Socialinė atskirtis

Nu jo - visi pavyyyyyydi. Čia visų besipuikuojančių įsivaizdavimas. Todėl ir puikuojasi, kad mano, jog neįmanoma nepavydėti. Ir jeigu sakai, kad "man neįdomu, nerūpi", tai vis tiek gausis, kad tik apsimeti, nes pavyyyyyyydi.
Net pati tema tokia - "kodėl turėčiau taikytis prie kitų, juk aš galiu sau leisti, o jie negali ir pavyyyyyydi."

Na va ir matosi požiūris. Tau atrodo, kad tai - vaikų svajonė. Man taip neatrodo (bet žinau, kad neatsisakytų turėti jau vien todėl, kad galėtų kokiam pasipūtėliui atrėžti - va, ir aš turiu ir tau nepavyyydžiu). Tai kodėl turėčiau savo vaikui "pildyti" svetimų vaikų svajones?

Ai, visi zino tuos bla bla bla kad reikia nesimaivyt, nepavydet, nesierzint, tuo labiau nevogt ir nesimusti. Kiek tas pritaikoma realybeje, irgi visi zino.

Aprasiau konkrecia patirti is savo gyvenimo. Vaikai tai vaikai, bet suauge galetu ir geriau pagalvot. Aisku, mokykliniu reikmenu namuose nesandeliuosi "kad tik kas nepavogtu", bet visokie dzingaliukai, aksesuarai, juo labiau prbbangi elektronika, laaaabai tinka nestis kai eini i tvarta pas gyvulius.

Dar toks pastebėjimas iš asmeninės patirties.
Mes turim ne vieną kompą ir ne du, ir laptopų turim (darbas toks, kompas yra darbo priemonė, ne iš mandrumo, pasistengus būtų galima optimizuoti kiekį, bet rankos neprieina), bet vienas vaikas baisiai nervinasi, kad "klasėje niekas netiki" . Maždaug - jeigu turi, atsinešk parodyt, arba - jeigu neatsineši, vadinasi ir neturi. Matyt kitiems nesuvokiama, kaip galima turėti, bet nepasipuikuoti, nepasirodyti, kad apskritai tai gali būti ne stebuklas (ar svajonė, kaip rašė Subjektyvi), o kasdienio naudojimo daiktas.
Kitas vaikas, ačiū D, jau išaugo iš tokio lygio mokyklinių pasimatavimų.
Keista, bet ir kai kurie mokytojai panašiai pareplikuoja, nors iš kitos pusės - suprantama, juk mokytojai - irgi žmonės iš tos pačios visuomenės. Matyt reikėtų nunešti pasirodyti, kad patikėtų.

O niekas nepasigyre kad turi dar daugiau kompu? parodyt neatnese? Isivaizduoju kaip tempia visus kompus parodyt

Būtent - atsineša. Žinoma ne pradinukai, vyresni. Manau, kad tikslas ir yra - pasirodyt, nes neįsivaizduoju, kuriam gelui vaikui tas kompas mokykloje reikalingas... Jeigu labai prireikia, gali pasinaudoti skaitykloje esančiais. O laptopą tampyt - kam?
Mokytoja replikavo ne apie kompus, o apie kitos kategorijos daiktą. Buvau aprašiusi situaciją, bet ištryniau, nes jeigu skaito šią temą, tikėtina save atpažins, o tada mano vaikui atsirūgs.

Mano vaiko mokykla privati. Akivaizdu, kad bendras kontekstas joje - kiek labiau pasiturinčių šeimų, na, ne minimumą uždirbančių. Bet joje politika tokia: privalomos uniformos (nėra kaip puikuotis drabužiais), draudžiama neštis elektroninius žaisliukus (laptopus, planšetus ir kt.), mobiliakai iki pamokų pabaigos priduodami auklėtojai. Nei mačiau, nei girdėjau ir iš vaiko nepagavau jokio puikavimosi ar pavydo atvejo. Tiesa, kai kurie vaikai pasigiria savo veikliais ir matomais tėvais.

