Globėjai ir įtėviai apie viską

Aisku, kad ne, as irgi neatsisakyciau, o galetum ispildyti?

Man tas "o jei tik galeciau - nukabinciau tau zvaigzdes nuo dangaus; ach, jei tik galeciau - nupirkciau tau viso pasaulio arkliukus" skamba kaip atsiprasinejimas, kaip apgailestavimas, kad situacija ir tavo nuomone - neteisinga vaiko atzvilgiu, bet juk tu ir vaikas ja sukurete - jus susitarete, abu priejote kompromiso, kad eisit ten ir ten, veiksit ta ir ta ir tiek laiko - abu - geranoriskai, leidai vaikui rinktis, tai kodel jam parodyti, kad abejoji dabar savo ir jo sprendimu... Tavo minetas pasakas mes irgi sekam, bet jau visai kitoje aplinkoje - ramiai, vakarais, vaziuodami auto ir tt, o ne tada, kai vaikas musasi ir tranko tevams per veida (aciu D neturim tokiu ispuoliu, ir neturejom per tiek metu),Mes todel ir daug vaikams leidziam, daug jiems galima, ir savarnkiskai spresti, ir tartis su mumis, ir vengiam nepagristu draudimu, nepamatuotu, kad kuo reciau susidurti su panasiomis situacijomis, bet jei jau susitarem - amen, susitarimo laikysimes. Ir nei mustynes, nei trankymaisi, nei atsikalbinejimai cia nepades.

Danti uzkalbeti - ne metafora, cia frazelogizmas - tautosakoje tai ir reiskia - demesio nuo esmes nukreipima siekiant kazkuriam laikui susvelninti situacija, vyniojima I vata, nepasakant tiesiai sviesiai, gludinant kampus, vengiant tiesiai ir aiskiai suformuluoti minti, manau.
Cituoju:
http://www.lietuviuz...ogizmai/Dantis:
66. Dantį (dantis) užkalbėti - įtikinti, įkalbėti (apgaunant): Neužkalbėsi tu jam dančio, nemislyk.

ne, "pasakas" sekam tam, kad nekiltų noras trankyti...

o turėtų padėti?

Taip - frazeologizmas (pripažink, turintis metaforos bruožų) ne tautosakoje, bet kalboje. Kartais mintį suformuluoja tiksliau, negu galima tiesiogiai pasakyti .

Ką reiškia tiesiogine prasme "dantį užkalbėti" - būtent apie metafoiškumą šito frazeologizmo klausiau ir tiesioginę reikšmę

Melas arba smurtas? Ir niekaip kitaip?

O antras teiginys pralinksmino Paskaityk kas yra sie abu musu kalbos perliukai...Ir apie kokia tiesiogine frazeologizmo reiksme mes galime kalbeti, kai jis tiesiog ir yra perkeltiniu reiksmiu darinys. Na, nebent tiesiogiai verstume pvz. posaki - "man sove I galva"

žodžiu, vakar pakalbėjom. Carui pasakėm, kad už susitarimo nesilaikymą bus bausmė, nes jis jau pakankamai didelis, kad supratų kaip elgtis negalima. Sėdėjo nuleidęs galvą ir šypsojosi. Tada pasakėm, kad už susitarimų nesilaikymą stos į kampą arba sės ant kilimo, iš padilbų atskriejo garsas:"gelai"...visą vakarą buvo auksinis, kai reikėjo rengtis pradėjo vėl išsikalinėti, bet aš atėjau į kambarį, o jis klausia:"as tave liūdinu?" Atsakiau, kad taip, tai po kažkelių minučių jau plikas vonioj stovėjo bet fyntas koks, kad už nesibaigiančius erzinimus Jonė atsidūrė kampe. O ne, reikėjo matyti kaip raudojo, kaip raudojo. Vyras leido pasirinkti, arba kampas arba kitą dieną nebus filmuko. Raudojo ir stovėjo. Po to nusirengė, nusiprausė ir auksinis vaikas smigo pasakų besiklausydama. Na, svarbiausia mums dabar išlikti su vyru nuosekliais.
Kaip sakama, jūs bendraukit, o aš vis pasirinksiu man tinkamų perliukų
beje, dėl to jausmų atspindėjimo. Beveik visose knygose apie tai rašoma. Aš, visgi, taikau tą būdą, kad aš pasakau, vaikui, jog suprantu jo jausmus. Vakar ir Jonei aiškinau, kad suprantu, jog jai skaudu, kad reikia stovėti kampe, bet ji pati žino kaip reikia elgtis, kad kampe nereiktų stovėti. O svarbiausia, jau kelinta diena savimi džiaugiuosi, kad sugebu išlikti rami ir viską ramiai paaiškinti

Gal panevėžiečiams aktualuPanevėžiečiams - gal kam bus aktualu.

kaip tai nelengva, puikiai patiriu kiekvieną dieną
Papildyta:


Kuo čia dėtas melas? aš tikrai taip padaryčiau, jei turėčiau burtų lazdelę...

