nematomos būtybės įlenda į smulkių graužikų kailį, nežinia. Gal todėl, kad dauguma tiesiog negali pakęsti jau vien žiurkių vaizdo? Žmonėms siaubą kelia ir gyvatės bei vorai.
Mokslininkai teigia, kad mintis gali materializuotis. Mąstydamas žmogus eikvoja energiją, sukurdamas tam tikras substancijas – tiek šviesias, tie tamsias. Kuo “juodesnė” mintis, tuo daugiau blogio aplink jį telkiasi, tuo didesnė energinė įtampa.
Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad labai piktas žmogus savo “juodomis” mintimis ir prisivilioja į namus nematomą tūžmingą būtybę. Dar kiti mano, kad poltergeisto fenomeną nesunku paaiškinti moksliškai. Esą žmogaus kūnas turi keletą akimi nematomų apvalkalų, vadinamųjų aukštesniųjų kūnų. Po mirties jie suyra, tačiau siela dar kurį laiką išlieka tarsi savotiškas energijos koncentratas. Bet į materialųjį pasaulį prasiskverbti toks energinis fantomas gali tik padedamas tarpininko – žmogaus, kurio dvasinė struktūra skatina energijos ir informacijos mainus tarp dviejų susisiekiančių erdvių.
Paprastai poltergeistas yra gana primityvus, moralinių ir etinių principų nevaržomas individas. Jį ypač traukia nedarnios šeimos.
Kai kurie specialistai mano, kad taip reiškiasi mirusių vaikų sielos. Juk ir naminukai elgiasi tarsi vaikai, kurie iš nuobodulio prasimano visokių eibių.
Spintoje tūnanti mirtis
Nemalonumai O’Nilų šeimoje prasidėjo persikėlus į naują namą. Tuomet vyresniajam sūnui buvo ketveri, dukrai – pustrečių, o žmona laukėsi trečiojo. Pats Rėjus O’Nilas naktimis dirbo apsaugininku kazino ir namo grįždavo tik paryčiais.
Kartą žmona papasakojo, kad tąnakt vaikai ilgai neužmigo, verkė, prašėsi pas ją į lovą. Kai tėvas subarė sūnų ir pasakė, jog tikri vyrai neverkia, šis papasakojo, kad jų kambario spintoje kažkas gyvena ir išlenda tuomet, kai mama užgesina šviesą. Kitąnakt istorija pasikartojo, ir Rėjus ant spintos užkabino didelį šviestuvą. Kai ir žmona pradėjo kartoti, kad vaikų kambaryje “kažkas ne taip”, šeimos galva spintą užrakino didele spyna, bet sykį rado ją atrakintą, nors puikiai prisiminė, jog tikrai buvo užrakinęs.
Taip prabėgo penki mėnesiai. Rėjus išvežė žmoną gimdyti, o vaikams pasamdė auklę. Ši juos vėl suguldė vaikų kambaryje. Trys naktys praėjo ramiai, o ketvirtąją auklė išgirdo siaubingą klyksmą, – persigandę vaikai aiškino spintoje girdėję triukšmą. Atidariusi ją auklė aptiko pelę, tad kitą dieną atnešė į namus katę. Bet jau naktį moteriškė raudodama paskambino šeimininkui į darbą ir pranešė, kad… abu jo vaikai negyvi.
Mirties šmėkla
Jie gulėjo vienoje lovytėje, akyse buvo sustingęs begalinis siaubas. Gydytojas konstatavo, kad abu mirė iš baimės ištikus infarktui.
Po kelių dienų žmona pagimdė sūnų, bet sužinojusi apie vyresniųjų mirtį sunkiai susirgo. Rėjus naujagimį parsivežė namo, pasamdė auklę ir žindyvę, o vaikų kambario duris užkalė.
Kartą, žindyvei išėjus, tėvas kelioms minutėms pasitraukė nuo kūdikio ir išėjo į kiemą. Vos grįžęs vidun išvydo, kad vaikų kambario durys atviros, o jo sūnelį glėbesčiuoja kažkokia neaiški tamsi būtybė. Pripuolęs prie vaiko jis su siaubu pamatė, kad sūnelis nebegyvas. Netrukus sielvarto palaužtas tėvas išgirdo pokštelint nelemtos spintos duris. Gydytojai ir vėl konstatavo: infarktas.