Jei panašios taktikos laikytųsi daugelis mokyklų (ir tėvų), gal ir vargo būtų mažiau. O kai mokykla paverčiama podiumu ar šeimos finansinių išteklių demonstravimu, - ir rezultatas atatinkamas. Ir čia jau nebe soc. atskirties problema, o paprasčiausias ribų nesuvokimas ar nepaisymas. Panašiai kaip ir darbe - gi neiname dirbti su vakariniais rūbais, makiažu bei aksesuarais, bent didžioji dauguma (išimtys egzistuoja, pvz. mano darbas - ta retesnė išimtis). Ir nesvarbu, gal pas ką nors namuose prabangių vakarinių suknelių bei papuošalų su deimantais - pilnos spintos - darbas yra darbas, su savais apribojimais. Tai lygiai taip ir darželyje, mokykloje - yra kasdieninis, darbinis kontekstas, ir yra šventės, laisvalaikio.

bet viesasis transportas jau yra VAZIAVIMAS, o ten aiskino, kad niekur vaziuoti nereikia. Tai ir klausiu - ka pesciomis tuos objektus pasiekti. Na aisku galima dar skristi.... tada irgi nereikes vaziuoti



kazkaip man sitas pavyzdys atvirksciai kvepia. Taip jau pasirodyti taviskis nori, o juo netiki. Kitu atveju jam tai nebutu svarbu (tiku juo ar netiki) - net neskaiciuotu klaseje jisai, kiek kompiuteriu jo tevai namuose turi.

Bet važiuojant viešuoju transportu išlaidos ekskursijai padidėja minimaliai, todėl manau, kad pasakymas "pėsčiomis" yra apibendrinantis - kai atkrinta kažkokio specialaus transporto organizavimas.
Žinoma, tai negalioja provincijoje.

Ar aš kur nors sakiau, kad mano vaikas nenori būti "ne prastesnis"? Aišku, kad išgirdęs "tu neturi kompiuterio" atsako, kad namie turi, tik nesinešioja. O turėtų tylėt? Jūsų vaikai sugeba nedalyvaut lenktyniavime ir net visiškai nereaguot? Tada lenkiu prieš jus galvą. Nes maniškis tai žiauriai nori įrodyti besipuikuojantiems, kad jis ne prastesnis (kalbu ne tik apie techniką, bet ir apie elementarius žaislus, kurie gali būti kokybiški ir tuo pačiu brangesni, o gali būti analogiški "iš kiosko").

Atėjus su tam tikro gamintojo batais, klasės "žinovai" pareiškė, kad pirkta turguje ir batai netikri. Kadangi vaikas atšovė, kad pirkta parduotuvėje ir batai - kuo tikriausi (kaip suprantu - jūsų nuomone irgi turėjo tylėt kukliai nuleidęs akis ), tai "komisija" tuoj pat patikrino: apžiūrėjo visas bato vietas, kuriose yra skiriamieji ženklai ir tam kartui atsikniso. Dabar nepasakysiu po kelių analogiškų daiktų patikrų atsikniso visiškai - dabar bent mano vaiko nebetikrina.
Manau, kad kai kuriems yra neįprasta nekalbėti apie tai kooooookiais drabužiais rengiasi ir kooooooookių gėrybių turi. O kiti taip pat yra skatinami neužsimiršti ir "laikyti ranką ant mados pulso". Bent jau aš sužinau, kas yra "krūta", o kas ne būtent iš vaikų - jie tą neįkainojamą informaciją parneša iš mokyklos.

Tema visai kitokia. O ar nėra gyvenime pavydo? Juk dauguma pykčių būtent dėl to, todėl nesutinku su sarkazmu. O jei žmogui išties nerūpi, neįdomu, tas labai pastebima. Tokiam kaip nuo žąsies vanduo visokie pasirodymai, kitą sykį galbūt piktinsis, stebėsis, bet ne apsimestinai.

