Baisybės

galejo but pvz. kate ar kitas gyvunas. Kartais jie megsta nagaus pagalasti.


Del tu moteriskiu, tai as siulau versija, kad tai galejo but vagiles. Tikrai tokiu pasitaiko, kad ateina apvogt, kai zmones namie sedi. O cia dege sviesa kazkur tolimam kamputi, grojo garsi muzika. Pats tas islinkt, kad ir i prieskambari ir pvz. rankinuka pavogt ar kokia odine striuke. Dar pamegino duris islauzt, galvojo gal nesigirdes, bet per silpnos pasirode, o ir nenorejo kaimynu demesio patraukt.

O aš tikiu, tikiu, kad yra tas kitas mums nematomas, nepažystamas pasaulis. Ir kartais ypatingo jautrumo pagalba mes kažką pamatom ar pajaučiam. Kaip ir yra toks dalykas telepatija. Aš manau, kad yra dvi erdvės. Viena ta, mums matoma, girdima, kur mes gyvename. Ir kurią galim jausti pojūčiais. Ir kita, ta kurią galime jausti kažkelintuoju ne materialiu pojūčiu. Ta, kur mes visi kažkada nueisime ir būsime tam tikros energijos formoje. Kartais taip nutinka, kad erdvės susieina. Va tada matomi nepaaiskinami dalykai, jauciami keisti reiskiniai.

pries pora savaiciu anksti ryte dar guledama lovoj pajutau lyg kas atsisestu ant lovos krasto ir vel staigiai atsistotu ir taip kelis kart. as istiesiau ranka i ta puse, nes galvojau kad vaikai atejo manes zadint, bet nieko neuzciuopiau, tada staigiai atsimerkiau, o kambary nieko nebuvo. tikrai labai nejaukiai pasijutau. ir bandau logiskai mastyt, kad gal man buvo ta busena, kai esi pusiau sapne pusiau pabudus , nors siaip tikrai jauciaus pilnai pabudus

Papasakosiu ir aš savo mamos istoriją. Kai buvom maži mama susapnavo sapną, kad mano mažesnis brolis įkrito i duobę pilną dumblo. Žodžiu jis tame dumble skęsta, mama bando jį ištraukti, brolis išslysta, panyra po dumblu. Mama vėl jį sugriebia, jis vėl išslydęs panyra. Žodžiu vargais negalais mama brolį istraukė iš tos duobės. Sekančią dieną mama išėjusi į darbą paliko mus saugoti diedukui.O diedukas, kaip senas žmogus kartais prisėdęs užmigdavo, ir mes su broliu darydavom ką panorėję. Ir brolis prisivalgė ne vietoje padėtų dieduko vaistų. Nuo vaistų aišku pasidarė negerą. Gryžus mama pamačius leisgyvį vaiką, išsikvietė greitąją. belaukiant greitosios nešiojosi suglebusį vaiką, ir vis jam užmerkus akis, bandydavo prižadint jį. Brolis akis trumpam atmerkdavo, bet vėl greit užmerkdavo. Lygiai kaip tam sapne vaiką traukė iš dumbli duobės. Bet viskas baigės kaip ir sapne pavyko mamai vaiką ištraukti iš tos duobės. Brolis atsigavo po paros reanimacijoje.

Čia labiau būtų tikę į sapnų temą. Jūsų mama be reikalo nepaklausė savo pasąmonės, kuri pas ją labai gerai veikia (tik ji į ją kaip matyti mažai dėmesio kreipia). Po tokių sapnų, jokiu būdu negalima buvo bent jau sekančią dieną (o jei įmnaoma net kokias 7 dieans) vaiko išleisti iš akių. Būtumet viso to apnuodijimo išvengę. Čia ne baisybės, čia padėkoti reikia, kad pasąmonė šitaip įspėja ir klausyti reikia