Globėjai ir įtėviai apie viską

duosiu patarimą, kokį davė žmonės, visai tolimi nuo įvaikinimo temos - spjauk į teoriją ir daryk kaip atrodo geriau.
Man prireikė 2! metų, kad išdrįsčiau pradėti vadovautis instinktais ir tuo metu buvo didelis šuolis vaikui pirmyn ir mano įtampa nuslūgo

Logiška.Juk jei savų negali susilaukt,o vaikelį auginti vis tik nori ir daro žygius,reiškia-su motinystės instinktu viskas gerai.Taigi skirtumas tarp ką tik pagimdžiusios ir įsivaikinusios visai menkas.O patirties pas abi vienodas apvalus

Esu iš tų kuri negaliu priimti pirmo pasiūlyto vaiko ir kuriai reikia pajusti trauką vaikui iš pirmo žvilgsnio. Žinau, kad yra visokių požiūriu į tai. Tačiau skaitydama kitų patirtį matau kiek daug problemų man pačiai atsimetė dėl to, kad pamilau ir priėmiau vaiką nuo pirmos dienos.

Adaptacija, žinoma, buvo. Jos negalėjo nebūti. Bet kadangi neturėjau reikalavimų vaikui, nes vienintelis noras buvo ją mylėti ir auginti, tai aš pati labai lengvai tai išgyvenau. Net į galvą neatėjo, kad kažkas gali būti kitaip. Atrodė, kad auginu nuostabiausią pasaulyje vaiką ir kas bevykdavo atrodė, kad tai tiesiog taip yra ir tiek. Kad ir didžiuliai panikos ir isterijos priepuoliai pamačius vonią ir vandenį. Net neatrodė, kad tai bando mano kantrybę ar kažkas vaikui negerai - ramiai ieškodavau sprendimų, o kaip nuprausti vaiką netraumuojant. Ne iš karto, bet radome.

Vis tik mano pačios rožinis požiūris adaptacijos metu nepaprastai padėjo.


Nežinau, ar sprendimas teisingas, bet šiandien (kai jau paauglystė) grįžau prie šios minties. Visko mums būna ir nėra paprasta ir lengva. Stengiuosi neturėti jokių reikalavimų (tai ne tas pats kas nenubrėžti jokių ribų) ir palaikyti kas benutiktų.



Buvau iš tų kuri pasiėmiau pirmą vaiką ir pradžioje auginau be jokios teorijos ir be jokių žinių apie tokių vaikų auginimą. Į kursus nuėjau kai vaikas gal kokie du metai kaip jau buvo namie. O ten klausausi ir Supratau, kad tos žinios būtų nepaprastai pravertusios. Vis tik vien meilės ir intuicijos neužtenka. Reikia ir žinoti. Man kaip rašiau adaptacija nebuvo sunki. Bet vaikui manau būtų buvusi paprastesnė ir kai kurios problemos nebūtų užsitempę ilgai, jei būčiau žinojusi.




Ką reiškia teorija? Teorija reiškia, kad buvo stebėta daug vaikų ir daugumai tos rekomendacijos tiko, padarė teigiamą poveikį. Tačiau daugumai, tai ne visiems. Jei tavo vaikas tarp tų kuriems ta konkreti teorija netinka, tai čia jau mamos atsakomybė pajusti, priimti sprendimą ir netaikyti.

Pavyzdys iš kitos operos. Teorijos sako, kad vizuali informacija pastoviai pakabinta klasėje/namuose ant sienos padeda įsiminti medžiagą. Ypač ten kur reikia įsiminti: pvz. kokios giminės yra vokiškas žodis. Tačiau yra vaikų turinčių tam tikrų dėmesio sutrikimų kuriuos toks būdas išblaško ir mokymosi rezultatai prastesni nei kad būtų plikos sienos. Klaidinga teorija ar teisinga? Teisinga, tik ne visiems. O jei pritaikysi kam netinka, tai ir žala dar bus padaryta.

Mano manymu reikia rasti balansą tarp bendrų (teorinių) rekomendacijų ir nuojautos kas geriausia vaikui.