O ar ne svajonė, turėti, troškimas turėti tai, siekiamybė? Vienas svajoja apie dviratį, kitas apie minėtus ar neminėtus dalykus. Vaikai svajoja ir tai nėra blogai, tikriausiai kiekvienas vaikas turi savo materialinių svajonių. Jei vaikas nori dėl savęs, o ne būtent dėl pasirodymo prieš kitus.

Mes neigiamai reaguojame į visokius kompiuterizacijos nešiojimus į mokyklą. Tačiau būna nuolaidų akimirkų, kai kažkuriuo momentu suprantu tuos vaikus, kurie galbūt neturi gebėjimų komunikuoti, sulaukti bendraamžių dėmesio ir turi tą galbūt šansą nors tuo būdu atkreipti į save dėmesį, suburti aplink save, sudominti, kad štai, yra objektas, kuris tuo metu padeda pritraukti, ir neblogai padeda. Žaisdami žaidimus jie turi bendrų interesų, kažkokie specifiniai kompiuteriniai žaidimai juos vienija. Tai nėra taip blogai, jei vertinti iš to taško.

Mūsų mokykloje leidžiama neštis, bet pamokų metu telefonai privalo būti išjungti. Yra nemokamas wi fi, tad vaikai juo naudojasi. Bet kalbant apie aprangą, kažkokius ypatingus sureikšminimus, pykčius, su tuo neteko susidurti ar girdėti, juolab, kad su vaikais kalbuosi apie viską. Yra kažkokios mados, tendencijos, kaip ir kitur, bet kad būtų kažkas pažemintas ar išjuoktas - tikrai nesusidūriau, bent jau mūsų klasėje nebuvo. Ir su tuo, kad kažkam reikia įrodyti ar parodyti, kad turi, taip pat neteko susidurti. Gal buvo kas buvęs svečiuose patvirtino?

Taip, suprantu, kad visi turi materialių troškimų (ar svajonių).
Bet ne visi - išmaniųjų telefonų ar kokių ten dar žaisliukų, kuriais galima pasipuikuoti. Šiandien specialiai paklausiau vaiko, ko iš daiktų norėtų labiausiai. Iš serijos - jeigu gautų, tai "žyzn udalas". Įvardino labai specifinį daiktą (susijusį su hobiu).
Todėl supratimas, kad vieno svajonė būtinai yra ir kito svajonė, nemanau kad yra teisingas, ir nebūtinai tos tavo svajonės visi pavydi.

Subjektyvi, nemokamas wi-fi yra gerai. Kaip tavo vaikai jį naudoja pertraukų metu? Ką veikia? Svarbius dokumentus išsiunčia? Naršo? Ar FB kokį "nemotyvacijos" paveiksliuką įdeda?

safarikids, nors su tavo kai kuriom mintim sutinku - bet ko cia vis puoli ant subjektyvios? beje, jei jau tokia esi nematerialiste - tai ko leidi vaika i privat mokykla? beje, lb nustebau kad subjektyvi irgi leidzia - nes kakziap maniau - kad ji buvo seniau apsvarstymuose - o gal maisau - leist i privacia ar ne?
nesuprantu to tavo puolimo vos ne kiekvienam poste narstymo. ar jus kokiam tevu sisrinkime susikibote?

manau, vaikai rungtyniaus - tai neisvengiama. nes...rungtyniauja SUAUGUSIEJI. taip nemanot? jau kartojau: gali puikiai zinoti, kad vidines vertybes svarbiau, bet 10-14m vaikui taip gali neatrodyti, tiksliau, jis skaudziau/jautriai reaguos i isores zenklus. po to ateis gabumu, idealizmo amzius, kaip ten su hipiais budavo, mes uz taika ir pries pramone, kara....mes nasi geliu vaikai su gitarom (ir lengvais narko ). o po to kaip ners musu vaikai i pin kalimus - ir pasidarys kaip mes: materija, materija, gerbuvio kurimas...... nevykelio sindromo kad isvengt....

o ar ne tu aiskinai, kad pas jus tam tikri dalykai seimoje yra iprasti ir kad tavo vaikai nesipuikuoja jais?