Mūsų vienetiniai beveisliukai

#505
QUOTE(Agnnyte @ 2014 01 30, 09:03)
Man vien šiaip eit ir vaikščiot kažkaip beprasmiška, laiko gaila  lotuliukas.gif  va, jei pasiimam šunį, tai tada problemos nebelieka. Nors šiaip... sako, pasivaikščiojimai labai gerai tiek psichologiškai, tiek fiziškai, bet nu niekaip... Jei ne šunys, apskritai tikriausiai iš namų kojos nekelčiau toliau, nei iki parduotuvės  blush2.gif


aš irgi neičiau cool.gif nebent į mišką grybaut. Vasarą per dieną miške praleidžiu po šešias valandas ir labai gaila,kad šuns negaliu imti kartu...



Dėl epilepsijos, ne visos istorijos baigiasi blogai. Su vaistais kai kuriems šunims visai atitolina tuos priepuolius, iki minimumo, gali gyventi pilnavertišką gyvenimą. Mano katei epilepsija išvis priepuolis buvo vieną kartą gyvenime, daugiau nepasikartojo.
Atsakyti
#506
O as zinokit jau pradedu panikuoti ir gailetis kad suni is prieglaudos paemiau. verysad.gif Uzsikroviau varga ant savo galvos. Kaip tycia nieks nepaprotino, kad suo is prieglaudos ir nuo maznes augintas savas taip kaip diena ir naktis. verysad.gif doh.gif Jei buciau zinojus kokia ji bus, tai net nebuciau emus. Maniskis katinukas persiukas kaip auksas salia jos atrodo.
Nezinau ka daryt. Vakar vakare isvedziau 22 val nieko nedare, tik blaskesi. tasesi ant pavadzio, gulesi, sliauze. Uzdariau nakti virtuveje. Ryte 6 virtuve grazi, daviau est, gert. 6:30 i lauka. Vel ardesi, blaskesi, nei siko nei myzo. Mane nervas tik pradejo imt. Namo tik tempesi. Nu ka, palikau vel virtuveje, isejau i darba. Vyras veliau kelesi i darba ir vezt vaika i darzeli, tai sake pakraupo. Virtuveje gal 2 kruvos ir didziule sysalu bala. Tai keike mane, nes valyt turejo viska.
Tai va nezinau ka daryt. Man neteko susidurt su tokiu atveju, kad suo lauke nesysioja. Dar ne karto per 5 dienas lauke nesisiojo, dik dideli reikala darydavo, o va siandien ir namie prisiko. As suprasciau, kad neisvesciau jos, o cia vedi, o ta kaip laukine, nors laukiniai lauke turbut reikalus atlieka.

Tai va, nezinau kaip toliau elgtis... Buciau nedirbanti, be vaiku, tai galima butu zaisti, o db fiziskai nebespeju su tokiu sunimi verysad.gif

