Ar visos anytos- velnio pramanytos?

Pritariu viskam
Galvoju, kaip moterys apsunkina savo gyvenimus visur matydamos visokias intrigas, pasakytus žodžius laiko geluonimis ir pan. , kažkokios informacijos atskleidimą - įžeidimu Gal į viską reikia žiūrėti visko taip neužaštrinant ir nesureikšminant , tadavisiems gyvenimas lengvesnis būtų

Būtent. Nesunku įsivaizduoti, kokį elgesio modelį perims berniukas, matydamas, kaip mamytė net dreba iš neapykantos močiutei arba, atvirkščiai, močiutė visaip žemina mamytę. Be to, jei mama santykiuose su anyta vaikus naudoja kaip šantažo priemonę ("nedarysi to ir to, vaikų nematysi" ir pan.), o vaikams aiškina, kokia yra močiutė bloga, ar užaugę vaikai irgi taip galvos? Gal atvirkščiai, negalės atleisti mamai, kad jiems, skirtingai nuo kitų vaikų, neteko būti popinamiems senelių?

Na, o grįžtant prie Bekasės istorijos: iš ankstesnių Jūsų post'ų matosi, kad Jūsų mergytei jau 11 metų (dar yra vyresnis sunus [sic!], taigi, ar jau ruošiatės tapti jam trečiarūše giminaite?). Ar Jūsų dukrytė pati negalėjo tėčiui pasisakyti, kas atsitiko? Ne mažiau svarbus dalykas, ar Jūsų vyras dukrytės neįtraukė į konfliktą su mama? Žinia, tokio amžiaus vaikų enurezė dažniausia būna dėl psichologinių priežasčių, ir galima tik įsivaizduoti, kas dėtųsi vaiko širdutėje matant, kad dėl jo tėvelis pykstasi su močiute...

Sakot informacijos pateikimas negali izeisti. Drisciau pasigincyti, nes priklauso nuo informacijos pateikimo budo, aplinkybiu. Pvz. Valgau ir ant veido maisto likuciai, plakta grietinele ir torto trupiniai drauge gali subtiliai atkreipti mano demesi ir be zodziu parodyti, kad nusivalyciau. O gali garsiai isjuokti, kad kokia as nevalyva, murze ir eiciau valytis veido. Privaciai, antras variantas gali buti nuleistas juokais, bet prie kitu zmoniu uz tokius dalykus gali ir buvusia drauge patapti :
Bekases atveju, jeigu bendravimas su anyta minimalus, butu logiska manyti, kad anyta kalbes su sunum. Na taip, senas sukirpimas, noras suarteti su marcia yra imanoma. Ko nesuprantu, tai kodel anytos sukirpimas tampa pateisinimu, o Bekases sukirpimas jau blogas : Sakyciau abejom lygios teises.
Tas nesuziurejimas vaiko, sutinku, kad vyras apsizioplino ir jo kalte. Bet taip tarsyt, kad nerupestingas tevas? Negi jum, mamom nepasitaike kada nesuziuret vaiko? Ir del to save pradejot vadint moliais, nerupestingom? Nemanau As vaikystej ir pasimetus nuo mamos buvau, tetis nesuziurejo ir sudauziau vaza (prie jos daznai lisdavau) ir susipjausciau rankyte ir dar buvo atveju tiek atsitiktiniu nesuziurejimu, tiek uzmirstu problemeliu. Ir man mano tevai yra patys nuostabiausi

Nebutinai, ne ka maziau priklauso nuo to, koks tavo poziuris i zmogu. Ansai tau duos savo sirdi, o tu tame matysi tik mesos gabala. Taigi... Ir jei gerai pagalvosi, sirdis ir yra mesos gabalas. Tik turintis sirdi suvoks, kad tai sirdis..

Jus klsytat, bandyti zmogu izeisti galima, bet neizeisi, jei jis pats neisizeis. As cia kalbu apie brandzius zmones, suaugsius dvasiskai, ne vaikus, kurie dar negeba suvokti aplikos ir savo galiu.

