QUOTE(gėlių darželis @ 2013 11 20, 23:16)
panašiai
Sunku ką patart. Suprantu kad sudėtinga. Bandau prisimint kaip elgdavausi savo pirmam tam baisiajam darbe. Būdavo irgi kad vemt versdavo, ir priekaištai ir klaidos kurios iš baimės ar dėl vienu metu bjaurios mano būsenos gaudavosi. Nu aš kažkaip atsiribodavau, nelįsdavau į intrigas, bandydavau susikaupt tame kas man priklauso padaryt. Bet tai situacija buvo kita, nes galėjau labiau numot ranka ir galvot kad ai, čia tik darbas. Nes tada buvo pakilimas, visur darbų pilna, o ir nebūčiau likus visai viena plika jeigu ką.
paveikslas gal...
nu kur tu gali patart. pamenu, kad sunkiai tau ir pačiai, kai pavadavai, berods, o ir rašei, kad norėtum dirbt, bet problemos su pokalbiais ir pan.
nors čia ir niekas aiškiai nepatars, aš manau, neįlys kitas į mano kailį. tas kad galiu likti, kaip rašai viena plika, aš kartais prisimenu, o pasąmonėj ir šiaip yra, kas pasėja dar didesnę įtampą, kai kaip tik reiktų tvardytis, logiškai mąstyt, ieškot sprendimų, viską pasvert, įsivertint ir pan.
šiaip vertinu, kad manęs niekas negraužia atvirai tame darbe - nu pasako, va, vėl klaida, paburba kartais, bet ramiai dažniausia, nors ir jaučiu nepasitenkinimą. jokių intrigų nėr.
jeigu dar pradėtų kelt balsą, isterikuot dėl tų mano klydimų, žinau, kad neitverčiau.
nors ir dabar. nežinau, kur visos šitos "linksmybės" mane nuves, bet kur nors tai tikrai...