Teorijos toks dalykas: yra patvirtintų nuneigtų, yra neigtų, kurios patvirtinamos vėliau. Pats procesas nuolatinio lyginimo, analizavimo, DERINIMO praktikos ir teorijos pakankamai apkrauna autentišką santykį. Mylint, intuicija, mano supratimu, nepaprastai galingas ir pats teisingiausias (dažniausiai) įrankis .

Sūnute,bet kiek daug nesugeba savo ką tik gimusio pamilti...Tai belieka teorija

Pažįstamų, kuriųišgyvenimus šiek tiek žinau turiu apie 50, su meile problem turėjo tik viena ir ta labia sužalotos vaikystės. Teorija nepadėjo (žmogus su aukštuoju, puiki materiali padėtis, pagalba auginant mažąjį)

Įsiterpsiu ir aš.
Man teorija labai padėjo neišprotėti sunkiuoju adaptacijos periodu. Nebuvo meilės, tvyrojo agresija, paslėpta, ciniška (suprantu, skamba keistai, kai kalbam apie 2,5 metų vaiką, kuris elgiasi kaip paauglys) ir daug atviros. Meilė pradėjo rastis daug vėliau. Kai atsirado pozityvių abipusių jausmų. kai prisimenu, tamsu akyse darosi. Be teorijos nebūčiau ištvėrusi nė dienos. Padėjo žinojimas kas tai, kodėl taip ir savęs guodimas, kad ateis rytoj diena, šitą ištvėrėm, gal kas bus kitaip.
Dabar dera teorija su intuicija ir daug meilės
P.s. norėjau pasiteirauti tų, kurios turi pradinukus: kaip sprendžiat parėjimo namo klausimą. Mums artėja, tiesa negreitai dar, bet jau dabar galvoju, kur reiks leisti? Jei prie namų, tai - mes toli už miesto, kas pasiims? Ar reiks darbą mesti, juk 12 val baigiasi pamokos. Prailgintoj - nupuš. Jei prie darbo- tai naujas kolektyvas, vėl tragedija su adaptacija, bet galėtų pabūti pas mane darbe ( nors sunkiai tai įsivaizduoju)

mūsų mokykla praktiškai kieme, pareina pati, nors vargom su dingimais 1,5 metų.
o darbe kasdien - kolegos pradeda bambėti - kas už nugaros, kas į akis pasako....
pabūdavo prailgintoje - nueidavo iš ten į būrelius, pavalgydavo, pažaisdavo, nors pavargdavo nuo grupės žiauriai. bet nebuvo kitos išeities.

Pareinu namo pietauti šiaip ir aš - 5 min pėstute
dabar - skambina - jau einu, pareik irtu. Skambutis, pareik, aš jau prie pat namų. 'ei braške, aš girdžiu, kad tu mokyklos koridoriuje' - 'taigi ir mokykla prie pat namų' :lol;

Išversk.
Mano pareina.Mokyklos netoli.Reikalavimai griežti-vaikinas turi ilgiausiai pusvalandį parsirast namo.Pareina per 15min.

Mes gyvenam toli už miesto. Yra mokykla prie namų. Čia lanko darželį, ko gero visi grupės vaikai eis į šią mokyklą. Aš dirbu mieste. Jei leisčiau į mokyklą prie namų, ko gero reiktų mesti darbą. nemanau, kad namo pareitų pats ir būtų 4-5 val vienas. Jei leisčiau į mokyklą prie savo darbo - vaikui būtų visai nauja aplinka, visiškai naujas kolektyvas. Jam apsunkinta adaptacija naujose aplinkose, su naujais žmonėmis. Bet bent jau aš galėčiau pasiimti į darbą po pamokų
Germine, taviškiai turbūt keliauja ne po vieną ir namie būna ne vieni?

Mergyčkos toj pačioj mokykloj,tai eina kartu.Laukia po pamokų,jei kuri ilgiau užtrunka.Vaikis kitoj mokykloj.Namie po vieną būna retai.Tada šventė
Tikrai sunku dirbantiems su pirmoku.Jau vien atostogos po dvi savaites ką reiškia.

O jei Pupa kitąmet bus penktokė,tai jau ne pradinukė?