Tai isvados anot jusu logikos, tikiuosi nepriestarausite, kad anytos gali buti kitokia logika, kiti vertinimo kriterijai?

Todel, kad jaunas zmogus, yra ne senas. Jam lengviau tobuleti, adaptuotis, igauti naujus igudzius jis yra ne toks sustabarejes kaip senas. Pagaliau, einant laikui senyvas zmogus praranda kritini mastyma, kas itakoja vertinant situacija. Na jei jus linkusi nurasyti Bekase, valio. As pretenzijas reiskiu tik veiksniems zmonems, kurie turi potenciala vystytis, lankstu ne sustabarejusi prota, kuris geba kiek imanoma blaiviai vertinti situacija. Pirmenybe teikia protui, ne ambicijom.

Nesupratau, prie ko cia lygios teises? Kalba eina apie elementaria kultura. Jei esi super duper tevelis, tai buk juo, o ne deklaruok tai.
Mano galva, si sarsala, bet kuri is cia esanciu galejo issperesti be rietenu, svarbu noras nekurstyti nesantaikos. Viska galima, kai norima suvaldyti. Bet nieko nepadarysi, jei zmogui prioritetas jojo puikybe, noras parodyti savo virsu, tad ir pyrageliai tampa pasaulinio masto tragedija...

Man is esmes, vienodai koks jis tevas. Bet cia kaikuriu jis buvo pasodintas ant pjedestalo, tad jei pasivadinai grybu, lipk i pintine... kaip jau sakiau veiksmai ir deklaracija sako priesingai, neatitinka tikroves. Tai faktas, nes tevas, kuris isties rupinasi vaiku, viska zinotu. Jei esi netobulas, suprask ir kita netobula.

Matot kokia jus supratinga, kai tevelis nesuziurejo, o kad tevelis-sunelis del savo aplaidumo, galimai nenoro vaiko ziureti, motinai akis drasko, tai jau liuks... Mamai, anytai tolerancijos surpatingumo ribos negalioja. Koks jis vyras, tevas, sunus, kaip drista motinai, kaip kazkokia pliuskei moralus skaityti. Ir dar del ko... Sikniui mat nepasake, informacijos nesuteike... GAl berneliui vietoj to, kad skandalus kelti, deretu dali atsakomybes priimti ir sau? Tad ir prasmes nebutu piktintis.

Siaip, as nesurpatau, prie ko cia tevai. manau jusu tevai, del to kas ivyko savo tevu, ar tuomet buvusiu zmoniu, nekaltino... Mes visi esame ne tobuli, tik kazkas manosi, kad va anytai/motinai galima akis draskyti, neigiant savo atsakomybe uz ivykius, zodzius, veiksmus. Jei jus paliekat teise sau buti netobulais, tai kodel nesuvokiat, kad ir anyta yra tik netobulas zmogus.






Idomus pasvarstymas, jei isties tevas yra vaikui artimas, kaip cia teigama, kodel vaikas vengia tevui pasakyti?

Na jei butu itraukes ir vaika... Cia jau butu

Kuo giliau į mišką, tuo daugiau malkų
Čia kaip tam anekdote.
Pasimyli vyras su moterimi. Ir moteris galvoja "Ak, jis taip svajingai žiūri į lubas, įdomu, apie ką galvoja, ar apie mane galvoja,ar mane myli?", o tuo tarpu vyras žiūrėdamas į lubas "O, musė...musė musė musė...ir kaip ta musė ant lubų žemyn galva kabo".