Kas tai?
Prabėgo dar pusmetis. Skausmui šiek tiek atlėgus Rėjus priglaudė valkataujantį juodaodį berniuką ir jį apgyvendino vaikų kambaryje. Sykį naktį išgirdęs ten kažką girgždant, šeimininkas staiga atlapojo duris ir išvydo juodą velniūkštį sulig penkiamečiu vaiku, aštriais nagais įsikibusį į jo mažąjį globotinį. Spintos durys buvo atdaros, gilumoje buvo matyti melsvi laiptai.
Rėjus čiupo nelabąjį už pakarpos ir gerai papurtė. Šis nebuvo nei stiprus, nei sunkus, bet lengvai jo sudoroti nepavyko – staiga žmogaus rankose jis virto drebučiais ir ėmė dribti žemėn. Tačiau netrukus želė atvirto į šlykštų velnią, kuris atatupstas traukėsi durų link. Sukaupęs paskutines jėgas vyras čiupo vaikų žudiką ir dantimis įsisegė jam į gerklę.
Juodu rado tik rytą. Rėjus gulėjo kraujo klane, o šalia tysojo milžiniška žiurkė perkąsta gerkle.
Skaitykite daugiau: http://anomalija.lt/.../#ixzz2tWhYiIYe


Papildyta:
Pasaulyje yra viešbučių, kurie nepasižymi niekuo ypatingu – nei komfortu, nei servisu, nei juo labiau garsia įkūrėjo pavarde ar firmos vardu, bet… pritraukia minias lankytojų. Paklausite kodėl? Atsakymas paprastas. Lankytojus it magnetas traukia juose gyvenančios šmėklos, kraupios istorijos, kraują stingdantys ritualai, – praneša dienraštis “Vakaro žinios”.
Viešbutyje “7 Floors of Hell” (“Septyni pragaro ratai”), kuris laikomas didžiausiu vaiduoklių apgyventu namu JAV, Ohajo valstijoje, įvyko neįprasta vestuvių ceremonija. Robertas Saiferis III ir Tina Milhoun susituokė priešais kapinių, esančių šalia viešbučio, vartus.
Jaunikį įnešė paguldytą karste, o ceremonijai dirigavęs dvasininkas vilkėjo Mirties kostiumą.
Kartu su pranešimu apie šias vestuves Amerikos spaudoje buvo paskelbtas ir sąrašas “prakeiktų” JAV viešbučių, kuriuose dažnai vyksta nepaaiškinami reiškiniai. Pirmoji vieta atiteko Baltimorės “Admiral Fell Inn” – šis pastatas kadaise buvo sužeistų jūreivių ligoninė.
Antras yra Teksaso “Driskill Hotel”. Jame vaidenasi dieną prieš vestuves mylimojo atstumta jauna moteris, kuri nusišovė vonios kambaryje…
Dar viena šmėkla – ketverių metukų JAV senatoriaus dukrelė. Jos teritorija – didžiuliai marmuro laiptai. Būtent nuo jų vydamasi kamuolį ir nukrito mergytė.
Garbingiausia šmėkla – paties Džesio Driskilo, pirmojo viešbučio savininko, kuris taip jį mėgo, kad net liko čia amžiams. Dž.Driskilo buvimą galima justi iš brangaus tabako kvapo.
Lygiai 13 vaiduoklių!
Ieškoti mistikos amerikiečiai važiuoja ir į “Island Hotel” – vienišą viešbutį Meksikos įlankos salelėje. Čia nėra nei televizijos, nei telefono ryšio, bet įžymybių netrūksta. 1859 metais statytas namas ne kartą rekonstruotas, tad nenuostabu, kad jis apipintas daugybe legendų, o po kambarius laisvai vaikšto dvasios ir šmėklos. Beje, jų lygiai 13! Tarp jų – ir Pilietinio karo laikais gyvenusio juodaodžio berniuko, kurį skriaudė šeimininkas, ir Pietų armijos kareivio, ir prostitutės, kuri buvo nužudyta, kai namas vienu metu virto viešnamiu.
