Autistukai

Mano mergytei 4 metai,pernai buvome Raidos centre,tai pasake,kad panasu i vaikystes autizma.Konsultavomes pries pora sav. genetikos centre,tai nusprende mus guldyt i Santariskes ir tirt kraujuka Olandijoj.Turiu irgi atsikopijavus is knygu informacijos,bet jos mazai lietuviu kalba.Mano mergyte is dvynuku,tai broliukas is menkiausio garselio ar rankytes mosto ja supranta ir mums vertejauja.
Ka manote apie delfinu terapija?

Sveikos,
Norėčiau čia rašančių mamų paklausti, kurios turi vaiką su Aspergerio sindromu.
Ar Jūsų vaikai lieka/likdavo darželyje ar mokykloje be vieno iš tėvų? Bėda ta, kad vaikui 6 m., anksčiau darželio nelankė, o nuo rugsėjo pradėjo lankyti priešmokyklinę grupę. "Pradėjo lankyti"- tai reiškia, kad lanko kartu su vienu iš tėvų, nes be tėvų nelieka nė keliom minutėm. Taip pat būnantis klasėje tėtis ar mama gali išeiti be vaiko ne toliau kaip iki atvirų durų. Žodžiu, esantis kartu vienas iš tėvų yra pastoviai "ganomas", kad tik niekur nedingtų. Ir taip yra simptomų, būdingų aspergeriui. Bet man šiuo metu labiausiai įdomu dėl likimo vienam grupėje, ar buvo kas nors panašaus pas Jus? Ką darėt? Nes juk tėvai negali visą laiką "mokytis" kartu su vaiku... Kažkada reikia jį palikti, bet kaip - nuplėšti nuo savęs ir palikti rėkiantį? Jokie įkalbinėjimai, žadėjimai, net apgaudinėjimai rezultatų neduoda, o jau du mėn. mokykloje praėjo kartu "besimokant" vienam iš tėvų.

Pilnai tave suprantu,mes taippat negalime palikti vaiko,bet mokykloje paliekame.Iš pradžių sėdėdavau už klasės durų,po to susitariau su juo,kad kai baigsis pamokos aš pasiimsiu ir nei sekundės nevėluosiu,taigi einu į mokyklą ir laukiu kol baigsis pamokos,po to kartu pareiname namo.Mes negalime palikti jo nei pas senelius ,nei kur kitur,jei būtinai kažkur reikia išeiti,tai pasikviečiu į namus senelius ir keletą valandų jis ramiai pabūna.Darželio praktiškai jis nelankė,nes vos tik nuvedus susirgdavo-pradėdavo dusti,dabar suprantu,kad dusulys būdavo nerviniu pagrindu.Kantrybės jums,jei vaikas reikalauja jūsų teks kurį laiką sėdėti klasėje,bet siūlau pamėginti pasėdėti ir už durų.

Ačiū už atsakymą. Turiu pasakyti, kad tai ne mano pačios vaikas, bet beveik tas pat kaip mano (ar nieko, jei detalių nerašysiu?)
O kas ir kaip Jums nustatė šį sindromą?
Kas konkrečiai Jums sukėlė įtarimą, kad vaikui kažkas ne taip?
Iš šalies pašaliniam atrodo, kad vaikui "reikia beržinės košės" (čia taip komentavo vienas asmuo, pamatęs, kad vaikas nelieka mokykloje). Deja, ir daug kam taip atrodo.

As palikdavau darzelyje rekianti Kadangi rinktis nebuvo is ko -tetis paliko kai vaikai buvo visai mazyciai, teko anksti pradet darbo paieskas, sunui buvo nepilani 4m, o jo broliuku 1m8men, kai isvedziau i darzieli. Tai tik gerai, kad vedeja atsizvelge i tai, jog vyresnysis labai jautrus (tada dar nezinojau, kad jis Aspergeris) ir leido lankyti ta pacia grupe su broliu - abu lanke lopselinuku grupe, tai brolio buvimas salia padedavo vyresniajam apsiraminti ir nerekti visa diena. Jei ne brolis, nezinau kaip butu buve.

Mums tai poliklinikoje gydytoja psichiatre su skyriaus vedeja diagnozavo.
O komentarus, kad vaikui reikia gerai ikresti i kaili, girdejau ir tebegirdziu jau 15m Ka padarysi, is salies tikrai taip atrodo, kad vaikas tik oziuojasi. Kartais ir paciai taip atrodo, kai kantrybe truksta, tenka mintyse save tramdyti ir kartoti kad tai ne oziai, o liga ir privalau buti kantri. Tai jei jau mamai kartais buna sunku suprasti, ka kalbeti apie kitus....

mums irgi pasaliniai siule ir berzines koses ir auklejimu uzsiimti, bet jie nesupranta, kad tai liga o ir siaip as i tokius nekreipiu demesio