Galit man dabar skaityt morala, nes pati ant saves pykstu ir keikiu uz durna galva. Sakyciau mokinuke buciau, o db moteris 31 metu kaip kvaisa pasielgiau, o prielglaudoje matyt tik dziaugesi, kad tokio suns atsikrate....
Atsakyti
#507
Fera, šuniukui labai didelis stresas ir tai suprantama. Mano ir nuo ma-ų dienų auginama beveislė nuo streso užsidaro trim dienom - nei ėst, nei sysiot parą ar dvi, nei kakot. Neėdė ir savaitę. Kai priėmiau iš lt beveislę, 7 mėn nesocializuotą kalę, ji pabėgo pirmą dieną Danijoje nes buvo visiškai absoliučiai pakraupusi iš tos baimės. Aišku teko ir balų valyt. Paleidinėjom iš pradžių savam mažam kieme pora dienų, vėliau lauke su kitu šunimi ir tikrai atsistatė visos baimės. Svarbu tik kantrybė smile.gif
Atsakyti
#508
QUOTE(Fera82 @ 2014 01 30, 11:28)
O as zinokit jau pradedu panikuoti ir gailetis kad suni is prieglaudos paemiau.  verysad.gif Uzsikroviau varga ant savo galvos. Kaip tycia nieks nepaprotino, kad suo is prieglaudos ir nuo maznes augintas savas taip kaip diena ir naktis.  verysad.gif  doh.gif Jei buciau zinojus kokia ji bus, tai net nebuciau emus. Maniskis katinukas persiukas kaip auksas salia jos atrodo.
Nezinau ka daryt. Vakar vakare isvedziau 22 val nieko nedare, tik blaskesi. tasesi ant pavadzio, gulesi, sliauze. Uzdariau nakti virtuveje. Ryte 6 virtuve grazi, daviau est, gert. 6:30 i lauka. Vel ardesi, blaskesi, nei siko nei myzo. Mane nervas tik pradejo imt. Namo tik tempesi. Nu ka, palikau vel virtuveje, isejau i darba. Vyras veliau kelesi i darba ir vezt vaika i darzeli, tai sake pakraupo. Virtuveje gal 2 kruvos ir didziule sysalu bala. Tai keike mane, nes valyt turejo viska.
Tai va nezinau ka daryt. Man neteko susidurt su tokiu atveju, kad suo lauke nesysioja. Dar ne karto per 5 dienas lauke nesisiojo, dik dideli reikala darydavo, o va siandien ir namie prisiko. As suprasciau, kad neisvesciau jos, o cia vedi, o ta kaip laukine, nors laukiniai lauke turbut reikalus atlieka.

Tai va, nezinau kaip toliau elgtis... Buciau nedirbanti, be vaiku, tai galima butu zaisti, o db fiziskai nebespeju su tokiu sunimi verysad.gif

Galit man dabar skaityt morala, nes pati ant saves pykstu ir keikiu uz durna galva. Sakyciau mokinuke buciau, o db moteris 31 metu kaip kvaisa pasielgiau, o prielglaudoje matyt tik dziaugesi, kad tokio suns atsikrate....


manau kalba Jūsų nuovargis, visgi stresas daro savo ax.gif
gaila, kad oras toks šaltas, gerai būtų, kad kuo daugiau su ją prabūtumėt lauke, šerti irgi būtų gerai lauke, tuo labiau ji mėgsta šį reikala, kiek pamenu. pasisodinat ir kai ji apsiramina, duodat sausiuko kelis grudelius, einat toliau, tik ji į Jūs atkreipia dėmesį šiaip apsiramina - duodat dar. ir taip visas maistas turėtų eiti iš rankų lauke.
kaip sakė vienas protingas žmogus iš SM, kinologija reikalauja daug kantrybės smile.gif
prisiminkit, kad mažiukas šuniukas irgi darys namuose ir auklėt jį reikės stipriai mirksiukas.gif
Atsakyti
#509
QUOTE(Fera82 @ 2014 01 30, 10:28)
O as zinokit jau pradedu panikuoti ir gailetis kad suni is prieglaudos paemiau.  verysad.gif Uzsikroviau varga ant savo galvos. Kaip tycia nieks nepaprotino, kad suo is prieglaudos ir nuo maznes augintas savas taip kaip diena ir naktis.  verysad.gif  doh.gif Jei buciau zinojus kokia ji bus, tai net nebuciau emus. Maniskis katinukas persiukas kaip auksas salia jos atrodo.
Nezinau ka daryt. Vakar vakare isvedziau 22 val nieko nedare, tik blaskesi. tasesi ant pavadzio, gulesi, sliauze. Uzdariau nakti virtuveje. Ryte 6 virtuve grazi, daviau est, gert. 6:30 i lauka. Vel ardesi, blaskesi, nei siko nei myzo. Mane nervas tik pradejo imt. Namo tik tempesi. Nu ka, palikau vel virtuveje, isejau i darba. Vyras veliau kelesi i darba ir vezt vaika i darzeli, tai sake pakraupo. Virtuveje gal 2 kruvos ir didziule sysalu bala. Tai keike mane, nes valyt turejo viska.
Tai va nezinau ka daryt. Man neteko susidurt su tokiu atveju, kad suo lauke nesysioja. Dar ne karto per 5 dienas lauke nesisiojo, dik dideli reikala darydavo, o va siandien ir namie prisiko. As suprasciau, kad neisvesciau jos, o cia vedi, o ta kaip laukine, nors laukiniai lauke turbut reikalus atlieka.