Taip ir čia. Pasakė anyta ne savo sūnui, o marčiai, kad mergaičiukė į lovą prisizyziojo - ir visokios sąmokslo teorijos ir konspiracinės įžvalgos pažeminti, įžeisti, specialiai tvarką pažeidinėjo...nu viešpatie aukštielninkas, nusižengė statutui ir hierarchijai

Čia panašu, kad marti geluoni laiko, o ne anyta



Būtent

Taip atrodo todėl, kad pagiežingos anytos nesėdi supermamose . O šiaip tai pikta ir pagiežinga boba tokia yra visuose savo amžiaus tarpsniuose. Iš piktų marčių paskui piktos anytos išauga. Netaikau nei viena čia tikrai - kartais tikrai anytos visų priekaištų nusipelno.



Man irgi kažkaip pritrūko tėvo aktyvių veiksmų šioj situacijoj. Visų pirma, jei žino tokią vaiko bėdą, tai turėjo pasirūpinti prevenciškai, tuomet dar po nakties paklaust savo vaiko, ar jam nenutiko per naktį avarijų jokių. Bet dėl Bekasės atvejo nekomentuočiau taip drąsiai - tas atvejis nėra vienintelis jo dalyvių susitikimas per gyvenimą, visada yra kažkokia potekstė, kažkokia priešistorė, ir jei Bekasei atrodo, kad anyta norėjo įgelt, tai kas aš tokia, kad teigčiau, jog buvo būtent priešingai.

Beje, pati naktimis būtent būdama kaime pas mamos tėvus gal iki 8-9 metų į lovą sugebėdavau pasysiot , tai jei būdavau su tėvu per jo atostogas, seneliai apie šitą reikalą tikriausiai net nesužinodavo. Arba bent jie buvo informuojami netraumuojant manęs - ir manęs žinios tokios, kad mano bėda aptarinėjama, nepasiekdavo

Ir beje, su tėvu kaime pas mamos tėvus sėdėdavau visas vasaras pradedant nuo vienerių metų amžiaus, mama dirbdavo - tai tėvas privalėjo viską žinot apie visus mano galus . Tiesa, jau kai esi paauglė yra kitaip, norisi paslapčių turėt - kai kurių nuo tėčio, kai kurių ir nuo mamos. Bet tai nemanau, kad tėvas nežinojo ir nesuprato. Mano vyras irgi bus informuotas, nori jis to ar ne.

