Globėjai ir įtėviai apie viską

Nemanau,kad bando vaidinti apgailėtiną.Viskas vyko linksmai,bežaidžiant.Maniškė buvo labai nustebus,kai priminiau,ką dėdavom ant sumuštinių ir kaip nagrinėdavo po gabalėlį-didelis liežuvis,mažas liežuvukas.Bet tai ne tik apie maistą - apie lankytas vietas,sutiktus žmones,kažkokius kitus daiktus-nebuvau,nemačiau,neturėjau,neragavau,neprisimenu...Nei piktai,nei liūdnai,nei ko nors norėdama gaut.Tiesiog konstatuoja ir tiek
Žinokit,jau ėmiau savim abejot-gal pas mane Alas z Haime apsilankė

Čia dėčiau lygybės ženklą su manuoju
Nieko neatsimena. Net stiprius įspūdžius, kurie buvo prieš 10-15 min pamiršta. Buvom jodinėti, apsalęs, susižavėjęs,-važiuojam namo, klausiu, ką papasakos tėčiui. Atsakymas- o kur mes buvom.
Tai ne specialiai. Manau tai susiję su giliais psichologiniais mechanizmais, padėjusiais ištverti tai, ką anksčiau patyrė. Bet mane jau tai erzina. Nutariau palavinti. skatinu prisiminti, užduodu pagalbinius klausimus.
sakau, kad ir nemalonius dalykus kartais verta prisiminti, kad klaidų nekartoti.
Sakau, kad žmogus, kaip pilnas riešutėlis, o ne tuščias kevaliukas. Kad riešutuko vidus - tai ką patyrėm, prisimenam, kad tai turtas.
Bet apskritai, tai mane neramina.
Nors: daineles, pasakas prisimena labai tiksliai

tikrai taip ir vėliau, jei tendencija plečiasi - atmintis prastėja. arba atrankiniu būdu neprisimenama tam tikrų dalykų. ir negirdima tuo pačiu - čia aš apie save.
O kad klaidų nekartoti, - tai nebūtinai to paties vaiko ar apskritais asmens klaidos....
Kai mokiau vaiką prisiminti save, bandžiau paties įvykio metu kalbėti apie tai, ką papasakos.

Sveikos.

Aš turiu tokį, kuris būdamas mažas neprisimindavo "nieko". Dabar jam jau 15. Tai galiu papasakot kaip toliau tai klostosi. Anksčiau grįžus iš darželio, paklaustas ką pietų valgė, kokiam spektaklyje buvo, ką pas krikšto mamą veikė - atsakymai būdavo standartiniai "neatsimenu" "gerai" "nežinau". Bet ir ne todėl kad tingėdavo galvoti, net ir stengiantis prisiminti, sunkiai sekdavosi. be to (nežinau kodėl) kur benueitų skųdavosi, kad jam valgyti nedavė. Nuvažiuoja pas močiutę, sako "man mama šiandien nieko valgyti nedavė" parvažiuoja namo, sako "man močiutė šiandien nieko valgyti nedavė" Hiperaktyvus. Pradinėse klasėse būdavo ne tik, kad į mokyklą išeina be fizinio aprangos, bet ir be kuprinės Ta problema išlikusi ir dabar - apie susirinkimą mokykloje "pamiršau", ką sakė per pamoką "neprisimenu". Pasakiau grįžti 9val - "nesakei" Varžybos sekmadienį - skambina treneriui, nes neatsimena kelintą val. sakė.
Daug ko negirdi, neprisimena. bet tai kas jam naudinga, kas įdomu prisimena. Sugeba laviruoti susidariusioje situacijoje. Išnaudoti situaciją savo naudai ir t.t. Visur jo pilna, visur jis dėmesio centre. nei vieno renginio, varžybų mokykloje nepraeina be jo. treniruotėse jis komandos kapitonas. Auklėtoja sakė, kad kalbant apie visokius renginius, užklasinę veiklą ji gali pasitikėti tik juo. Jis nepamiršta, kad penktadienį reikia atnešti rudenėlio šventei vaisių lėkštę, kad Morei deginti malkų reikia parūpinti, bet kad pratybas reikėjo nusipirkti jis prisimena tik pirmadienį ryte, kad susirinkimas mokykloje prisimena tik po to kai auklėtoja man paskambina. bet jei mokėsi 6,7 bet gale semestro mama pasiūlė, kad jei baigs be 7 gaus premiją - 100lt, jis sugeba gauti 3 iš eilės dešimtukus ir išsitaisyti pažymius. jei sugalvojo eiti su panele į filmą vakare, bet nepasiruošęs kontroliniui, (o mama išleidžia tik su ta sąlyga, kad jei bus prastas pažymys rytoj iš kontrolinio, daugiau taip daryti neleis )atsikelia ryte 5 val, pasiruošia kontroliniui ir gauna 9. Žodžiu protingas tinginys, ir labai moka išnaudoti situacijas savo naudai, bet tada kai tuo suinteresuotas, jei ne, net nesistengia to fiksuoti.
Ir nuolatinė kontrolė. trumpas pavadėlis. Nuolat kartoti, kartoti, kalbėti. Tik atleidi pavadį, pasileidžia nuo jo visai. ir atrodo vakar kalbėjom, atskaičiau moralą, sekančią dieną žiūri išplėtęs akis "tai ką aš blogo padariau, tu nesakei"
Tai aš taip dažnai su sienom kalbu O dabar paauglystė.... Moka manipuliuoti gerai, kartais ir pasimetu, net žodžių pritrūksta, taip moka išvartyti

