Ar visos anytos- velnio pramanytos?

Man regis mes skirtingai suprantame situacija. Jums tai atrodo pazeistos subordinacijos klausimas, man tiesiog nesuprantama kaip savo sunui, vaiko tevui negalima pasakyti apie tai, kas nutiko jo vaikui ir manau, kad Bekase taip pat tokio poziurio, kad tas klausimas turejo buti aptartas su vaiko tevu, kuris buvo salia. Galiausiai is praktines puses, jei vaikai dar savaite sveciuosis ir yra tikimybe, kad anuke vel slapinsis i lova, tai reiketu arba vaiku tevui pasakyti, arba (laikantis poziurio, kad tai intymu) paskambinti marciai ir pasitarti. Ar ne? O jei tai nera didele problema, tai tuo labiau galima tevui pasakyti, juk kas cia tokio? Apie pretenzijas pareikstas Bekases vyrui ir vyro Bekasei tik ji ir gali pasakyti. Gal jis veliau ir pakalbejo su savo mama, atsiprase pasikarsciaves ir su ja susibares. Nagi visiems pasitaiko pasikarsciuoti ir susibarti Kad iskart to nepaminejo, kaip jau minejau nestebina, nes tema ne apie vyro ir zmonos santykius, o marcios ir anytos.
Apie kontrole hiperbolizavau atsakydama i Jusu komentara, kad Bekase turetu/galetu sau reiksti pretenzijas, kad kazkuo nepasirupino. Tai ir smalsu patapo, kaip atrodytu tas pasirupinimas?

Sioje situacijoje as Bekasei reiksciau maziausiai pretenziju. Galimai ji savo komentarais, situacijos pateikimu, galejo papilti zibalo. Didzioji dalis cia esanciu merginu, moketu suvaldyti si sarsala, be dramu ir skandalu. Matyt darna santikiuose nebuvo prioritetu.

Itariu, jei sunaus ir motinos santikiai isties butu normalus, motina nebutu sunaus seimoje traktuojama kaip "ne artimas zmogus". Manau visos problemos ir prasideda nuo vertinimo. Jei vyras sutinka, su tokiu vertinimu, apie kokias dvasines sasajas galima kalbeti, lygiai del siu priezasciu nera artumo. Nes jis tapo idelaiu zmonos vyru, bet hu..jovu sunumi. Nors is esmes brandus zmogus tai gali puikiai suderinti. As jau nenustebciau, kad anyta yra taip sokdinama, prisiminkime kuciu pyragelius, ir niekam tikusia lova-sofa, kad jau nabage bijo issizioti, kad visai neisbrauktu is giminiu sarasiuko. Ir dabartinis atvejis, issiziojo ir vel ne vietoj.

BEt as taip ir nesupratau, kodel jus manote, kad tai, jog vaikas slapinasi anyta traktuoja kaip pasaulino masto problema, kuria reikia nedelsiant spresti, skambinti visais varpais? Gal ji kaip tik gavloja, kad tai normali problema, kuri gali palaukti kol mama atvaziuos, todel tarp mergaiciu ir issiaiskins...

todel kad tokiu sukirpimu zmoniu kaip jus ( nes jums tabu sneket apie tokius dalykus seimom)mano mama tokia pati, kur apie tokius dalykys tabu,o ypac ne vyrams sakyti. ir cia nekartos klausimas o pacios asmenybes kazkokios problemos

Manau man ir atrasyti jums nieko nereikia, jus gi puikiausiai zinote, apie kokius dalykus as sneku, tad zinote dar man neparasius, ka atrasysiu. Valio. As nieko pries.

Taip, Moonte, mudvi gal šioje temoje ir "iškasenos", Jūs - "beveik anyta", o aš - jau visa anyta ir dukart močiutė, bet didelio skirtumo savo ir savo vaikų (jau suaugusių) požiūryje į intymumą nematau. Tiesiog ateina laikas, kai vaikas pradeda suvokti savo lytiškumą ir drovėtis tam tikrų dalykų. Pvz., mano vyriausias anūkas jau kuris laikas viešose vietose, jei tik yra galimybė, eina į vyrų tualetą ir prašo padėti tėtį arba kitą šeimo vyrą (savo namuose ar pas mus didelio skirtumo nepastebėjau). Tai negi reikėtų jį versti rinktis moterų tualetą, jei šalia yra tėtis, senelis ar dėdė? Arba, jei kuri dukra man kažką intymaus pasipasakoja, tai ir lieka tik tarp mūsų (na, nebent tai būtų kokios nors rimtos sveikatos problemos, bet su tuo, ačiū Dievui, dar neteko susidurti).





