Mūsų vienetiniai beveisliukai

Aš ten vokiečių temoj nedarašiau, bet būtų gerai, kad Jūs dabar su mazge į kuo didesnius žmonių sanbūrius vaikštinėtumėt. Ir į kuo įvairesnius. Tai, jei tik leidžia galimybės, keliaukit VISUR kartu. Šunys šunim, sudraugauja nesudraugauja - visko būna, bet va su žmonėm dabar pats tas amžius, kad jei norit kitokio atsako į jos reakcijas, šuniukas turi kuo daugiau pamatyti ir teigiamai pažinti.
Jeigu norės kas paglostyt - leiskit, aišku, bet pati būkit gudri ir varinėkit su kokiu sūriu kišenėse ar kitkuo, kas ją labai labai veža
Ir dirbat - nueinat šalia kokios parduotuvės, vardas-žingsnis atgal-kąsniukas, ir dar kąsniukas, vėl vardas-kąsniukas. Paeinat penkis žingsnius paprastai - vardas-žingsnis atgal-kąsniukas, ir vėėėl kartojat. Leidžiat su susidomėjimu į žmones paspoksot ir pauostyt, o tada vardas-žingsnis atgal-kąsniukas.
Jei suloja, griežtas ir piktas, bet ramus (ieškokit savo pusiausvyros) EI, šuniukas atsisuka į Jus (o pradžioj tikrai sureaguos ir atsisuks) - pagiriat-žingsnis atgal-tada laaabai giriat-tada kąsniukas, vėl giriat, vėl kąsniukas. Tada ramiai einat kelis žingsnius prie dirgiklio (jei tai įmanoma, t.y. "dirgiklis" nenuėjo šalin ), tada vėl vardas, kąsniukas, jei reikia - žingsnis atgal.
Ir taip toliau, ir panašiai, ir taip kartojam iki begalybės, kol pasiekiam norimo rezultato.
Tokioje fazėje svarbu šuniukui parodyti, kad:
- nėra ko nerimauti, viskas čiki, ir jokių baisumų čia nėra;
- lojimas yra netoleruojamas;
- šeimininkas yra fainas, su afigienais skanėstas ir mielais žodeliais

Ir nesibaiminkit pati, dabar pas Jus ganėtinai "lievas" amžius šuniukui, kai pradeda platėti horizontai, bet jie dar nauji.

dideliausias dėkui už patarimus
vat idomiausia, kad kai mes mieste vaikštom, ji į žmones arba nereaguoja, arba labai draugauja, buvom prieš savaitę katedros aikštėj, tai vaikų su tėvais pulkas mus apspito ir glostė, ji kuo puikiausiai tuo dėmesiu mėgavosi, su visais draugavo. na žinoma šunį pamačius jau visai kita situacija... jeigu šuo mažas ir pakankamai toli, arba eina ramiai, ji jį tik nužiūri, gali paurzgalioti, na kaip šunys urzgia kai nėra tikri kas vyksta. o va jeigu didelis, o dar ir aktyvus, ir dar loja, na tada prasideda isterijos
į žmones ji reaguoja piktai savo (daugiabučio) kieme ypač jeigu jie elgiasi keistai: bėga, šlubuoja ir tt
tik jai suurzgus aš timpteliu už pavadžio, ir baruosi, reikia išmokti tai daryti ramiai jeigu loja, pliaukšteliu per uodegytę. šiaip ji į manę atsisuka, ar tuo metu duoti skanuką? nes gavusi skanuką ji apsisuka ir vėl loja, ar nebus tai lojimo skatinimas?
vat vakar buvo pvz taip: pievoj pamatėm didelį šunį, jis buvo apurgztas, aš ją subariau, tada liepiau sėsti (ji tą komandą vykdo idealiai), ji sėdėjo nusisukusi nuo to šuns, dėmesį buvo sukoncentravusi į mane, per tą laiką šuo priejo prie mūsų, ji atsisukusi jį pamatė, bet jau nebelojo, gražiai uostinėjosi, aš jai už tai daviau kelis skanukus, kas kažkiek laiko.
bet kitą diena sutikom kitą šuniuką, irgi kai nelojo leidau jai prie jo prieiti, ji uostinėjosi ir jam į ausį ėmė loti
uždaras ratas