Ar visos anytos- velnio pramanytos? tikrai ne aš galiu palyginti dvi anytas.
Pirmoji, buvusio vyro (gal draugo, gyvenom nesusituokę) mama. Nuostabus žmogus, paprasta ir bendrauti labai smagu buvo. Galėjom kalbėtis apie bet ką, viena kitai paskambindavom "papliurpti" apie nieką. Esu ne kartą klaususi patarimo, ji su manim irgi pasitardavo. Viena kitai jokių reikalavimų nekėlėm ir viskas buvo puiku.
Antroji, dabartinė. Ji man yra daug svetimesnė, jokio artumo nėra. Nors gyvenam kartu (ji gyvena pas mane, o ne aš pas ją, čia užbėgu už akių tom, kurios galvoja, kad tik marčia gali pas anyta gyventi ir turi jai paklusti, nes anyta marčią į savo namus įsileido). Nors iš pradžių gyvenom atskirai. Taip ji mane gražiai priėmė, aš ją irgi. Bet iš jos pusės visada buvo jaučiamas toks kaip šaltukas, norėjimas truputį sumenkinti. Nelabai jos manymu tikau vienturčiui sūnui, bet akivaizdžiai to nerodė, bet aš vis tiek jutau. Taip pat prieš mano šeimą jausdavosi pasipūtimas, vis pabrėždavo, kad ji yra geresnė, protingesnė, išmanesnė, rūpestingesnė už mano tėvus. Tą jutau ne tik aš, bet ir sesuo ir mano mama. Mama buvo labai tolerantiškas žmogus ir leisdavo jai taip jaustis. O aš viduje labai pykau, bet nieko nesakiau, nes nemačiau prasmės pyktis ar aiškintis santykius, galbūt, kažkiek paveldėjau iš mamos tolerancijos.
Kai susituokėm su vyru keliom dienom išvažiavom. Kadangi statėm namą, paprašėm, kad pas mus pagyventų ir pasaugotų. Grįžę randam padėtą man adresuotą laišką, kurį rašė mano buvęs vyras, taip, kad rastu sūnus. Aišku jam tai nebuvo jokia naujieną, nes viską apie laišką žinojo. Faktas tas, kad knisosi po mano asmeninius daiktus, skaitė man adresuotus laiškus ir dar bandė mane pažeminti, sumenkinti vyro/sūnaus akivaizdoje. Deja nepavyko. Jokio skandalo ar aiškinimosi nebuvo, net nieko nesakiau, kad supratau, jog knisosi po daiktus. Kai buvau nėščia apie nėštumą visai nekalbėjau su ja, nemačiau poreikio ir ji nieko neklausinėjo ir nesidomėjo. Bet vieną kartą vos nenugriuvau, kai pasakė, kad turiu su ja aptarti klausimus, kurie man kyla, nes ji turi patirties. Tada mandagiai pasakiau, jeigu man iškils klausimų, aš juos galiu aptarti su savo mama ar seserimi, kurios irgi turi patirties. Taip gal jai buvo įdomu, kaip vyksta nėštumas ar viskas gerai, bet galėjo paprasčiausia to paklausti, bet ne liepti aptarinėti iškilusius klausimus . Jau gerokai nėštumui įpusėjus sugalvojo, kad aš ją turiu vadinti mama. Paklausiau kodėl tai turėčiau daryti ir kaip tada turėčiau vadinti savo mamą. Pasakė, kad ji jau susitaikė su mintimi, kad aš esu jo sūnaus žmona, tai todėl ir turiu aš ją vadinti mama. Pasakiau, kad to niekada nedarysiu, kad turiu savo mamą ir ji yra vienintelė ir nesiruošiu daugiau jokių mamų turėti.
Kai sūnui buvo 3mėn. mirė mano mama. Aišku anyta sutiko atvažiuoti pažiūrėti mažiuko kol tvarkėm laidotuvių reikalus ir dar sesers vaiką apsiėmė pasaugoti. Labai dėkinga jai už tai. Bet... dienos metu grįžau pamaitinti vaiką. Radom verkiantį, paliktą vieną lauke (jokių priekaištų dėl to nereiškėm, juk ir patys ne visada viską sužiūrim). Grįžus vakare, išmaudėm su vyru sūnų ir aš jį rengdama kažką su anytai pasakojau. Ir ji man sako piktu balsu, kad greičiau rengčiau nešnekėjus, nes sušals vaikas ir susirgs. Tada pasakiau, kad jeigu susirgs, tai tik dėl to, kad buvo lauke, vėjuotą dieną be kepurytės. Va tada aš ir išklausiau viską, ką ji apie mane galvoja, kokia aš esu blogai ir kaip užgavau jos širdį. Po to karto nebeliko pagarbos tam žmogui. Negaliu prisiversti jausti kažką gero. Nesakau, kad nekenčiu jos. Taip ji yra, ji mano vyro mama, vaikų močiutė, bet tik tiek.

Nu ir prirašiau

per mamos laidotuves sitaip? neatleisciau niekada,ir nezinau ka jai buciau padarius ta diena,jauciu maza jai nepasirodytu,galit dabar sakyti ka norit,bet cia visos ribos perzengtos.