PS, labai klystate. Mano mama prieš II pasaulinį karą ir jo metu mokėsi pradinėje vienuolyno mokykloje, ten būtent mokė tokių dalykų, t.y., kas yra menstruacijos, kaip ir iš ko pasidaryti "paketus" bei tvarstį jiems prilaikyti ir kitus dalykus, o mane viso ko mokė močiutė, nes bręsti pradėjau kiek anksčiau už savo bendraamžes, o literatūros tokiomis temomis nebuvo (pamenu, berods, tik dvi knygas "Mergaitės dienoraštis" ir "Būk vyras")

Super izvalgos, puikiai papildancios, dar ir prapleciancios diskusija mintys.

Na, as laikausi nuomones, kad beveik visada galima problemas isspresti (ar pradeti sprendima) elementariu pokalbiu. Bet pokalbyje turi dalyvauti daugiau kaip vienas zmogus. Kitaip tariant jei as noresiu isprest problema, pasisodinu MB ir kalbu su juo, aiskinu savo pozicija, o jis nesiklauso, pro viena ausi ieina, pro kita iseina, rezultatu bus 0. Galeciau taip pat sekmingai pasikalbeti su siena. Todel man situacija su lova ir pyrageliais atrodo dvilype. Is vienos puses sunus su zmona galetu su mama aptarti tokia problema, kad lovose miegoti ne tik, kad nepatogu, bet ir kelia fizini skausma. Ir visi tariasi kaip spresti problema ar visi kartu susides ir pirks naujas lovas, ciuzinius ar dar ka. Kad ir vietoj dovanu, per kelis kartus supirks ka reikia. O tuo tarpu senus netinkamus ismest ir naudot jau turimus ciuzinius. Del tam tikru patiekalu velgi, galima tartis, kad atsivesiu savo, atvaziuot anksciau ir pasigamint savo ar pan. Bet sprendimu priemimui reikalingos tam tikros salygos. Pvz jei anyta isizeis del nepatogiu lovu, priims tai kaip asmenine kritika, isizeis, kad jos maisto marti nevalgo, galvos jog issivaizdina atsivezdama savo ir t.t. Nedaug isieciu bera is tokiu situaciju. Ir gan suprantamai atsiranda nuoskaudos, kad taves neklauso, tave laiko islepusia ir t.t.
Apie anytos traktavima seimoje, cia kaip tas pavyzdys su suriu - jei vyras su motina sutaria, bendrauja ir turi rysi, tai dar nereiskia, kad visa seima taip pat sutars, bendraus ir tures rysi. Elementariai gali skirtis asmenybes. Nekalbu apie pagarba, kuria deretu tureti, nebent zmogus kazkokiu savo negraziu elgesiu nenusipelno. O siaip santykiuose (ir ne tik su anyta) reikia ieskoti kompromisu, rinktis kuriuos musius gali laimeti, kuriu ne. Ir taip, butina atkreipti demesi i seimos tradicijas, ju elgesi tarpusavyje ir pagal tai nustatyti savo lukesciu, is anksto nustatyti ribas (kaip buvo pateikta pavyzdyje su seneliu rukymu prie vaiku), galiausiai naudtis instinktais, moterisku gudrumu ir tiesiog buti geranoriskai

As nesakiau, kad anyta is to daro tragedija, tiesiog bandziau argumentuoti, kad jei tai problema, reiketu imtis veiksmu nedelsiant, t.y. pasakyti sunui ar paskambinti marciai. Bet jei tai nieko ipatingo, ne jokia ne problema, tai kodel tai turetu buti nepasakoma sunui? Ar apskritai kodel nenutylima? Jei mano anyta nepasakytu savo sunui, bet savaite lauktu manes ir tai butu viena is pirmuju pokalbio temu, kazkiek ant jos supykciau. Na, bet musu santykiai tokie, kad jei kas, ji man paskambintu, o as tuomet pasakyciau ar musu seimoj tokie dalykai aptariami su MB ir gali drasiai aiskintis abu, nereikia manes laukti, ar ar padekociau, kad intymu reikala pasake man ir abi pasitartume ka daryt toliau, o MB pasakyciau as, kaipo FYI. Manau bet kuriuo atveju tevai turi teise zinoti kas vyksta su ju vaikais
Kazin ar kas tiketusi tokios situacijos darzelyje, kad jei mergaite prislapino lova, tevams nebus pranesta tol, kol neateis pasiimti mama, nes teciui tai jau negalima sakyt?