Tai va, nezinau kaip toliau elgtis... Buciau nedirbanti, be vaiku, tai galima butu zaisti, o db fiziskai nebespeju su tokiu sunimi verysad.gif

Galit man dabar skaityt morala, nes pati ant saves pykstu ir keikiu uz durna galva. Sakyciau mokinuke buciau, o db moteris 31 metu kaip kvaisa pasielgiau, o prielglaudoje matyt tik dziaugesi, kad tokio suns atsikrate....

Na, kadangi šuo itin bailus ir traumuotas, kreipėtės į gerą dresuotoją? Pats žmogus be didelio žinių bagažo ne kažin ką ir nuveiksi.. Šiaip ar taip, kaip buvo pasakotos istorijos, reikia daug darbo skirt norint tokių pokyčių O amžius įtakos nedaro mirksiukas.gif kiti 13mečiai protingesni ir atsakingesni už 60mečius
Atsakyti
#510
QUOTE(Suqernova01 @ 2014 01 30, 07:50)
Baisu pagalvoti čia pasiskaičius, kaip geba neatsakingas žmogus taip sugadinti kitam padarėliui gyvenimą, įvarydamas tokias fobijas verysad.gif

Fobijos nebūtinai yra tik įgytos, jos galli būti ir įgimtos. Tai yra, baimių pasireiškimą, nervų sistemos reagavimas į tam tikrus veiksnius, ne taip jau retai būna ir įgimtas.
Net ir vienoje vadoje dažnai galima rasti neadekvačiai į aplinką reaguojantį šuniuką, bailiuką ir jo brolį/sesę, kuris visur pirmas. Svarbiausia, tų bailiukų neveist, nes paskui sunku ne tik žmonėms, bet ir patiems šunims.
Tad kartais žmogus sugadina šuniui gyvenimą ne elgesiu ar tai mušimu kokiu, o tiesiog... neatsakingu veisimu.

Bailūs šunys yra sunkūs šunys, su jais reikia daug, tikslingo, atsakingo darbo, švelnaus, bet kartu ir labai tvirto, su daug meilės, bet dar daugiau taisyklių. Ir tai, niekada negali būti tikras. O įgimtų baimių išgyvendinti dažniausiai neįmanoma. Gali bandyti pakeisti reakcijas į 99 dirgiklius, daaaaug, ilgai ir sunkiai dirbti, bet - pasitaikys 100-asis, ir visas darbas šuniui ant uodegos. Galima pratinti prie kokio dirgiklio vienoj vietoj, pvz., neįgaliujų vežimėlio namie, šuo daugmaž pripras (gal), ir atrodys viskas ok, bet jei tas vežimėlis pasirodys riedinas nuo kalno, pavyzdžiui - vėl panika.
Ir taip pasaka be galo...

Net ir iš prieglaudos šunis reikia rinktis atsakingai, įsivertinti savo norus ir galimybes. Nors visos knygutės rašo, kad "apsispręskite, kam įsigyjate šunį, kokie jūsų poreikia, ar daug laiko skirsite ir t.t", bet tai iš tikrųjų svarbūs klausimai. Gyvenimas su šunimi turi būti mielas abiems - tiek šuniui, tiek šeimininkui. Tylusis nepasitenkinimas yra bjauriai šlykštus, o šunys daug geriau nei žmonės pagauna visus smulkius nuotaikos ir nusiteikimo niuansėlius.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo megeja: 30 sausio 2014 - 10:49
#511
QUOTE(Fera82 @ 2014 01 30, 11:28)
O as zinokit jau pradedu panikuoti ir gailetis kad suni is prieglaudos paemiau.