Arba į žmogų arba į situaciją. Juk rašiau, kad privačiai, tai būtų galima atsikirsti ir abiem pasijuokti iš to. Pas mus artimųjų rate taip ir būna, kad geranoriškai vieni iš kitų pasišaipom karts nuo karto. O jei veiksmas vyksta viešai, pietaujama su kažkokiais svarbiais asmenimis ir žmogus nesilaikydamas mandagumo, tave garsiai pašiepia... Bent aš tikrai jausčiasui ir pažeminta ir pikta, įsižeisčiau. Matyt dar jauna esu, kad nesugebu kontroliuoti savo įsižeidimų

Taip, anytos logika gali būti kitokia. Aš tik tiek ir galiu, kad samprotauti pagal tai, ką sako Bekasė ir kaip aš tas detales matau per savo prizmę. Pvz man sunku suprasti, jei Bekasiai vedę keletą metų, Bekasė su anyta niekad nebendravo daug, retai pas ją būna, santykiai nėra šilti, negi anyta to nepastebėjo? Ranką prie širdies pridėjusios man pasakykit, anytos, ar nepastebėtumėt jei marčios ar žentai vengtų su jumis bendrauti, bendrautų šaltai? Keletą metų. Nekalbam apie tai ar jus tai žeiistų, kaip reaguotumėt, bet apie tai ar pastebėtumėt? Aš mana, kad pastebėtumėt. Ir iš to samprotauju, kad Bekasės anyta taip pat turėjo pastebėti. Ir jei bendrauja su sūnum, prie to pačio ir prašyta buvo su vaikais kilusias problemas su juo aptarti (gi mama neaišku kada atvažiuos), tai ko laukti tos marčios, kad kažką pasakyti? Galima daryti prielaidą, kad mergaitė išvis nenorėjo niekam sakyti, bet močiutė tai jau pamatė, niekur nesidėsi, o močiutė nenorėdama gėdinti anūkės ir nesakė tėčiui, norėjo mamai paslapčia pasakyti. Bet tai ir yra sakoma, kad anūkė pridarė į lovą, gėdinosi dėl to, tai tau sakau paslapčia. Manau viskas tokiu atveju būtų OK.

Sutinku, kad vyresnio amžiaus žmonės turi savo kablikų, savo keistenybių ir t.t. Bet nelaikau jų visiškai neveiksniais. Jei jau ta anyta tokia sustabarėjusi, nieko nesugebanti kritiškai vertinti, tai kokie gali būti bandymai sugyventi, jei ji nė per nago juodymą nepasikeis? Tik marti tada turi išsinerti iš kailio ir taikytis prie sustabarėjusios anytos?

Lygios teisės buvo prie anytos ir marčios, kad abi turi teisę į savo charakterio savybes, kad jei vienos elgesys pateisinamas jos "sukirpimu", tai turėtų galioti ir kitai.
O dėl tėvelio, matyt praleido jo asmenines deklaracijas ir kėlimus ant pjedestalo. Jūs regis suplakat viską į vieną, tai koks jis tėvas ir tai, koks sūnus. Ir pavyzdys mano buvo, nes komentuojant buvo išsakyta mintis, kad jis blogas tėvas jei nesužiūrėjo vaiko (ne dėl to, kad su mama susibarė), vat ir paklausiau ar save laikote blogomis mamomis jei esate kada nesužiūrėjusios savo vaikų? Žioplas, užmiršo, nesužiūrėjo kiek geria, neprikėlė naktį, taip tai jo kaltė. Bet iš vieno atsitikimo iškart nurašyti, kad blogas, nerūpestingas... Jo santykiai su mama jau kitas klausimas. Šiaip, kai sakoma, kad kilo barnis, aš įsivaizduoju, kad barasi keletas žmonių, o ne vienas rėkauja ant kito. Taip, galbūt mama jam irgi išrašė velnių, kad nesužiūrėjo savo dukters ir dar už n+k dalykų, jos teisė. Niekur nebuvo sakyta, kad sūnus supyko dėl pridarymo į lovą, kad savo mamą dėl to kaltino ir sau atsakomybės už tai neprisiėmė Tik tiek, kad buvo prašęs su juo kalbėtis jei vaikams kas nutiiks, o anyta to nepadarė. Gal apskritai jie abu apsibarė ir susitaikė? Juk tik tiek ir buvo pasakyta, kad įvyko barnis, o ne sūnus motiną aprėkė, davė jai velnių ir jie baisiai susipyko, po šiai dienai nesikalba. Yra žmonių, kurie karšto temperamento ir jiems reikia išsirėkti, išsibarti ir tada nuleidę garą apsikabina ir viskas ok. Šios šeimos mes nepažįstame, todėl daryti vienašališkas išvadas, kad sūnus akis drąsko, marti geluonį laiko (nors marti regis anytai nieko nesakė, tik vyrui, kuris jau pats sureagavo kaip jam išėjo), anyta geluonį laiko ir t.t.

