Buvau jau diena parasius apie dukra,bet man vis neleido supermama kazkotai atsakymo issiusti.
Dukra reaguoja i visu kosulius,krenkstejimus,prislietimus,ciaudejimus,ir jei kas eina jai uz nugaros,plaunamu indu garso ir kaip kada tuolete nuleidziamo vandens garso . Bet psichologas pasake,kad siaip jau tai ji istikro to nepernesa,bet pasaulis prie jos nesitaikys,ji turi pati stengtis irgi prie jo taikytis.Ji turi mokytis tai suprasti,o tam tevai mes ir esam,akd parodytumem,akd jei tu stengsies,tai ir pati iseiciu rasi. Su prisilietimais tai pasake-namie kai ji uzpsichuos ,kad netycia praeidami prisilietem ir paimkit ,sugriebkit ir palaikyti ten kur ji nemegsta ir pasakykit" ir stai paimiau,laikau,lieciu ir ka? KAs atsitiko? Ir ka dabar darysi?,Nieko nenutiko,kad prilieciau" Arba tas pats su kosuliu. Gatvej tai aisku durnai yra,ji pardeda is pradziu krenkset jei kas koso(arba kaip kada is kart cypia).o tada jei tolaiu koso zmones prasideda visas teatras.Ji zviegia,spardos, tempia sau uz plauku,gniauzo kumscius. Nu vakar irgi buvo,kad susinervino,jog moteris atejo i stotele,tai pardejo rekt. As vistiek ramiai ja nusivedziau i tarukini,ir netoli duru atsitojom,jei kas islipt pasiruosiau kur greiciau. O viena jauna moteris,jaunesne uz mane,baisiai persikreipus vis ziurejo i dukra i mane,per savo akinius,kol man truko kantrybe ir as isispitrijau i jos akis tiesiai,bet piktu zvilgsniu ir klausianciu.Tai pasimete nusisuko. O psichologas patare,jei matysit,akd nenustoja spoksot,sakykit tiesiai,akd ir kaip nesinori etiketes vaikui klijuot" ji autiste" ir nieko daugiau. sunku yra.Bet ka darysi.
Sveikos 
Pareis, aš manau, kad išties nereik bijoti žmonėms pasakyti dukrelės diagnozės, svetimi akimirksniu pasidaro supratingesni, viskas susidėlioja į savo vietas.
Nors mano sūneliui tik įtariamas šio spektro sutrikimas, nes diagnozės nepavyko nustatyti, kadangi jis susirgo ir mums teko išvažiuoti iš ligoninės, tačiau lankantis pas medikus, kai jie jį kalbina, o jis juos ignoruoja, aš pasakau, kas man mažyliui įtariama. Tuomet jie patys ieško kontakto su sūnum, kitaip elgiasi su juo.
Pavyzdžiui, maniškis labai plėšo popierių į skutelius, aš įėjusi pas daktariukę apie tai įspėju, nes jis prie viso to ir judrus, tad jei pagriebs kito ligoniuko kortelę, iš jos, kol atimsiu, gali nedaug ir belikti.
Jūsiškiai, kažko bijo, pas savo mažylį baimių nelabai pastebėjau, greičiau jau pastebiu, kad jis neturi savisaugos jausmo, lipa taip aukštai, daro kažką tokio, kad gali susižeisti, bet iš to nepasimoko. O tas taip pat vienas iš autistukų požymių.
Na ką, geros dienos
Pareis, aš manau, kad išties nereik bijoti žmonėms pasakyti dukrelės diagnozės, svetimi akimirksniu pasidaro supratingesni, viskas susidėlioja į savo vietas.
Nors mano sūneliui tik įtariamas šio spektro sutrikimas, nes diagnozės nepavyko nustatyti, kadangi jis susirgo ir mums teko išvažiuoti iš ligoninės, tačiau lankantis pas medikus, kai jie jį kalbina, o jis juos ignoruoja, aš pasakau, kas man mažyliui įtariama. Tuomet jie patys ieško kontakto su sūnum, kitaip elgiasi su juo.
Pavyzdžiui, maniškis labai plėšo popierių į skutelius, aš įėjusi pas daktariukę apie tai įspėju, nes jis prie viso to ir judrus, tad jei pagriebs kito ligoniuko kortelę, iš jos, kol atimsiu, gali nedaug ir belikti.
Jūsiškiai, kažko bijo, pas savo mažylį baimių nelabai pastebėjau, greičiau jau pastebiu, kad jis neturi savisaugos jausmo, lipa taip aukštai, daro kažką tokio, kad gali susižeisti, bet iš to nepasimoko. O tas taip pat vienas iš autistukų požymių.