Itin gerai šiame viešbutyje jaučiasi Besės Gibs, 26 metus čia dirbusios valdytojos, linksmo ir nenustygstančio žmogučio, šmėkla. Ji labai mėgsta 29-ąjį kambarį. Jame smagiai stumdo baldus, perkabina paveikslus, sujaukia asmeninius dabartinių gyventojų daiktus ar tiesiog ima ir užrakina duris vos tik svečias peržengia slenkstį.
Šeimos viešbutis “Lizi Borden” garsėja tuo, kad 1892 metais Endriu Bordenas ir jo žmona Ebi buvo žiauriai užkapoti kirviu. Jų jaunėlės dukters Lizi oficialiai niekada niekas nekaltino žmogžudyste, bet daugelis miestelio gyventojų ir šiandien neabejoja, kad tai – jos darbas.
Holivudo viešbučio “Ruzvelt” paslaptys
Ekstremalūs Holivudo “Ruzvelt” viešbučio gyventojai pirmiausia veržiasi į 928 kambarį. Viename jo kampe, kaip teigiama, temperatūra kur kas žemesnė, o jei atsisėdi į krėslą dešinėje nuo lango ir nestokoji kantrybės, po kurio laiko gali pajusti, kaip kažkieno ranka draugiškai tapšnoja tau per petį.
Kalbama, kad tai 1966 metais nuo širdies smūgio mirusio aktoriaus Montgomerio Klifto, gyvenusio čia, kai buvo kuriamas filmas “Iš čia į amžinybę”, šmėkla.
Iš tuščio 928 numerio dažnai girdėti nesuprantami garsūs plekšnojimai, ir kažkas vis nukelia ant sienos kabančio telefono ragelį.
Kartą M.Klifto šmėkla buvo užtikta cituojanti šio filmo herojaus tekstą. Kitą kartą jis buvo pastebėtas viešbučio koridoriuje su bičiuliškai į parankę įsikibusia Merlin Monro. Juodu draugavo, be to, aktorė mėgdavo čia apsistoti.
Savotiška viešbučio įžymybė – didžiulis Venecijos stiklo veidrodis pagrindiniame hole. Anksčiau jis buvo “asmeniniame” M.Monro numeryje ir, matyt, tiek persismelkė garsiosios blondinės skleidžiamų fluidų, kad ir šiandien viešbučio gyventojai kartais išvysta jos perregimą siluetą mistinėje veidrodžių karalystėje.
Be M.Klifto ir M.Monro, “Ruzvelt” viešbutyje gyvena ir daugiau “įžymių” šmėklų. Kartą Kianu Rivzas viename koridorių sutiko savo ne mažiau tituluoto bendrapavardžio Džordžio Rivzo, sukūrusio televizinį Supermeno variantą ir mirusio gana paslaptingomis aplinkybėmis, šmėklą. Taip iki šiol ir nenustatyta, ar jis buvo nužudytas, ar pats pakėlė ranką prieš save.
Samprotaudami apie šio viešbučio fenomeną Amerikos parapsichologai galiausiai padarė išvadą, kad toks “tituluotų šmėklų” susibūrimas viename name greičiausiai susijęs su pirmąja Holivudo istorijoje “Oskarų” įteikimo ceremonija, 1929 metais vykusia būtent “Ruzvelt”.
Kas išgąsdino Kristiną Riči?
Girgždančios durys, gęstančios žvakės ir mistiniai šešėliai koridoriuje – visa tai įeina į papildomas paslaugas kai kuriuose Anglijos viešbučiuose.
“Selsdon Park” viešbutyje Surėjaus grafystėje kiekvienas gali sutikti paslaptingą moterį pilkais drabužiais, – jos nesustabdo storos, vijokliais apsivijusios sienos. Legenda byloja, kad ši simpatiška dama tarnavo Tiudorų rūmuose ir intymiai bendravo su jaunuoju šeimininku. Vaikinas nuo jos nusigręžė sužinojęs, kad mylimoji laukiasi, o ši iš sielvarto iššoko pro langą.