Ar buvo parašyta, kad tėvas su dukra artimi? O jei ir artimi, ar tai reiškia, kad mergaitei negali būti gėda apie tai pasakyti tėčiui?

Skaitau sias aktyvias diskusijas ir vienintele mintis kyla - jei zmogaus nemegsti, tai visada rasi prie ko prisikabint, kiekvienas jo zodis erzina, judesys izeidzia. Tai taikytina ir marcioms, ir anytoms.
Jei gera drauge pasakys, kad siandien blogai atrodau,tai pasiguosiu arba paklausiu kas ne taip. Bet jei pasakys nemegiama kolege - tuoj isizeisiu, kad kisasi ne i savo reikalus, kad aplamai ji ragana, bjaurybe ir dar cia aiskina kaip man gyvent...

O kas is to kad anyta pastebejo ne pastebejo. I ta arogantiska poza atsistojo pati Bekase, ivardindama anyta antraruse. Galimai anyta nenori sutikti su tokiu statusu?

Mano pateiktas atvejis apie "papus". Prisipazinsiu, as super moku manipuliuoti zmonemis, galejau vyra uzzsukti taip, kad stogas kilnotusi. Bet, ka is to buciau islosusi. Dar labiau traumavusi savo vaika, kita vaika. Autmatiskai papiktinusi to vaiko tevus, kad ji traumavau savo alasu, supykdziusi vyra su jo seima. Na ir kas sioje situacijoje butu praloses. Vienareiksmiskai as, nes labiausiai nukentetu mano vaikas, seima, vyras. Jie butu nelaimingi. Nezinau koks vidumi turi buti zmogus, kad po rietenu geriai jaustusi. Pagaliau, o kam to reikia? Ne visada reikia buti teisias ir su putom ant lupu kitam akis draskyti, itikejus savo teisumu.

As niekur nerasiau, kad marti geluoni laiko. Kiek pamenu tai buvo taikyta anytai.

Ka mes zinome apie jos vyra. Labai siuolaikiskas tetis, aktyviai dalyvaujantis vaiku auklejime, gyvenime, visas toks informuotas, be jo zinios plaukas nenukrenta. Juk del to ir buvo keliamamas alasas INFORMACIJA NUTYLETA. Jus kiek pastebejau megstate logika. Tad mastant logiskai, jog toks super duper tevas, kaip ir turetu dvasines sasajas su vaiku, neturetu vaikas bijoti, vengti kalbetis su juo. Veiksmu testinumas duoda rezultata - abipusi pasitikejima. jei jo nera, velgi tai gal deklaruojamos tiesos nera jau tokios propaguojamos gyvenime... Tuomet is kur tas sventas pasipiktinimas anytos veiksmais, jei ji apie mergaites intymius reikalus senka su mama?

Tad apsispreskite koks gi tas tetukas... nes bet kokiu atveju, jo elgesys nepateisinamas.

O jei jau dukra su tevu nera artima, kaip pries tai buvo teigiama, kad vos ne tamponus pirktu jai, liemeneles rinktu. Tad galimai mociute padare teisingai, jam nesakydama...

Bet kokiu atveju, pretenzijas zmones turetu visu pirma kelti sau, Priimti dali atsakomybes, o neversti visa kalte motinai/anytai/mociutei.