Tik iš tiesioginės reikšmės ryškumo ir prasmės kyla frazeologizmai. Nori pasakyti, kad niekas niekada į galvas niekam nešaudė....tiesiog iš oro apie minties galią kažkas susapnavo žodžių junginį?

Tai ką reiškia tiesiogine prasme "užkalbėti dantĮ'?
Norėjau, kad suprastum, jog skausmą, netikrumą galima užkalbėti ir tai vadinasi paguoda....guosdami dažnai šnekam apie dalykus, kurių nežinom, kuriais tikim...nepastebėjai? Tuomet linkiu, kad tokiems pastebėjimams mažiau patirčių būtų...
su vaikais, matau, nelinkusi net svarstyti....vaikams ir kalbu užkalbėjimus, kad nekilktų agresija. Mums padeda iki šiol. Žinoma, veiksmingiausia buvo mažiukams...dabar taip veikiama abipusiai ir tampa pretekstu rimtam pokalbiui neperrimta forma. Manau, kad svarbu apie rimtus dalykus kartais kalbėti ne visai rimtai. Situacija: primenu apie neišmoktą etiudą, o dičkis vograuja: "jei aš turėčiau stebuklingą lazdelę, aš jau mokėčiau etiudą ir mes grotume kartu, pasikeisdami rankų partijomis (tą žiauriai mėgsta, bet negauna, kol neišmoksta muzikinio teksto). Yra proga paklausti, ar tam būtinai reikia burtų ir pasvarstyti, kas svarbiau už burtus...vakare tai liudijanti pasaka... man tai geriau už situaciją: "jei neišmoksi etiudo, galėsi rinktis kampą arba negausi kompiuterio"...man ir, rodos, mano vaikams taip geriau. Suprantu, kad kitiems gali būti geriau kitaip, ar būtent tas būdas neveikia. neveikti gali dėl daugybės priežasčių, ypač dėl empatijos ir ryšio trūkumo. Sunkiai įsivaizduočiau save taip elgiantis pirmą mūsų bendrą pusmetį ar net metus, nors tuomet buvo amžius (bent dičkio) tam tinkamiausias. Ne visada ir dabar užtenka kantrybės užkalbėjimams, nors stengiuoosi. Būna, kad ir grubesnius sprtendimų variantus pasirenku (rinkis: kampas ar be kompo diena... ). Tai tik mano nuomonė.

sveikinu, dziaugiuosi...tas saldumas jausmas, kad nepaluzai, kad islikai rami ir konstruktyvi, kad vakaras, rytas, diena nevirto kosmaru, o ramiu ir rezultatyviu bendradarbiavimu - pats geriausias atpildas. Kaip ir vaiko akyse matomas pasididziavimas savimi, kad jis sugebejo

Bausme parenkat jus, o ne vaikas, viena is dazniausiai pasitaikanciu tevu klaidu auklejime, jus su vyru turit nuspresti, kaip jus baudziat, o ne vaikui duodat pasirinkti kokia jis nori bausme.

gliuka, sutinku su viskuom ka rasai apie auklejima, tavo auklejimas yra labai tikslus ir nuoseklus, vaikas zino kas bus jeigu netinkamai elgsis, o ne pasakas sekat kada vaikas yra inirses ir nevaldomas

ne, "pasakas" reikia sekti, ne kai vaikas įniršęs, bet tam, kad neįnirštų. Arba su mano rašliavojimu blogai, arba kažkam su teksto suvokimu.... Ir ne pasakas....
Kiekvienam savo: kas kūrybiškiau, kas spartietiškiau randa sprendimą...tik, bent mano vaikai (ypatingai mažius) ir dauguma, kurių vaikystė sužalota, yra labai emociškai jautrūs, su pažeista saviverte ir man svarbiausia tą jautrumą susisteminti į saugumą, stiprinti savivertę, neprarandant emocinio spalvingumo ir šilumos.

Ne tik kad leidžiu pasirinkti iš žinomų, sutartų ir mūsų parinktų bausmės variantų, bet dar leidžiu pačiam pasvarstyti, ką aš turėčiau daryti jiems taip besielgiant...fantastiškai idomus rezultatas. Tai visai nereiškia, kad aš taip ir darysiu . Tai galimybė jiems paieškoti sprendimų, kuriant santykius. Puikiai išmoksta vertinti ir iš šalies pažvelgti į savo elgesį, mūsų santykius. Gal nuo kokių penkerių pradėjome tokio bendravimo link....

Aš leidžiu pasirinkti - ar bausmę, ar tinkamą elgesį. kaip ir pasekmė bus bausmė, jei nenutrauks netinkamo elgesio.