Visų pirma, jokių pliaukštelėjimų. Dabar šuniui reikia paaiškinti, kas per daiktas tie žmonės yra, kad jie visai nebaisūs. Plius, pliaukštelėjimas, kokį aš įsivaizduoju didžioji dauguma atlieka tai visai ne korekcija, o tik šuns erzinimas/žaidimas, o dažniausiai - šuns "balamūtinimas" ir blaškymas tarp juodo ir balto. Ir dar per uodegą
Ateičiai - arba gera korekcija, arba jokios korekcijos.
Bartis galima, bet jei jau baratės, tai taip, kad atrodytų, jog dangus griūva.
Iš kitos pusės žiūrint - tas barimasis, korekcijos visada turi kažkur vesti, kažko mokyti šunį. Tai negali būti šiaip - pasibariau, pasikoliojau ir gerai. Šuniui tada stresas, nežinomybė ir dar didesnis stresas, griūna pasitikėjimas vedliu, ir vėl stresas. O jei šuo minkštenis - tai garantuotai stresas.
Plius, visokie pliaukšėjimai yra aktyvinančios korekcijos, jos tokiu atveju ne per daugiausiai ir padės. Bet Jums dabar ne korekcijų reik, o to nuobodaus reakcijų šlifavimo.
Jeigu loja, jau rašiau ką daryt ankstesnėj žinutėj. Šuniukui atsisukus į Jumis, trumpai pagirkit, tada galit sakyti komandą EINAM ir porą žingsnių paeiti nuo dirgiklio ir tada jau kartojat ankstesnę žinutę.

Kad suprastumėt, kaip kovoti su lojimu, reikia suprasti, kas įtakoja tą lojimą. Lojimą gali sukelti ne viena priežastis, bet šiuo atveju tai yra nepasitikėjimas ir noras nuvyti kažką nepažįstamo, ir todėl baisaus, šalin.
Lojimas nereiškia puolimo (dažniausiai ), tai yra šuns troškimas nuvyti priešą iš savo asmeninės erdvės ir tikėjimasis, kad priešas tuo lojimu patikės ir pabėgs. Lojimu siekiama įbauginti priešininką ir IŠVENGTI kovos.
Todėl skiriasi ir Jūsų šuniuko reakcijos kai jis: yra svetimoj teritorijoj / yra savam kieme, svetimas šuo toli / svetimas šuo arti. Dėl to dabar reikia dirbti su kuo daugiau situacijų, kuo daugiau žmonių ir kuo daugiau dirgiklių. Tas laikas bus ganėtinai nuobodus, bet laiko atkarpa, kurioje galima bandyti kažką keisti yra trumpa, todėl verta pasistengti ir pasiraitoti rankoves.

supratau, stipriai dirbsim žinau, kad su mažiukais šuniukai reikia daug padirbėti, kažkaip mano pirmas šuo Bartas buvo lengviau auklėjamas, labiau linkęs paklusti, o va ši merga su charakteriu, dar reikia pakovoti laukiu nesulaukiu kada ji jau bus didelė ir protinga

pasirodysim kaip Barto miega tenka saugoti, kitaip vyksta drakes



o cia jau zilstelejes Bartuko nosiukas

Jollee, kada Taiga fotosesiją apturės?

Kokia jau dzidzele mergiote uzaugo


Cia ji naturaliai po tais visais apklotais, ar tik fotkei? turiu omeny siluma - vilksuniai paprastai nelabai megsta aukstu temperaturu

Man tai keista kaip tokia nedidelė pertvara Ingos merginą sulaiko
O Katė tai naūroj taip, šilumos ieško Pas mumi šiaip nėra šalta, apklotai nuo rujojančios kalės saugo, bet Katei maga prisiglaust einant miegot tai jau antrą naktį vidury išmiega, užmiega po užklotais, po kažkiek laiko išslenka ir atsigula ant jų - sukaista gal

auga auga vaikas kaip ant mielių



ta pertvara labiau turbūt psichologinė, net foto matosi, kad ji be didelio vargo gali patekti pas brolį pasimušt

Labas vkaras

turejom mes nuotykiu vakar Lora vakare pabego,pamate kazkoki suni ir puole paskui ji begti.As begti negaliu (del kojos traumos) kol nuejau i kiema,pasiemiau masina,isvaziavau jos iekoti-o jos niekur nera...vakaras,tamsu,nieko nesimato taip ir neradau jos.Siandien jau 8 val. ryte isvaziavau vel ieskoti,vazinejau ir as ir mano tevas su savo masina ir neradom.Pakabinom skelbimus visur kur galima,po pietu sulaukiau skambucio,kad mate ja,is karto isvaziavau ieskoti,atvaziavau i ta vieta-jos nera,nuvaziavom su tevu truputi toliau ir radom (nuo namu kazkus 7 km) tik tiesa pasakius ne is karto atpazinau ja visa purvina,slapia,is gelsvos-tapo juoda isejau is masinos-ji aisku is karto atbego pas mane,pradejo sokineti,ato#idaraiu bagazine,pasodinti ja-nenorejo lipti,tevas norejo padeti-tai pradejo loti,vos neikando (tai jeigu kas noretu priglausti-nesileistu) atveziau namo,is karto i vonia ikisau,pamaitinau.
Vaikai kai dingo-visi verke...tai siandien atsidziaugti negali,mazoji tai nesitraukia nuo jos,laksto paskui ja po visus namus.

miegaiukai

kai gražesnių orų sulauksim


karališkai


Labas! Nuotikį apturėjot.... Džiugu, kad gerai bagėsi, kad jau namie