Labiausiai ir aš bijojau, ar nebus trauma. Juolab, kad ir jos pačios pozicija apie brolio/sesers atsiradimą buvo tokia nepozityvi - nebuvo labai prieš, bet ir džiaugsmo tame nematė.

Dabar manau, kad vis tik jai buvo gan didelis nerimas kai grįždavo namo viena ir sesės atsiradimas pirmiausia nuėmė tą nerimą. Viduje ji džiaugėsi, kad atsirado priežastis (sesė) dėl ko namai nebetušti ir dar ilgai bus netušti. Kita vertus atsirado daugiau laiko skirti asmeninio dėmesio vyresniajai, kalbėtis, padėti su mokslais. Net jei mažiukė zuja aplinkui, daug lengviau pasikalbėti, negu, kad tuo metu būčiau darbe.

Mažiukės atsiradimas labai padėjo joje formuotis rūpestingumui - ji išmoko rūpintis, kartais pamaitina, aprengia, apklosto, pažaidžia, draugauja su ja. Susiformavo labai šiltas bendravimas.

Aišku, tie santykiai yra "normaliai" seseriški - vyresnioji mielai pažiūri sesę, bet tikrai neatsisakytų savo planų kur nors eiti dėl sesės. To iki šiol ir neprašėme. Sesę labai sėkmingai išgrūda iš kambario, jei ši bando įsisukti į jos stalčius su sąsiuviniais (tiesa, žino kaip tai padaryti, kad mažiukei atrodytų, kad su ja žaidžia, o ne išprašo).

Reiktų pridėti, kad ir tai, kad mažiukė aktyvistė (po stalčius mielai prasisuks, jei nenužiūrėsi), bet mielas, pozityvus ir kol kas neproblematiškas vaikas.

Nu popierizmas užkniso negyvai Plaukimo mokykla prašo pažymos apie šeimos sudėtį.Deklaracijose reikalauja,kad pažymos ateičiau aš asmeniškai,nes butas mano Nesuprantu,kodėl paimti negali tėtis?Su pažyma parduos butą prie larioko?Šiaip ne taip išsiprašom.Parneša 5 pažymas-po vieną sau ir vaikams.Mano nedavė.Vėl gi-kad nepanaudotų blogiems tikslams Skambinu paklausti,kodėl pažymos apie deklaraciją,kurių mums visai nereikia,o ne apie šeimos sudėtį.Sako,kad šeimos sudėtis tik aš ir PZ.Dar galėtų būti bio vaikai,ar kiti kraujo giminės.Supratau,bet nieko...PZ irgi ne mano kraujo

Tai jeigu gyvenate bute tai pažymą apie šeimos sudėtį parašote patys, o pasirašo namo pirmininkas, argi ne taip?

Įvaikinimo metu mūsų gyvenamoji vieta buvo deklaruota bute, tai net teismui tokia pažyma tiko. O ką plaukimo mokyklai netinka

škias eikit kitu keliu prašykit pažymos apie butą ir jame gyvenančius asmenis. Kadangi aš neturiu originalios teismo sprendimo nutarties, o kopija su mėlynu antspaudu - VTAS - tokios pažymos eina tiek į mokyklą, tiek į muzikos mokyklą
Sekantis anekdotas - pardavinėjant butą (su tikslu prasiplėsti) - reikia teismo leidimo jį parduoti, kas automatiškai labai apsunkina pardavimą. Draugės mamos pirkėjai veini - atkrito, nes nedavė leidimo parduoti jų butą, esą 4 kambarių butą bus sunku išlaikyti ir pablogins šeimos materialinę padėtį .

nesinervindavau...sutvarkydavau, kaip valdininkams patogu. Taip pat parduodant butą, pristatėm pažymą, kad 'perkam" kitą tokį pat . Kitaip būtų daug problemų buvę

kaip tai turi skambėti?Nes reikia pildyt pažymą,kad gautum pažymą
Gautume nuolaidą

Kaži kodėl kiekvienam mieste savos taisyklės Pas mus, einu pažymos apie šeimos sudėtį seniūnijon, gaunu, kad tokiu ir tokiu adresu gyvenu aš ir visi vaikai (Deimantę deklaravom, kadangi teisiškai ji ne mūsų), plius 8 numeriu MB užrašo ir jo deklaruotą adresą (ji kitur registruotas) Viskas lyg ir paprasta, kai Zarasuos gyveni

Kitos šalys,kiti papročiai...
Mes gi irgi seniūnijoj