Na ką, geros dienos
Man atrodo diagnozę ne visada reiktų sakyti nes kai pasakiau okulistui,tai pradėjo elgtis su sūnumu kaip su kokiu kvaileliu.Pradėjo klausinėti kaip šuniukas loja,ką sako katė...Ojam tai 7 metai,tokius klausimus paprastai užduoda 3 metų vaikui.Mano vaikas labai pasimeta svetimoje aplinkoje,pasimetė ir ten.Okulistė pradėjo rodyti skaičius o sūnus sako kad tai raidės.Ta parodė skaičių 2,o tas sako kad čia A.Aš žado netekau,nes vaikas laisvai skaito nuo 4 metų.Mano pagrindinė problema,kad vaikas už namų sienų jaučiasi nesaugus,jis labai pasimeta ir nežino ką sakyti, daryti ,elgtis ir panašiai.Todėl niekur ir nenori eiti nebent kartu su manim.Įsivaizduoju kaip sunku Pareis,maniškiui isterijos sukyla kai skamba varpeliai,trenkiasi durys,bet aš nuo šių garsų galiu jį apsaugoti bet jis ir pats užsidengia ausis,o nuo svetimų žmonių kosulio juk neapsaugosi.Su jo baimėm bandžiau kovoti :privesdavau prie mežio kad paliestų žievę,bet daugiau taip nedarysiu,nes jis ne tik žviegė, spardėsi,bet medžių išvis pradėjo vengti.
Sveikos,
taip, Atėne, sutinku, kad kartais iššaukiama ir netinkama reakcija, pasakius preliminarią diagnozę. Kai po ligoninės grįžom namo, reikėjo apsilankyti pas pediatrę, mūsiškė jau buvo baigusi darbą, priėmė svetima. Kai ji liepė maniškiui išsižioti, kad apžiūrėtų gerklytę, o jis išvis jos "nepastebėjo", ji pradėjo pykti ir vos ne prievarta žiodyti jį. Man teko pasakyti. Tuomet ji išties pradėjo su juo elgtis kaip su kvaileliu, po to ištarė, "protelio tai jam užtenka". Norėjau pasakyti, kad protelio pas jį gal net daugiau nei pas ją... Vienžodž, supykau
Bet išties, tai yra atleistina, ji vyresnė, tos kartos pediatrė, kai autizmas apskritai buvo kitaip diagnozuojamas, jo nepripažindavo kaip kompleksinio sutrikimo, o iškart pripaišydavo protinę negalę. Juk realiai net JAV autizmą pradėjo diagnozuoti kaipo tokį tik prieš 30 metų.
Na ką, tuomet belieka daktarui pasūlyti pasidomėti naujausia literatūra šia tema, nors ji ir nėra labai gausi.
Kiek pastebėjau, tai ir mūsų spauda, televizija apie šią liga prabilo visai nesenai.
Stiprybės, mamukai
taip, Atėne, sutinku, kad kartais iššaukiama ir netinkama reakcija, pasakius preliminarią diagnozę. Kai po ligoninės grįžom namo, reikėjo apsilankyti pas pediatrę, mūsiškė jau buvo baigusi darbą, priėmė svetima. Kai ji liepė maniškiui išsižioti, kad apžiūrėtų gerklytę, o jis išvis jos "nepastebėjo", ji pradėjo pykti ir vos ne prievarta žiodyti jį. Man teko pasakyti. Tuomet ji išties pradėjo su juo elgtis kaip su kvaileliu, po to ištarė, "protelio tai jam užtenka". Norėjau pasakyti, kad protelio pas jį gal net daugiau nei pas ją... Vienžodž, supykau
Bet išties, tai yra atleistina, ji vyresnė, tos kartos pediatrė, kai autizmas apskritai buvo kitaip diagnozuojamas, jo nepripažindavo kaip kompleksinio sutrikimo, o iškart pripaišydavo protinę negalę. Juk realiai net JAV autizmą pradėjo diagnozuoti kaipo tokį tik prieš 30 metų.
Na ką, tuomet belieka daktarui pasūlyti pasidomėti naujausia literatūra šia tema, nors ji ir nėra labai gausi.
Kiek pastebėjau, tai ir mūsų spauda, televizija apie šią liga prabilo visai nesenai.
Stiprybės, mamukai
As gydytojams irgi nepuolu sakyti. Viena kart pas ausu gydytoja seselei teko pasakyti,kai toji visai kantrybe praradus pradejo ant dukros pykti,kad toji tokia didele nepadaro ko jos praso.TAda jau as isikisau ir pasakiau,akd ji autiste.PAsimete siaubingai,paskui maciau,akd slapta koretele narse ir rado,akd parasyta buvo kortelej,jog dukra turi autizma.O vaiku gydytojas yra pasakes"nieko cia daug nebepadarysi,kai tokia diagnoze".Nesigincijau,tik pasakiau,kad as vistiek darysiu viska ko dukrai reikia.Jam nieko kito neliko,tik kaip israsyti man tuos logopedus ir ir kitus siuntimus.
Būtent tai ir nervina,kad perskaito diagnozę ir iškart vaiką nurašo,bijau kad taip neatsitiktų mokykloje.Savo nerimą papasakojau psichiatrei,tai ji parašė kad vaiko intelektas atitinka jo amžiaus vaikų intelekto lygį ir aš tą popierių nunešiau mokytojai.Pati esu mokytoja ir žinau ,kad daugelis kolegų tingi dirbti su tokiais vaikais kaip mūsų ir prastus jų mokymosi rezultatis motyvuoja tuo,kad su tokiais vaikais neįmanoma dirbti.To tai aš tikrai neleisiu todėl ir renku visokius popieriukus.
