Ar visos anytos- velnio pramanytos?

Moonte,
Jūs pateikiate daug teisingų pamąstymų su kuriais sutinku. Taip, jauni žmonės gali būti akli nuo savo principų, karūnų užspaustom smegenim, ausim ir akim, kai girdi ką nori ir kaip nori, mato ką nori ir kur nori. Su tuo sutinku. Mano nuomone, tai nėra amžiaus apsprendžiama savybė. Ne visi išauga iš savo kaprizų ir būna solidaus amžiaus senolių, kurie kaip maži vaikai mėto žaisliukus iš vežimėlio
Su tuo pasakymu, kad mama su sūnum kalbėtų aš puikiai įsivaizduoju tokią situaciją, kad paprašau mamos sakyti man kas ir kaip, nelaukti kol atvažiuos žentas. O jei jis jau šalia - nelaukti manes, galima ir jam pasakyti kas reikia. Ir MB tokį pokalbį su jo tėvais taip pat puikiai įsivaizduoju. Na kas čia tokio, kad vaikas paprašė mamos su juo kalbėti? Jūsų požiūris toks, kad čia lyg kokia įstaiga su hierarchija savo ir vos ne baudomis ir atleidimu iš pareigų jei tai pažeidžiama. Bet ar rašė, kad buvo apskritai uždrausta kalbėti su marčia? Ir kodėl tai turėtų būti vien principo reikalas? Na nesutampa charakteriai, nesutampa požiūriai ir per tiek metų neapsigludino nei viena nei kita. Na ar privalo marti mylėti anytą ir laikyti ją artimiausiau šeimos nariu? Gerbti taip, turi, bet mylėti - nemanau. Bet argi anyta neturėtų ir marčios gerbti? Sūnus mamos, o mama sūnaus? Mano manymu į pagarbą įeiną ir pagarba tam tikriems sprendimams. Jau buvo kalbėta, kad jei esi svečiuose, turi gerbti tų namų tvarką, arne? Galima perkelti ir santykiams, kad jei buvo paprašyta kalbėtis su sūnum, nes marčios šalia elementariai nėra, retai būna, ar taip baisiai sudėtinga yra gerbti tokį prašymą? Čia jau pasiteisinimas ir senovinis sukirpimas ir vyresnio žmogaus statusas, dar kas. Jei moteris nesugeba gerbti kito žmogaus, gal ir užsiaugino tokį sūnų - nejaučiantį pagarbos ir jai pačiai
O šiaip manau jis normalus eilinis tėvas, kuris nenori būti tik apsėklintoju ir pinigų uždirbėju, o nori dalyvauti vaikų gyvenime, apie juos žinoti. Nieko čia įpatingo, kaip bandote hiperbolizuotii, kad super duper. Ir jo kaip tėvo elgesys nežinau ar gali būti pateisinamas ar nepateisinamas, bet tikrai yra suprantamas, nes mano žiniomis VISIEMS tėvams pasitaiko bent kartą gyvenime vaiko nesužiūrėt. Ir niekur neišskaičiau, kad šitą dalyką jis permetė ant savo mamos pečių, kad tai ji nesužiūrėjo, kad prigirdė, neprikėlė naktį ar dar ką. Iš Jūsų komentarų susidaro įspūdis, kad barnis kilo būtent dėl to.
Vėlgi, aš mąstau iš savo bokšto - esu prisidirbus ir slėpus tai nuo artimų žmonių. Tai jei aš noriu turėti kažkokią paslaptį nuo konkrečių artimų žmonių, ar jie nuo to pasidaro man mažiau artimi? Taip ar ne?
Ar Jums yra nesuprantamas kontrolės praradimas? Elementarus nesusitvardymas, susinervinimas, pyktis? Nu negražu, tikrai negražu, bet argi tai nėra žmogiška? Pati gan piktai rašote apie Bekasę ir jos vyrą... Kaip jau kažkas minėjo, žinome tik keletą momentų, o santykiai tesiasi jau keletą (ar keliolika?) metų. Gal ta anyta kažkada Bekasei į dūšią priš**o atsiprašant, dar būdama jaunesnė ir bjauresnė, neturinti gyvenimiškos patirties kaip su marčiom bendrauti. Marti irgi kokia piemenka būdama ir nesugebėdama valdyti savo emocijų, įsižeidė ir nešiojasi tą nuoskaudą. Ir kad nereiktų daugiau to patirti, atsiriboja nuo anytos.
Nesakiau, kad anyta privalo žinoti kažkokias mistines hierarchines nuostatas. Tiesiog neturiu pagrindo netikėti, kad Bekasinas jos neprašė su juo kalbėtis vaikus liečiančiais klausimais. Taip pat neturiu pagrindo manyti, kad ilgą aiką trunkantis šaltas bendravimas anytos nebūtų užfiksuotas ir padarytos atitinkamos išvados (kad nereikia veržtis kur taves nenori, o per prievartą mielas nebūsi).
O Jūs vis forsuojate į anytos pusę, nes jai akis drąskė, pamokslus skaitė, visus šunis ant jos sukorė... Susibarė žmonės, o iš to daroma pasaulinio lygio tragedija, nes tėvas vaikais nesirūpina, sūnus iš jo chu**vas, mamai su žmona kalbėtis neleidžia, o už kalbėjimąsi akis drąsko.... Aš viską matau kiek paprasčiau: tėvas su vaikais atostogauja pas močiutę, mergaitė turi problęmą, kad retkarčiais naktį prišlapina lovą, tėvai apie tai močiutei nesakė, nes nematė reikalo, kadangi ji patirties tame neturi, vyksta tai retai ir pas ją dar nė kart nebuvo -> mergaitė psišlapino lovą -> močiutė/anyta tai sužinojusi niekam nieko nesakė, mergai taip pat -> po savaitės atvažiavo mama/marti ir jai buvo iškart apie tai pasakyta močiutės/anytos, nors sūnus buvo prašes jei kils klausimų/problemų susijusių su vaikais, jam apie tai pasakyti -> mama/marti pasisako vyrui, kad jai močiutė/anyta papasakojo apie jų dukters "avariją" -> vyras apie tai kalbasi su savo močiute/anyta ir kyla barnis. Galbūt tiktų pritaikyti Garminos komentarą, Jums Bekasė nepatinka, todėl jos veiksmuose ir įžvelgiate nesantaikos kurstymą, pagiežą ir t.t. Ir taip pat apie jos vyrą galvojate, kad yra baisūnas...

