QUOTE(Pirlimpimpim @ 2013 11 20, 12:40)
Selsme, tikrai gaila ir apmaudu, kad tau taip. Bet tu kaip nors nepyk ant darbdaviu. Man jie (isskyrus pinigine puse) kaip tik zmoniski ir tolerantiski atrodo.
Dėl protinių gebėjimų, net jei raminamieji ir menkina, nu arba aš visiškai tūpa ir nieko nejaučiu, arba bloga būsena sumenkina juos kur kas labiau, nei vaistai. Na man ir psichiatras sakė, geriau jau išgert tą ratuką, kad paskui neužsuktų dar labiau, o tą užsukimą kadaise ir aš buvau patyrus, todėl jei jau žemės slysta iš po kojų, įkalu, tegu menkina tą protą, bet kartais neduokdie tokio nerimo, kokį jaučiu. Nu nevisad jis man atrodo neištveriamas, bet būna, kad nežinau ką daryti.
Nu dėl darbdavių dalinai taip, tu teisi. Nors su nėščiąja elgėsi tikrai negražiai. Na ir pati kai jau pasirašiau dienos stacionarui, buvau galima sakyti priversta pasibaigti darbus savo. Pas jų namuose iki pirmos nakties kartą esu dirbus jau būdama biuletenyje.

Beje, nėščiajai net netvarkė dokų kad gautų ten kažkokias išmokas išėjus dekretinių atostogų ir paskui kažką reikia tvarkyt, kai sueina du mėn. vaikui. Tai toji nervinosi ir darbdavius judino, ir man taškėsi, ir galop skundus sodrai rašė, nes nu kitaip, kiek supratau, ir nebūtų gavus, ką kitos gauna perinčios.

o man dabar prisiminiau kokia gėda buvo. prieš kokius gal porą m paskambino klientas kad ten tas ir tas negerai, reikia pataisyti. o ano bjauroko būta, smulkmeniško labai, buvau ir taip pavargus nuo jo. nors normaliai jis ten man susakė. aš kaip čia pasakius, po pokalbio (visa laimė, ne jo metu) labai užpanikavau, pamėlau, pradėjau bliauti pasikukčiodama, kas laaaabai jau retas atvejis. tai direktorienė paskambino tam diedui ir taip piktai: "ko jūs ant Šėlsmės čia liejatės" ar kažkaip pan.