O kas sakė, kad bus lengva? Nenoriu tirštint spalvų, tačiau... Jei dabar kantrybės nėra, tai gal verta galvot apie grąžinimą šuniuko? Darbo į tokį šunį įdėt reikės dar daug daug daug. O gali būti, kad baimės tik sumažės, tačiau nedings. Ar tikrai esate tam pasiruošę morališkai, fiziškai ir netgi galbūt finansiškai? Gali prireikti daug laiko, kantrybės ir pingių dresūros pamokoms, kad šunį bent padaryti valdomą.
Kol dar nepraėjo daug laiko, kol mažiau prisirišę tiek Jūs, tiek šuo prie Jūsų, gal pasvarstykit? Gal tiesiog dar neatėjo laikas ir Jūsų šeima apskritai nepasiruošusi įsileisti į namus šunį.
Atsakyti
#512
QUOTE(megeja @ 2014 01 30, 10:42)


Net ir iš prieglaudos šunis reikia rinktis atsakingai, įsivertinti savo norus ir galimybes. Nors visos knygutės rašo, kad "apsispręskite, kam įsigyjate šunį, kokie jūsų poreikia, ar daug laiko skirsite ir t.t", bet tai iš tikrųjų svarbūs klausimai. Gyvenimas su šunimi turi būti mielas abiems - tiek šuniui, tiek šeimininkui. Tylusis nepasitenkinimas yra bjauriai šlykštus, o šunys daug geriau nei žmonės pagauna visus smulkius nuotaikos ir nusiteikimo niuansėlius.


Na as va emiau su tikslu, kad vaikui augant su suniu geresne atmosfera seimoje. Mano vaikas neigalus (sunki autizmo forma)visai nieko nekalba, turiu valgymo sutrikikus, zema intelekta. tuo paciu galvoju gera darba padarysiu paemus suni is prieglaudos verysad.gif juk siuniukas nedidelis 5 kg, meilus. Nebuciau emus didelio ir agresyvaus suns, kuriam jau reiktu didelio ziniu bagazo.
Na gal per anksti panikuoju.
konsultavausi su sunu dresuotoja is "Nasru" tau daug dave patarimu. Bet matyt kaip cia raset fizinis ir psichologinis nuovargis daro savo. Va kaip tik siuo metu vaiko neigaluma prasitesinejam, daug problemu verysad.gif
Sakyciau zalia buciau sunu auklejime. 17 metu auginau kalyte dvarniuke, kuri buvo begalo protinga, rami, stabili. Irgi nediduke 10 kg. Tik silti prisiminimai man ja atsiminus. O sita matyt tuoj sugriaus visas rozines svajones apie nediduko suniuko gyvenima seimoje...
Atsakyti
#513
QUOTE(Fera82 @ 2014 01 30, 10:58)
O sita matyt tuoj sugriaus visas rozines svajones apie nediduko suniuko gyvenima seimoje...