Musu mokykla buvo pprasius,kad padartumem intelekto testa.Bet daugaiu pats direktorius norejo,nei mokytoja,kuri darzelyje tikrino busimus pirmokus. Gaila,kad si mokytoja jau i pensija iseina.Ji mano dukra dar ir dabar sutiksu gatvej pakalbina,nepraeina pro sali. Jei mes tokia mokytoja gautumem,tai butu labai gerai,nes turi ir grieztumo,bet ir supratimo "kitokiems" vaikams. Tai mes pristatem pazyma irgi,kd dukra yra visiskai normalaus intelekto.Ir net pats psichologas su terapiautaias buvo mokykloj ir kalbejo su direktorium.Praeita savaite dar teko viena neutralu stebetoja tureti.Toji gydytoja turejo ptvirtinti arba paneigti psichologo isvadas.Ji tik pasake,kad pagalbos dukrai reikia,jei nepavyktu sitoj paprastoj mokykloj,tai turetumem bandyti dukra leisti i kalbos mokykla.Kur vaikai mokomi pagal tokia pat programa,kaipü ir visose pradinese,tik jie turi kazkokiu problemu su kalba. Bus matyt.
Ta kalbos mokykla tai kažkas panašaus į logopedinę mokyklą.Man gydytoja nerekomendavo ten eiti,nes vaikas gali nukopijuoti kitų vaikų šveplavimą ,mikčiojimą ir pan.Maniškis ir taip "savų"žodžių prisigalvoja,jei dar kokių "naujovių"iš ten parsineštų tai dar daugiau problemų turėčiau.
Seksis,nes kitaip ir būti negali,o mes jiems padėsime.
QUOTE(Pareis @ 2006 06 30, 07:54)
Lutute,kaip jums siaip sekasi.Labai retai apsilankai. Mes vargstam del dukros rekimo,kai kas nors koso. Kalbejau uzvakar su psichologu.Jis ptare kol kas dar bandyt paciai iveikti ta itampa einant i viesuma,kai zinau,kad reks.Gal tada dukra dar kaip nors irgi ramesne liks ir nustos taip smarkiai reaguot.Nors jis pilnai tiki,kad pats tas garsas ja paveikia. JIs buvo pasikonsultaves ir su ausu gydytoju ligoninej,jis prasitare,akd yra kelis kart teke kazkokius spec kistukus naudoti autistams vaikams,kurie jautrus garsui.Jei niekas nebepades ir toliau dukra sitaip draskysis del sito garso,tai teks gal kreiptis ir pas ta ausu gydytoja.Arba bandyt kazkokius vienus raminancius vaistus dukrai duot.Kurie sake,turi idomia savybe,kazkodel veikia tik autistus vaikus,jiems is vidaus itampa nuima,jie kiek ramiau i visus dirgiklius reaguoja.As tai turbut jau mielai ir dabar jai ju duociau,bet jie cia labai neskuba vaistu kisti.As bijau kas bus,kai ji i mokykla prades eit.
Beje,perskaiciau as ta knyga Mark Hadon" tas keistas nutikimas suniui nakti". Buvo idomu paskaityti,lyg istikro ja autistas vaikas parases butu.
Beje,perskaiciau as ta knyga Mark Hadon" tas keistas nutikimas suniui nakti". Buvo idomu paskaityti,lyg istikro ja autistas vaikas parases butu.
pritruksta laiko apsilankyti. Daug tenka dirbti su vaiku, o dar pora tevu prisiprase kad valandai ateiciau pas juos padirbeti, tai nelieka laiko niekam.
tai jau gana neblogai laikomes, daug problemu jau neliko aisku daug dar yra. Pas manu sunu jau beveik isnyko baime garsams, rekdavo kai siurblys, skalbimo masina veikdavo. Tai mes specialiai leidom kiekviena diena ir tuo metu kai su juo uzsiimdavau kazkokia kita veikla, nes susidomedavo ir trumpam pamirsdavo rekti, tada ji apdovanodavau , pagyrdavau duodavau trupineli skanumyno, vis daugiau isbudavo ramus. Dra rekdavo jei koks vaikas darzelyje per muzikos pamoka nusidainuodavo
nes jis turi apsoliucia klausa, ir pyksta jei kas negerai dainuoja, bet ten tiesiog, ji subardavo kad tyletu, ir irgi atprato, bet ausis dar uzsikemsa 
Omes vis dar atostogaujam,buvom kaime,vakar sugrįžom iš jūros ir vėl į kaimą.Gerai kad turime kur važiuoti nes per tokius karščius nupušti galiu.Mano vaikinas išmoko plaukti,tai visiems giriasi ir demonstruoja.Pastebėjau kad net miegodamas plaukia.Okaip jūsiškiai valgo?Maniškis turi kelis patiekalus ir kitų net neragauja,mėsos visai nevalgo.Jo maistas:blynai ,kiaušinis,ryžiai, grikiai,agurkai,varškė,jogurtas ir saldumynai dar bulvių košė.Ir viskas,kiti patiekalai jam neegzistuoja.