Kartais ir įniršusiam nevaldomam vaikui tinka pasakos. Ar kažkoks signalas (atpažįstamas) kad jau išėjo iš ribų.
Pas mus buvo iš Marcinkevičiaus "ak kokia aš nelaiminga - skrybėlaitė nemadinga". Kažkada per pamoką (jau) lūžo juokais ir niekaip nesugebėjo paaiškinti, kas čia tokio juokingo. Aišku - suirzusiam, sudirgusiam, kad sustabdyti emocinį judėjimą į blogąją pusę. kai jau įniršis ar isteriškas elgesys - lieka tik tvirtai apkabinti ir neleisti prisidirbti žalos. Psichologė patarė nuprausti šaltu vandeniu, kai jau nebegali valdytis, tai tam tikra prasme irgi dėmesio nukreipimas į šalį (dantų užkalbėjimas).

bandžiau kažkada. gal klaida, kad jau tada, kai valdė emocijos, tada nuosprendis būdavo vienas 'aš savo vaikui viską leisčiau".

Šiuo konkrečiu pasakymu gautų tą visko leidimo pojūtį. Tai bene pats žiauriausias dalykas vaikui . Su tavo princese nežaisčiau to "žaidimo". Su savo mažiumi taip pat. Dičkis puikiai pasimokytų

Tuomet reikalingas labai sumanus pokalbio moderavimas: "kas jei". Kol kas nėra taip sunku spragų nepražiopsot, ateity bus idomiau. tikiuosi peraugs į partnerių su skirtingais igaliojimais bendravimą.
Papildyta:


Būtent. Bausmės būdas, geriausiai būtų vienas, bet skirtingose situacijose yra skirtingos galimybės. Bausmės atidėjimas man per žiauri ir mažesnio efektyvumo bei skatinanti neteisybės jausmą priemonė, todėl yra apspręsta keletas var. iš kurių galima rinktis. Būna, kad rinktis galimybių nėra. Bet kokią bausmę stengiusi 'pririšti" prie pasekmių. Dar ir dėl to bausmės būna gana įvairios, iš anksto neapspręstos. Taip sužino apie pasekmies, mokosi jas įvertinti, taip pat vertinti galimas elgesio pasekmes...
Kokia pasekmė kampas? - jokios. Ar kėdutė...gal nusiraminimas tik (greičiau vaiko pažeminimas, savivertės menkinimas, kad ir netiesioginis), bet priežastys tai toli nuo tokių pasekmių. Dėl ko vaikas suirzo nei kampas, nei kėdė neįgalūs vaikui atskleisti. Netinkamas pykčio būdas, paprastai baigiasi kažkur nėjimu kartu...kad ir palikimu sėdėti mašinoje, kol nueinu į parduotuvę - "man gėda su taip besielgiančiu". Neleidimu pareiti nuo paduotuvės namo pėsčiom (labai mėgsta): "nepasitikiu, kad sugebėsi padoriai ir saugiai elgtis".

Sunkiausia su antruoju auklėtoju, kurio mąstymas apie auklėjimą beveik identiškas gliukos žinutėms. Vieninteliu tikru argumentu jam tampa vaikų elgesio pokyčiai. Labai sunku apjungti tokius požiūrius į sistemą, bet...privalau, kad pavyktų. lašas po lašo ir akmenį pratašo (tiesiogine prasme taip pat )

Kiekvienam amziuje bausmes kitokios, kalba dabar eina apie mazameti. Tokiame amziuje bausmiu gausa ir ivairove kuria vaikui nezinomybes, nesaugumo jausma, nes jis negali prognozuoti savo tevu elgesio, manau, kad tai zalinga vaikui. Nebutina ta kedute kiekviename zingsnyje, net ne kas treciame jos reikia, net ir near galimybiu... tarkime -ateina ir pradeda rekti : noriu...sulciu...ir dar net nespejus man sureaguoti - vel saukia, tada krenta ant grindu - nebegu sodint ant kedes...ramiai pakeliu ir pasakau - gaus ko nori tada, kai paprasys. Ir nenusileidziu, ir nekartoju daugiau. Arba pramogaujam vis parke, mazius pradeda oziuotis, tas negerai, ten netinka, to nenori ir tt, tada pasakau, kad jei nesiliaus taip elgtis, teks mums iseiti, ir deja, teko...o kiti liko dukti... Jis tiesiog patiria veiksmo - pasekmes rysi, daugiau jokiu bausmiu jam nereikia. Skauda sirdi ir vaikui, ir mamai uz praleista puikia galimybe papramogauti.

Ir kaip ramus arba ne pasedejimas vaikui ant kedutes 2-3 minutes zemina jo saviverte? Pvz. pries tai jis pese broliui plaukus, buvo perpetas, nesiliove. Ka tada darytum? As dabar rinkciausi - pasodinima ant nusiraminimo kedutes, ir paaiskinima del ko taip nubaustas, po to sekanti aptarima. Kas sioje situacijoje menkina saviverte? Kad nutraukiau brolio zalojimo procesa? Ir tos dvi minutes be malonios veiklos, be zaidimu, nutrauktas filmuko ziurejimas jau yra bausme.