Svarbiausia - nepanikuokit. Nuvažiuokit pas dresuotoją, kad ir į tuos pačius Nasrus gyvai, dresuotojas turi matyti šunį, būtinai.
Tada, kai jau turėsit ir dresuotojo nuomonę savo kraityje, atsisėskit viena su savimi ir puodeliu arbatos ir gerai viską apmąstykit. Ar esat nusiteikusi investicijoms, ar daug jų reikės iš viso, kokios perspektyvos ir pan.
Jei manot ir tikit, kad susitvarkysit, ir norit susitvarkyti, jei matosi šviesa tunelio gale - priimkit sprendimą ir dirbkit.
Jei nenorit, nepatinka, yra vidinis atstūmimas šuns, jei prognozės visai prastos, jei tikrai daug ne, tai tada neverta tolinti neatitolinamo. Be meilės ir širdies rezultatai bus menki, arba visai nebus, kad ir kaip kvailai tai skambėtų.
Atsisveikinkit su šunimi, prieglaudos idėjos nepalaidokit, bet kitą šunį rinkitės labai atidžiau ir labai atsakingiau. Jūs turite apie daug ką pagalvoti, prieš įsigydama šunį, ne vien tik apie jo vizualinį panašumą į prieš tai turėtą augintinį.
Atsakyti
#514
o aš tokiais momentais svarstau, kad gal turėtų būti kažkoki kriterijai pagal ką šunys dovanojami ir jiem ieškomi namai, o pagal ką migdomi... tai yra žiauru, bet kiek šansų, kad šią kalytę atidavus atgal į prieglaudą ją paims kažkas norintis kovoti su vėjo malūnais? sakau vėjo malūnais, nes pvz maniškė taip ir neįprato, kad laukas už namų ribos - gėris. Nueina nuo namų 300 metrų ir vsio, tempia mane atgal. Ir kiek vargau, kol numojau ranka. Į ilgus pasivaikščiojimus jos neimu ir tiek.
Galų gale mano kaliukė juk su kasa bėdų turi, visiškai neįsisavina sausiako. Veterinarė sako kad tai dažna beglobių bėda dėl netinkamos mitybos. Kol aš tai supratau... Dabar šeriu RAW. Jos imunitetas nuolat silpnas, tai kokia liga gali - tokia ir kimba, jau sirgo grybeliu, auksiniu stafilokoku, nebeprisimenu ką dar turėję esam... Prieglaudose tie silpni mažyliai iš paskutiniųjų traukiami į gyvybę... Ir nežinau koks atsakymas teisingas... Bet maniškę žmonės palaikė keletą mėnesių ir gražino į prieglaudą, kaip nebendraujančią. Na ji psichutis ir buvo tik jiem kantrybės neužteko, o aš žaidžiau... Kiek šansų, kad jeigu ne aš, kas nors dar kitas būtų kentęs vos ne metus sysiojimo namie?

dabar neseniai skaičiau skelbimą apie šunį, kuris paniškai bijo lyg pavadėlio? nu bėda tame, kad jis nemažas ir klaikiai bijo eiti į lauką, jo neišeina iškrapštyti iš narvo, prieglauda klausinėja kokiom priemonėm kas galėtų padėti su juo susitvarkyti... gal aš atbukau per tiek laiko, bet ar ne tikslingiau vietoj jo imti ne tokį problematinį šunį, kuris turi daugiau šansų būti padovanotas ir sėkmingai gyventi?
Atsakyti
#515
o vat man idomu, ar prieglaudose papasakoja apie tokias šunų bėdas? g.gif
ar tiesiog įduoda pasakydami, kad va šuniukas biškutį bailiukas, bet tuoj apsipras ir viskas bus ok
Atsakyti
#516
QUOTE(Gorada @ 2014 01 30, 11:08)
o aš tokiais momentais svarstau, kad gal turėtų būti kažkoki kriterijai pagal ką šunys dovanojami ir jiem ieškomi namai, o pagal ką migdomi...

Aš tau labai labai pritariu. Berašydama aną žinutę dar galvojau, kada LT ateis užsienio praktikos geroji pusė, kai bus atranka šuniukų. Aišku, tikėkimės ne tokia kaip užsieny, bet va ta geroji pusė, atsakingoji.

Bet net ir tu, žiūrėk, vargai vargai su sava vargšele, ir ką - rezultatai tik namų, kontroliuojamoj aplinkoj. Ir ne todėl, kad darbo mažai įdėta, bet kartais problemos būna ne į išsprendžiamų lentyną dedamos.

Nors gal čia viskas bangomis eina? Buvo metas, kai iš prieglaudų beveik niekas neėmė, tik jos ėmė. Dabar gi, pasiėmimas šuns iš prieglaudos, tai tarsi žygdarbis, kuriam suteikiamas hiperbolizuotas herojinis atspalvis ir kuriam daromas savotiškas piaras. Nesupraskit manęs klaidingai, išgelbėti gyvybę - tikrai pagirtina, ir labai šaunu. Bet visame šitame man trūksta abiejų pusių atsakomybės, o iš prieglaudų pusės - drąsos priimti kartais negražius ir sunkius sprendimus. Žmogus negali savo silpnumo numesti ant šuns keteros, jis turi priismti atsakomybę, ir ne visada darbas su šunimis - tai tik žaidimas ir pasivaikščiojimai. Lyderystė visada turi ir sunkiąją pusę.
Atsakyti