“Langham” viešbutis įsikūręs Viktorijos laikų pastate pačiame Londono centre. Čia, 333-iajame numeryje, vaidenasi pagyvenęs vyriškis, vilkintis Eduardo epochos kostiumą. Šiame viešbutyje įvyko ne viena istorija, aprašyta Artūro Konano Doilio romanuose apie Šerloką Holmsą.
Kitame Londono viešbutyje “Charloter street” gyvena garbios ledi šmėkla. Sykį ji labai išgąsdino aktorę Kristiną Riči, bet kai administracija pasiūlė kitą kambarį, kiek pagalvojusi ji atsisakė, nes nenorėjo įžeisti orios damos dvasios.
Beje, neseniai Didžiojoje Britanijoje išleistas dar vienas parapsichologo Džeimso Barnio parengtas Tarptautinis vadovas po pamėkliškas vietas. Knygoje surinkti duomenys apie įvairių pasaulio šalių viešbučius, kuriuose galima stebėti paranormalius reiškinius.
REKLAMA Dėl reklamos...
Skaitykite daugiau: http://anomalija.lt/.../#ixzz2tWil0yAH

Papildyta:
Dauguma folkloro specialistų laikosi tokios naminių dvasių atsiradimo versijos: kai Viešpats kurdamas pasaulį nutėškė Žemėn visą piktąją dangaus jėgą (vėliau ji sukilo prieš savo kūrėją), kai kurie nelabieji pateko į žmonių buveines ir ten įsikūrė amžiams.
Kaip jį pamatyti?
Gal kaukai iškart susiformavo iš sukalbamesnių dvasių, o gal jie tapo švelnesni ilgai gyvendami šalia mūsų. Šiaip ar taip, jie netapo žmogaus priešais (kaip vandeniai, miškiniai, kipšai ir kitos tamsiosios jėgos). Kone kiekvienas namas nuo senų senovės turi po tokį nematomą gyventoją, saugantį ne tik patį pastatą, bet ir visus jame gyvenančius – tiek žmones, tiek gyvūnus. Todėl kaukai nuo senų laikų gerbiami ir mylimi, nors jų ir prisibijoma.
Iš pagarbos ir baimės įžeisti kauką jis dar vadinamas Šeimininku, Senoliu, Geradariu, Geranoriu, net Maitintoju ir pan. Liaudies kūryboje daug istorijų ir anekdotų apie namų dvasias (daugelis jų pagrįstos realiais faktais), nors, žinoma, didžioji dalis – tik turtingos vaizduotės vaisius.
Nereikia tikėti tuo, kuris sakosi matęs kauką. Šitai neįmanoma, nes tai nei dvasia, nei žmogus. Vaizdžiai tariant, tai tas pats, kas pamatyti ultravioletinius ar rentgeno spindulius. Naminukas gali jums pasirodyti kurio nors pažįstamo pavidalu, bet tai viskas.
Gera ar bloga linkintis?
Apibendrinus patikimas žinias, surinktas iš visur po kruopelytę, galima susidaryti apytikrį kauko portretą. Iš visko sprendžiant, jo ūgis – 50-70 cm, neįtikėtinai stambūs kaulai, bet trumpos galūnės, o pėdos, delnai ir galva neproporcingai dideli. Visi liudininkai tvirtina, kad kaukai labai plaukuoti – apžėlę net jų delnai!
O išgirsti kauką visai nesunku. Daugelis dažnai girdi jį tyliai virkaujantį, dusliai aimanuojantį ar nesuprantamai šūkčiojantį.
Kaukas gana savotiškai reiškia palankumą žmonėms (dažniausiai šeimos galvai) – šiam miegant užgriūva ant krūtinės ir spaudžia. Išsigąsti nereikia, tiesiog paklauskite: „Į gera ar bloga?“ Jis atsakys žmogaus balsu ir daugiau nebespaus.
Bioenergetikai aiškina, kad namų dvasia (prieš didelį džiaugsmą ar skausmą) įspėja apie artėjančius svarbius įvykius šeimoje. Jei girdite verkiantį kauką – kas nors mirs. Jei ūžauja vamzdžiai – teks bylinėtis. Apsišlapinote naktį – sėlina liga. Kai skimbtelėja indai – atsargiau elkitės su ugnimi ir šildymo prietaisais.