Na matau, jus neskaitete, ar neatsimenate Bekases kuciu piragelius...

Bet kodel, ji privalo sakyti sunui, jei anot jos tai intimus pokalbis? Jus galite atmesti sita prielaida? Vertinimas nieko ypatingo-gali palaukti, tai nereiskia, jog nera intimu.

O as nepykciau, kodel, uz ka as tureciau piktintis. Ji is kitos puses, visai galejo nieko nesakyti. Man asmeniskai problemu nesukelia, kokiu keliu zmogus eina link problemos sprendimo. Esme gi yra problemos sprendimas. Ar anot jusu, geriau kad anyta visai nieko nesakytu? Tada nesupyktumet? Bet juk rasote jog tai nebutu tas variantas kuris jus tenkintu...

Kaip manote, po sito sarsalo ta anyta dar bandys ka sakyti, jei ir ka suzinos? Ar ja galima bus uz tai kaltinti, jei ji nepasakys?

Velgi, jusu pvz su darzeliu tiktu, jei mes traktuosime, kad visu poziuris i intimuma yra vienodas. Bet deja...

Asaka, parase labai gera pvz. apie vaiko savo lytiksuma suvokima. Net ir darzelio aukletoja, tokiu atveju turi mastyti ka daro...

Apie pyragelius nieko nerasiau, nes to istorijos nesupratau, nors ir skaiciau.
Jus darote prielaida, kad nesako, nes intymu. As darau prielaida, kad mociute zino apie anuku/anukes slapinimasi ir tai, kad tevas taip pat tai zino ir geba su tuo tvarkyti (pakontroliuoti, kad pries miega negertu, pakeltu nakti i tualeta ir pan. todel manau, kad tai galima su sunum aptarti. Is kitos puses, jei anytai niekas nesakoma, nera silto bendravimo su marcia, tas marcios laukimas ir asmeninis pokalbis velgi atrodo keistai.
Mano atveju, jei vaikas pas uosvius lova prislapintu pirma karta ir man apie tai nepasakytu, butu problema apie kuria kalbetume. Jei tai nebutu pirmas kartas, uosviams pasakytume, kad yra tokia problema, kad vaikas kartais prislapina lova ir reikia paziureti skysciu vartojima, galbut lovoj patiesti kazkokia neperslampancia paklode, kad nesugadinti ciuzinio ar pan. Ir jei prislapina, tikeciausi, kad uosviai su tuo susitvarkytu patys, be oficialaus informavimo man atvykus, bet nesleptu jei paklausciau. Bet tai yra musu santykiu atspindys ir praktiskas poziuris i tam tikrus dalykus. Pati vaikystej i lova pridarydavau, kai jau buvau didesne, pusbrolis gal 5toj klasej netiketai pradejo slapintis i lova. Visi artimieji apie tai zinojo ir nieko baisaus is to nebuvo daroma. Galbut del to as asmeniskai nelaikau to intymiu dalyku.
Po sitokio sarsalo, tikeciausi, kad anyta ne nutyles kazka zinodama, bet nebeskirstys, kad vienam is tevu galima sakyti viena, kitam kita. Asmeniskai sitos seimos nepazistu, todel nezinau ar tai buvo pirmas bandymas anytai isaiskinti, kad pas juos viskas bendrai, ar jau n kartu sakyta ir graziuoju ir kaip imanoma, bet ji visvien savo.

Papasakosiu istorija priesingai Bekases.

Mes visa seima sveciavomes uosvijoje. Vasara, tvanku. Tuo metu sunui buvo kokie keturi metai. Karsta, aprengiau ji trumpikem-kombinezonu be marskineliu, tiesiog ant nuogo kuno.