P.s. Apie marčios laikomą geluonį rašė Limcamca, žinau, kad ne Jūs todėl ir rašiau, kad buvo rašoma, o ne rašėte

Ajste, jūs jauna, bet tokia išmintinga moteris

Labai atsiprasau, ne be mano indelio jusu istorija nuejo i antra plana.

Jusu istorijos scenarijus desningas. Anyta jusu gyvenimo pradzioje state kliutis, sienas, tai itakojo jos nenoras, o gal nesugebejimas suvokt,i kad jos sunus isaugo ir jo gyvenime atsirado svarbi moteris. Tokiais veiksmai jus visiskai atstume. Na yra tokios savininkiskos motinos. Jos elgesys itakojo jusu tolimesni bendravima, nesusikalbejima. Nes karta nudeges, jau puti ant salto, neretai jau izvelgi tai ko nera, nes neigiama patirtis itakoja, nieko gero nelaukti is to zmogaus, ypac jei jis ne karta yra skaudines. Bet... Jei ji jums galu gale istiese taikos palems sakele, viduje suvoke, kad jus sunaus gyvenime ilgam, todel leido save vadinti mama, galimai jus savaip izeidet ja atstumdama, nes pareisket, jog ji jokia mama ir t.t.

Velgi seimyniniu kulturu skirtumai, galimai jos-anytos seimoje anytas vadindavo mamom. Juk galejote pasakyti, kad lietuviu kalboje yra labai grazus zodis anyta, kodel jo nevartojus...