Sveikos.
Ziuriu ir nauju nariu atsirade su klausimais.
Atene, Smilte nuo 6 pradejo eit i mokykla, bet cia nuo 6 visi eina, nebent dar nepasiruoses,s tai nuo 7 tada. Bet negalima lyginti Lietuvoj 1 klases ir cia. Todel pilnai sutinku, kad pas jus nuo 7 normalu. o cia jau galima. Ji tik dabar iki 100 pradejo skaiciuoti, ji jau antroke juk. Bet viskas jau sudetingeja, tai jau ir jai sunkiau daros.
Mano panelei buvo 4 metai, kai nustate polinki i autizma, o veliau pervadino i Aspergerio sindroma. Lietuvoj ne karta girdejau, akd reikia berzines koses jai, o cia tai irgi teko bobulyciu pasiklausyti arba zvilgsnius atlaikyti zmoniu, kurie sutoja ir spokso, taip dar blogindami situacija.
Dukra nei darzelyje, nei mokykloje neverke, kad lieka be musu. ji ir noredavo, kad iseitumem. Turi ji lydincia mokytoja, tai vis pykstasi abi, mat dukra nenori, akd prie jos kas butu.
o kas klause del ABA Lietuvoje programos, tai jei gerai supratau, mamytes pacios pagal ja dirba. Is kazkur atvyksta kas kazkiek laiko viena gydytoja, patikrina, isaiskina teveliams viska, vel jiems medziagos duoda ir toliau dirba teveliai. Gaila labai retai cia uzeina si mamyte, kuri pagal ta sistema su savo sunum dirba. Vokietijoje tai mums pasake, jei mes noretumem butent, kad pagal ta sistema dirbtu su dukra, tai patys turetumem uz tai apsimoketi. Bet jai ir be to terapijos nemazai padejo. Pas delfinus ir as noreciau su ja nuvykt. Kazkada psichologo uzklausiau( siaip jis tikrai geras specialistas), tik jis atsake, lygiai tiek gali ir karve padet. Tai paprasciausiai tai, kad jie gyvunai. Bet manau, kad delfinas vistiek tai ne karve , vistiek maloniau Bet cia be proto brangu, noreciau gal kada Lietuvoj pameginti. Klausimas ar dukra liptu i vandeni kur delfinai yra.

na nelyginciau delfino su karve
siaip ir as abejoju ar maniskis jystu i h2o su delfinu
nors kai esam buve pasirodyme su delfinais, tai jis vis sedejo nepatenkintas ir klykavo, reikejo raminti, o kai isejome, tai vis rode, kad ji su vezimuku pastatyt salia ju kur uz stiklo matosi kaip delfinai plaukioja
kita puse dienos savo vaika vos pazinau, jis bijo juros, o cia pats eina (sliuzia) i vandeni ir rekia poto pradejo prie zmoniu kabinetis, ko niekada nedare lb jau keistas jo elgesys buvo

Delfinu su karve ir as nelyginciau bet kad kiti gyvunai taip pat gali buti naudingi, isitikinau pati. Mano sunus nuo mazens alpo del "katytes". Ir ka manot. Kai namie atsirado kate, vaikas eme keistis tiesiog akyse - tapo kur kas ramesnis, sukalbamesnis, pradejo labiau dometis aplinka, o su metais pasikeitimai vis didesni. Gal ne vien del kates, yra ir kitu faktoriu,bet kad kate jam LABAI svarbi, nera abejoniu. Tikriausiai, kiekvienam vaikui tereikia atrasti ta vieninteli JO gyvuneli, ir jis gali tapti ne kiek ne blogesne terapija uz delfinus. Apie delfinus ir as kazkada svajojau, bet abejoju ar sunus butu lipes i vandeni - didelio vandens visada labai bijojo.

Kates aplamai yra gerai. juk pataria, turit daug streso, kate tureti, paglostyti ja vis, ji moka nuimti ta stresa ir nuraminti. Brolienes kate, net kai kas blogai jauciasi, atsigula salia.kai vaikai maziukai jos buvo, jei tik rekdavo vaikas, tai kate irgi guldavosi vaikams prie koju. Net kai draugai su vaikais ateidavo mazais, jei vaikas prabusdavo ir verkslendavo tyliai, kol tevai negirdedavo, kate ateidavo i kambari kur broliene su vaiko tevais budavo ir miaukdavo, tiesiai i akis ziuredama, kol kas pas vaika nueidavo. Viena drauge net specialiai isigijo kaciuka, kad vaikai ramesni butu. Sako , kad tikrai labai veikia.

o as kaciu nemegstu man jos grazios, paglostyt galiu, bet namie tai jau ne
o maniskis lb bijo gyvunu, pas seseri ziurkenas buvo, tai kai ji isleisdavo is narvo, tas klykdavo ne savo balsu poto buvon sveciuose kur papugeles irgi baides ir siaip jam rodai gyvunus, tai jis net nenori ziuret, vat tik vieno suns nebijo pas puske yra toks didelis, tai kazkaip nieko, bet jei jis tik prie jo arciau prieina, tai irgi nepatenkintas, jau rodo klyksmu