Vaikstom kartu po apylinkes, gamta tyrinejam. Atbega sunaus pusesere kuriai anuomet tuoj tuoj turejo sukakti 5 metai, ir pradejo saipytis is sunaus, kad jo papai matosi. Vyras juokauja, ja erzindamas, kad papus turi tik mergiotes. Ana jam, man mociute sake, ji geriau zino, kad jo papai matosi. Sunus supranta, kad pusesere is jo juokiasi, bet kodel nesupranta. Veliau jam aiskinom, kad tarmiskai moters krutine yra papai, o vyrai turi spenelius, kad nieko baisaus, kad vyrai vaiksto be marskiniu savo namuose, papludimyje ir t.t. Kad ir tetis dazniai pjauna zole be marskiniu...

Norit pasijuokti, vaikas auges be kompleksu juos isitaise uosvijoje. Iki kokiu 15 metu per didziausius karscius, net plaukdamas banglente visada devejo marskinius, tik veliau, pats susidorojo su tuo kompleksu.

Taigi, beje anytai jokiu pretenziju. Ne todel kad jos buvo bijoma, ar gerbiama, tiesiog suvoki pokalbio be-pras-mis-ku-ma.




Jei tevas zino problema, kodel vaika perleido mamai? Juk teigiama, kad baisiai atsakingas.
O gal tai buvo toks nevykes bandymas "merginu samokslo pagalba" suarteti su marcia?

Na matot, kai mano gimineje, ne vyro, to nepasitaike, tad... Zinau kad vyro seimoje tokie atvejai buvo, vaikai buvo erzinami, persekiojami.

O as manau, kad anyta visai tyles. Savisaugos instinktas sudirbs. Kam jai to sarsalo reikia, nes Bekase niekada nebuna ja patenkinta, o ir sunelis nevengia su mama rietis... Is esmes jei jis butu pareigingas tevas, rupintusi savo vaiku, butu informuotas.

Sorry, is visu Bekases postu apie anyta, as nematau elemtaraus geranoriskumo. Ar galimi normalus santikiai kai to nera...

Matot, Jus priemete sprendima nekalbeti su anyta, nes Jums atrode beprasmiska. Galbut kita Jusu vietoje butu pasikalbejusi su nayta, dar kita butu sukelus sirsala ir tai pusseserei ivarytu pora kompleksu.
*Nesuprantu ka tuo norite pasakyti?
**Gali buti
***Jus darote prielaida, kad anytos akyse jos sunus nera geras tevas, todel jo neinformavo? Kaip galetu pasireiksti rupinimasis vaikais pas mociute, kad jis pasirodytu pareigingas? Bent as isivaizduoju, kad buvimo pas mociute esme ir yra, kad ji gali su anukais pabuti - pamigdyti, pakelti, pazaisti, palepinti...

Nezinau ar cia geranoriskumo truksta ar elementariai kantrybes, noro ir gebejimo abiems pusems susikalbeti. Be to, Jus darote prielaida, kad anyta yra tik nukentejusioji, nes zinome tik Bekases poziuri. Bet jei anyta nedaro jokiu nuolaidu, t.y. niekap nebando gerinti santykiu, ji tokia pati visu nesusipratimu kaltininke kaip ir Bekase ir Bekasinas Jus kalbate, kad nusileidziate, nedarote tragedijos is bet ko, paziurite i situacija kitu kampu ir t.t. ir del to gyvenimas Jums paprastesnis, grazesnis, maziau neigiamybiu aplinkui. Saunu Tai reiskia, kad yra zmoniu, kurie sudaro tokias nepatogias situacijas su potencialu barniui ar pykciui, bet Jus ju nekaltinate ir issisukate kitaip. Tuo paciu, kaltinate Bekase, kad ji nesugeba su anyta bendrauti bent jau pagarbiai, o is anytos nereikalaujate/nesitikite izvalgos, gebejimo situacija susvelninti, pakreipti kita linkme ir taip isspresti konflikta ar jo isvengti.Mano manymu, jei nesistengia abi puses, tai turi stengtis bent viena, kitaip santykiu nebus. Taigi buciau linkusi siuo atveju kritikuoti tiek Bekase, jos vyra Bekasina ir pacia anyta

Mano tevukas va buvo toks, senovinio sukirpimo... Ir kad ji kur velnias.... As tik pirmuosius paauglystes "malonumus" patyrus, ir bac. Mano mama atsiduria ligonineje ilgokam laiko tarpui. Buciau labai norejusi, kad tevai butu apie tuos intimius dalykelius tarpusavyje pasikalbeje Tevukui buvo geras sokas
Papildyta:


Kiekviena situacija skirtinga, kiekviena anyta yra asmuo su savo +/-