o prieglaudos skiriasi, nes vizijos ir tikslai skiriasi. nėra vieningos sistemos, man nepatiko kaip tu tvarkai prieglaudą, nagi ėmiau ir sukūriau savo ir tvarkausi kaip man atrodo gerai... vistik tai prieglaudų pradžia Lietuvoje, mes neturim dešimtmečių patirties.... nereikia norėti, kad viskas atsirastų iš karto. ilgainiui gal išsigrynins kažkokia sistema. yra vienos prieglaudos, kurios vadovaujasi: geriau kokybiškai, bet mažiau gyvūnų, yra tokių, kurios negali pasakyti "ne, nepriimsim dėkit tą šunį kur norit". iš šono, nesigilinant labai lengva sakyti, ai jos blogai daro reik daryti taip ir taip. BET... kai pradedi gilintis.... nu vat žiūri į šunį:
jam kokie 6-8 metai. serga sąnarių displazija. žmogui - meilumo įsikūnijimas, prieini, o jis kaip išmintingas senolis įremia savo galvą į tave. nesileidžiant į jausmus - senas, ligotas. žiūrint sentimentaliau, glaudžiasi lyg norėdamas skausmu pasidalint. ir ką daryt? migdyt? kaip nuspręst ar jį labiau verta gelbėti ar kad ir mano Pesto? isterikutę visur myžiojančią ir viską graužiančią? vat čia ir skyla prieglaudos, vienos už tai kad abu užmigdyt. antros už tai, kad gelbėt jauną fiziškai sveiką šunį, trečios už tai, kad gelbėti mano senolį.
ir kuri iš jų bus teisi? matot? sunku rasti vienintelį atsakymą teisingą.
o dėl savo Dzeuso galiu pasidžiaugti. Kelis metus jis vargo prieglaudoje, aš vis vežiojau vaistus, kelios merginos vis dėdavo pinigėlių papildams. Ir ką jūs galvojate? Prieš savaitę atsirado šeima, kuri jį pasiėmė į namus. Važiuodama aplankyt labai jaudinausi, privažiavom kiemą - žiūriu statybos, susiraukiau "jau paėmė kaip sarginį šunį stroikėm"... Pasitinka šeimininkė ir veda mus prie šuns, aš vis einu ir akimis ieškau, kur voljeras ar būda. Einam link namo, o aš galvoju "negi už namo kažkur vargšą užkišo", o ji mane veda į vidų !!!!!!!! Galite patikėti? Dzeusas gyvena šiltam kambary
Kartu su šeimininkais, kurie įsirenginėja tą namuką. Man tai buvo ko ne stebuklas. Aš tą moterį apsikabint norėjau ir dėkoti dėkoti dėkoti... Vat ir atrodo beviltiškas šuo. Iš esmės atrenkant ką laikyti prieglaudoje gal reikėtų pirmiausiai kreipti dėmesį į agresiją: ar šuo agresyvus žmogui? Dar vienas dalykas ką daro užsienio prieglaudose, jei kalytė atsiveda šuniukus, dalį užmigdo - visų nepalieka.
Galbūt dar kriterijus: senas, aklas, kurčias šuo, kuris prieglaudoje tik egzistuoja.
O daugiau nežinau. Kažkaip reikėtų vertinti ir psichiką.
Na čia tik teoriniai pasvarstymai.
Papildyta:
QUOTE(inga321 @ 2014 01 30, 16:00)
dauguma gelbėja visus pajėgia ar ne. vieni stengiasi globotiniams suteikti kokybiską išlaikymą: geras maistas, vet priežiūra, gyvenimas pas globėjus, dovanojami tik suskiepyti ir pagal amžių sterilizuoti/kastruoti gyvūnai, griežta atranka kam dovanoja; kitiems svarbu ne kokybė, o kiekybė: šunys ant lenciūgų prie budų, šeria košėmis ir tt. turbūt dėl to požiūrio ir susiskaldė 
Bet matai kokia dviprasmiška situacija. Ėjau gatve - radau sušalusį šunį. Paskambinu į tą prieglaudą, kuri labai žiūri kokybės ir išgirstu atsakymą "palaikykite, kai pas mus atsiras vieta tada priimsime, dabar neturime vietos". Ir ką man daryt? namie dominuojantis šuva, kur man šitą dėt? paleist vėl blaškytis gatvėj ir šalt? tada skambini į tą varguolių kompaniją, kuri bėdai esant priims, duos kažkokį kampą, kad ir tos pačios košės, bet pilvelis jau bus prikimštas. Šuns jau niekas nebenuskriaus, nepartrenks mašina, jis nesušals naktį lauke. Taip - sąlygos gal bus labai prastos. Bet jeigu mano šuo pasiklystų, aš labiau norėčiau, kad jį kas ant grandinės prirakintų, kol aš jį surasiu, nei kad paliktų kažkur blaškytis...