Jei negalite rasti kokio daikto, pasakykite: „Kauke, pažaidei, o dabar atiduok“. Ir tai, ko ieškote, jūsų nuostabai, gali atsirasti matomiausioje vietoje.
Kai jis pavyduliauja
Manoma, kad kaukai, nors ir priskiriami prie nelabųjų, neša namams sėkmę. Tad jei naminukas įsikūrė jūsų namuose, nesijaudinkite. Jis pagrįstai jaučiasi esąs namų šeimininkas, ir su juo geriau draugauti.
Viena moteris pasakojo, kad pas ją pasisvečiuoti atvyko brolis ir jis nieko nežinojo apie sesers namuose įsikūrusį kauką. Pernakvojęs vieną naktį, jis papasakojo, kad seseriai išėjus į institutą kambaryje staiga pasirodė lengvas, tarsi permatomas vyras baltais drabužiais. Jis griežtai pareikalavo: „Tučtuojau išnyk iš čia!“ Atsipeikėjęs iš nuostabos brolis atšovė: „O kodėl turėčiau? Ir ką tu man padarysi, jei pasiliksiu?“ Tą pačią akimirką pajuto, kaip šio ranka prieš jo valią suspaudė kaklą ir dusino vis smarkiau ir smarkiau.
Moteris brolio pasakojimu patikėjo tik pamačiusi ant kaklo smaugimo žymes. Abejonės išsisklaidė: „draugas“ jos pavydėjo!
Jie išdidūs
Kaukų charakteris gana sudėtingas ir įnoringas, su jais elgtis reikia apgalvotai. Jie užsispyrę ir greitai įsižeidžia, turi nemažai keistenybių. Jei dėl kokių nors priežasčių supykdėte namų dvasią, susitaikyti bus nesunku: ji atlaidi ir vertina dėmesį. Padėkite nuošaliame kamputyje uostomojo tabako (jam kaukas jaučia didelę silpnybę) arba ką nors padovanokite, pavyzdžiui, margaspalvių skiaučių, nuo šviežios duonos kepalo atpjautą kriaukšlę.
Labai svarbus kauko charakterio bruožas – išdidumas. Neužmirškite šito, ypač keldamiesi į naują vietą. Šeimai kraustantis į naują būstą kaukas kartu neis, jei nebus pakviestas. Taigi neužmirškite žodžių: „Tėvuži, šeimininke, geradari mano. Skirsiu tau naujas, šviesias menes, eime drauge, be tavęs nematysime laimės“.
Įbruktas kaimynams
Kietaširdžių šeimininkų užmirštas ar į naujus namus nepakviestas kaukas dejuos ir verks iš širdgėlos ir vienatvės, bet pats niekur neis. Galiausiai pradės keršyti naujiesiems gyventojams.
Apie įžeistos namų dvasios piktas išdaigas prirašyta daug įdomių dalykų. Tačiau mažai kas žino, kad sutramdyti įsisiautėjusį kipšiuką gana paprasta – tereikia jį įkalbėti eiti su jumis pas kokius pažįstamus ar gimines į svečius, kur „jam bus labai labai gera gyventi“. Žinoma, savaitę kitą grauš sąžinė, kad iškrėtėte kiaulystę artimam žmogui, bet užtat ramiai gyvensite!
Daugelis paranormalių reiškinių specialistų tvirtina, kad kaukas namie tiesiog būtinas. Esą jis patikimiau už bet kokią signalizaciją saugo namus nuo vagių ir piktųjų dvasių. Nusipirkti kauko neįmanoma, bet jei norite, kad jis apsigyventų pas jus, galite elgtis taip: pasiimkite maišą su tabaku ir spalvotomis skiautėmis, nuvažiuokite į kokį nors apleistą kaimą, įeikite į tuščią trobą ir, stovėdami vidury jos su praviru maišu, sakykite: „Kauke, kauke, eime su manimi, kaip galėsiu, taip tave pamaloninsiu“. Paskui užriškite maišą ir važiuokite namo.
Skaitykite daugiau: http://anomalija.lt/.../#ixzz2tWkEhgSA