Jai anot jusu viska privalo zinoti, besalygiskai priimti ju hierarchija, savo antrarusi statusa, matyti, kaip kamertonas jausti Bekase jos locna vyra, vaikus ir t.t. o "vaikuciai" sau rekalavimus ar bus issikele? Principingai nesikalba, vadimenimis pasiskirste, kas kur ir kam replikas meto, su kuo informacija dalinasi, kam nesiteikia demesio kreipti...

Jei as rasau kad pagyvne zmones yra maziau lankstus ir t.t. Tai nereiskia kad jie neveiksnus. Bet jei yra poreikis ultruoti, ir argumenta paversti niekiniu, as pas...

Bet gerai apgalvojus, jusu tiesa, jaunu arogancija ir puikybe pavercia juos neveiksniais, infantilais, tad atsakomybe krenta ant senioku, mat jie daugiau proto turi, palyginus su kitais. Tai nereiskia kad jie protingiausi, tieisog neturi konkurencijos.
......

Dabar kas yra elgesys? Nepainiokite, mes kalbejome apie motyvus, kurie gali itakoti tam tikra sprendima, is serijos sakyti/nesakyti, kam sakyti? O kai pamokslaujama suagusiam zmogui, neva nesuteike informacijos sventai pasipiktinusiam ekselencijai, bet tuo paciu, jis visai pamirso sunaus pareigas ir derama elgesi. Mano galva, tai yra vadinama chamisku elgesiu, bet ne motyvu. Bjauriai atrodo ir tokio elgesio kurstymas is salies.

Jei zmogus, butu priemes dali atsakomybes uz ivyki, alaso tikrai nebuti. Bet ne, anyta sioje situacijoje paverte vienareiksmisku kenkeju, kai kiti tobulieji tapo nuskriaustos kenkejo aukos, turincios teise dergtis, mat temperamentingi.

...........

As buciau bloga mama, jei nesugebeciau priimti atsakomybes uz savo veiksmus ir neismokinciau savo vaiko pripazinti savo klaidu. As buciau bloga dukra, jei uz savo vaikus, klaidas, bandyciau permesti atsakomybe savo tevam, uz tai kelciau jiems pretenzijas.

Kaip jau minejau, man vienodai rodo, koks jis tevas. Maziau rekejo giedoti ditirambu superteciui, koks jis atsakingas. Man sioje situacijoje idomu, kad jis permeta VISA atsakomybe ant motinos.

ALIO, PRIMENU, KODEL KILO KONFLIKTAS. NES JO EKSELENCIJAI NEBUVO PRANESTA APIE JOJO VAIKA, NES JIS YRA PRIPRATES GAUTI PILNA INFORMACIJA IR SAVALAIKIAI. NUSIKALTELE ANYTA, INFORMACIJA PATEIKE VARGSELEI MOTINAI, KURI PRINCIPINGAI NENORI BEDNRAUTI SU ANYTA, NES JI NERA JOS SEIMOS NARE, ANTREILIS SUTVERIMAS HIERARCHIJOJE. SUPERTEVELIS PAJUTO DIDI PASIPIKTINIMA KAD NEDORELE NUSLEPE NUO JO INFORMACIJA, DAR IR UZKALBINO JOJO PACIA, TUO IZEIZDAMA, NES ANTRARUSIAMS NEDERA PAGAL STATUSA, I JA TIESIOGIAI KREIPTIS.

Del ko ir kilo konfliktas, motina gi akiu sunaiteliui nedraske, kad jis neva nevykdo pareigu. Taigi.

Sia tema baugiau, issakiau ka norejau.

P.S. Mylekite, branginkite zmones kol jie gyvi, mirusiems jusu meiles nebereikia. Daugiau zmogiskumo, ir geranoriskumo santikiuose, maziau dirbtinu sienu, kliuciu, kurios maiso zmogiskai bendrauti. Kliuciu ikaitais tampa visi, bet labiausiai jos itakoja musu vaikus, ju pasauleziura.