Ar visos anytos- velnio pramanytos?

Mane labiausiai nervina anytos kisimasis vaiku klausimu. Jau kiek kartu sneketa, kad mes su vyru neplanuojam, nes nera salygu ir noro dabar, tai vistiek zyzia ir zyzia, kada anukai, kada anukai..per kaledas vel leptelejo, ,,tikiuosi kitais metu anuku jau..,, .Svarbiausia dar savaite pries vel mes jai sakem, kad tikrai nenorim dabar, o ji vel kaip uzsukta plokstele su savo tais anukais. Galvojau sprogsiu, bet susilaikiau sikart. Nebezinau, kaip jai pasakyt, kad nesikistu, ir kad cia musu dvieju su vyru reikalas, o ne jos.

Kam Jūs jai, senai moteriškei, tiesiai į veidą savo tiesas kišat. Taigi pametėkit mintį, kad kai būsim pasiruošę, tada ir bus. Arba, kad anūkai rasis ne už kalnų. Pamaitinkit pažadais. Aprims. Lauks Na ir tegu laukia. Bet tam kartui pykčio ir aštrių pasisakymų išvengsit.

kad ji ne sena, vos 50 metu, iki senatves dar toli sitas variantas buvo isbandytas pats pirmas, nepadejo, nes dar aktyviau spaude, kiekvienakart aplankius nuskambedavo fraze ,,tai gal jau nescia pagaliau,, , kazkada leptelejo, kad gal nevaisinga esu ar ka poto karto nebesileidziu su ja i grazias kalbas ir sakau tiesiai sviesiai, kad nenorim.

Pabėdavok, pasiguosk, sakyk: "daro daro tavo sūnus, ale niekaip nepadaro. Nevaisingas matyt...."

Aš manau, kad mūsų gyvenime atsiranda tokie žmonės, kokių mes nusipelnėme.. Tokie, kokių reikia mūsų asmenybei vystytis, kažką keisti savyje, mokytis, priimti gyvenimo pamokas.

Perskaičiau visą temą ir susigėdau - mano anyta tiesiog auksinė, už ką jai likimas atsiuntė tokią marčią kaip aš? Kiekvieną kartą kai atvažiuojame ji ne apie sūnų šokinėja, o apie mane - visuomet pagaminti tie patiekalai, kuriuos mėgstu, patalai išpurenti, galėčiau visą dieną nesikelti iš lovos - maistas man būtų atnešamas tiesiai į lovą, ir vis paklausiama ar dar ko nors nenorėčiau - gal blynų? gal tokių salotų, gal kitokių salotų? ir pan.

Tai dar klausimas ar ji nuoširdi, jei sakote, kad jūs ne angelėlis? Jums geriau žinoti ar tai tikras rūpestis ir meilė, ar pataikavimas dėl kažko, gal pvz. turtinga marti esat

O koks skirtumas - nuoširdžiai ar nenuoširdžiai? Kol man gerai - nesigilinu, nors abejoju ar tiek ilgai kas nors galėtų apsimetinėti. Taip, aš turtinga, bet ir vyras nebiednas - tuo aspektu mes lygiaverčiai. P.S. - mano mama apie vyrą šokinėja, "ačiū, kad tokią į žmonas paėmei" )) tai gal anyta tą patį apie mane galvoja "ačiū, kad už tokio tekėti sutikai"

Visokių žmonių yra, kai kam nuoširdumas, tai visko pagrindas.
Dėl pinigų kai kurie žmonės gali šokinėti net ir visą gyvenimą ir be pagrindo aukštinti. Nesvarbu, kad patys nebiedni, tuo labiau, jei biedną gautų į marčias - žemintų, o jai turtingesnę, tai ir aukštintų. Pasaulis juk margas.

Aš savo anyta,tik džiaugtis galiu,labai taktiška moteris,niekada nesikiš ir nemokins kaip ir ką reikia daryti už tai ją gerbiu ir myliu,o jai ir nepatiktų ji man kažkuo,vistiek ją gerbčiau kaip vyresnį žmogų ir už tai,kad jos dėka turiu tokį nuostabų vyrą,kurį ji atvedė y šį pasauly

http://www.15min.lt/...59-396337?cf=df

Alytaus policija tiria giminės nesutarimus. Viena miesto gyventoja kaltina savo anytą nusukus sprandus keturiolikai žąsų.


Va kaip būna

O tai jei ir nevaisinga, tai jau ne zmogus. Jos sunelis, beje, irgi lygiai taip pat gali buti nevaisingas. Dabar gal trecdalis poru su ta problema susiduria, ir daznai suzino tik tada, kai jau rimtai peradeda gaminti kudiki. Mes irgi turejom problemu. Bet mano vyras ir anyta patys tarpusavy issiaiskino, kame bedos ir kur. Ir kodel anuku nera. Manes i ta diskusija nevele. Man teko aiskintis su savo mama. Abu pasakem tikra priezasti ir atstojo. O tai, kad jos laukia anuku, nematau nieko blogo ar pikto. Tai labai naturalus mociuciu noras.

Pas jus gal priezastys, duok Dieve, kitos. Tai taip ir pasakykit anytai, kad dabar 3 (5 ar 10) metu vaiku neplanuojat. Kad norit pagyvent tik sau (pakeliaut, pasitaupyt butui, karjera daryt, etc.). Dar pridurkit, kad ir ji dar labai jauna, o atrodo dar jaunesne ir kad su anukais atrodys kaip mama. O tada jus pavydesit. Tai ir motera pamaloninsit ir sau gyvenima pasilengvinsit. Kam cia pyktis.

Beje, negalima taip sakyt, kad ji i Jusu gyvenima kisasi. Tai ir jos gyvenimas - anukai taigi jos, ji ju galbut laukia.




Maniske tokia pati. Dar savo sunu, mano vyra varineja ir liepia sokinet aplink mane. Pradzioj tai isvis galejau kaip karaliene pagalvem paramstyta sedet. Dabar tai jau kartais kavos jai isverdu, kartu isgeriam. Po pietu indus suplaunu. Bet daugiau seimininkaut nepuolu. Ten jos namai, ne mano. Manau, kad tai tiesiog elementarus anytos svetingumas. Gyvena jie toli, aplankom retai, tai ir elgias kaip su sveciais. Apie kitus svecius turbut irgi sokineja.

Tiesa, mano mama tokia pati. Sokineja aplink zenta, ir valgius jo megstamus daro. Ir dar mane pavaiko. Mano vyras vakar su uosve bunant pas tevus mano susivienijo ir mane priverte eit jiems kavos daryt. Niekaip as jiems neirodziau, kad dabar jie manim rupintis turi