Mano galva, dabar jus abi su anyta blaskotes savo vidinese nuoskaudose, kas maiso jums nors siek tiek suarteti. Mes puikiai atsimenam ka negero pasako mums, bet retai atsimenam ka sakom mes...

Deja, kol mes esame istekejusios uz savo vyru, anytos yra musu gyvenimo duotybe. Todel mes turime ismokti sugyventi salyginoje taikoje, kad musu seimos nariam butu geriai.

Svarbiausia, sugalvokite sau vidine motyvacija, del kokiu priezasciu jus turite buti pakanti anytos akibrosktam. Ir stenkites atsiriboti nuo negatyvo, atsiribokite nuo jo, jus gi ne siuksliu kibitras, kad ji saugoti, puoseleti. Neapnuodykite tuo savo gyvenimo.



Ajste, as puikiai atsimenu, ka rase Bekase apie anyta, savo seima, hierarchija, statusus ir t.t.
Tai ne mano ismyslas, ar pagieza. Tai keliose temose isdiskutuotas klausimas ir jos pozicija.

Manau, kad butent visos problemos seimoje, nors anyta ji nelaiko seimos nariu, kyla del jos ydingo poziurio ir elgesio su artimais zmonemis, nelaikydama ju artimais, nes jie ne kraujo gimine.

Galimai as ir klystu, bet manau, kad moteris, jos poziuris, gebejimas valdyti situacija turi didele itaka visai seimai, ypac jei ji prisiime lyderes vaidmeni. Is viso to, ka teko skaityti Bekase yra seimos lyderis, o jei ji yra seimos lyderis, nes seima gyvena pagal jos modeli, desninga, kad ji nesa atsakomybe.

Tik nepradekite aiskinti apie saugusius vyrus, kad jie turi savo nuomone ir t.t. Visi zmones yra itakojami ypac seimose...

Bent jau as puikai suvokiu savo galias, galiu lengvai itakoti savo seimos narius. Bet turedama tokias galias, niekada jas nenaudojau sarsalui gimineje kelti.
..................
Parasiau didele litanija, atsaka, bet istryniau. man neidomu paneigineti jusu izvalgas, neva ka as manau ir akcentuoju. Manau, kad jums turetu uztekti proto suvokti, kad akcentuojate mano postus jus, ir tai nebutinai yra mano mintys ir akcentai. Galiu tik parasyti, jusu eile izvalgu neva apie mano akcentus yra klaidingos.

O del Bekases, musu pozicijos aiskios jau ne vienoj temoj diskutuota. Bekase aiskiai isreiske pozicija anytos atzivlgiu, ji yra antraeilis zmogus, ne seimos narys, nes nera kraujo gimine, bent jau jai, tik del sios priezasties, anyta palieka uzribije. Del siu preizasciu ir t.t. ir t.t. neketinu toliau ka rasyti. Kas skaite diskusijas tas atsimena.

Daugiau sia tema nediskutuosiu. Viskas. man neidomu diskutoti ka mano Ajste ir Moontet.t.

Va, va, Ajste, būtent.
Šioje temoje pasisakė ir marti, kuri prisigėrusi pagaliau anytai išsakė viską, ką apie ją galvoja, ir marti, kuriai anyta irgi savo nuomonę pasakė ir, kas baisiausia (bent man), tuo metu, kai buvo laidojama marčios mama. Apibendinant, ką mes matome, yra skirtingų kartų moterų ambicijos, kai viena pusė pagaliau "išleidžia susikaupusį garą", o kita - mirtinai įsižeidžia iki gyvenimo galo.

Šioje temoje kažkada buvo nusistebėta, kad nėra temų, kuriose anytos piktintųsi marčiomis. Teoriškai taip neturėtų būti, nes pažįstu savo amžiaus SM prisiregistravusių moterų, kurios yra ir marčios (vis dar, ačiū Dievui), ir anytos. Galvojau, kodėl. Bet, vėl gi, pasiskaičiusi šioje temoje pateiktas istorijas ir palyginusi savo santykius su anyta, galvoju, kad visų konfliktų priežastis dažniausia yra abipusės ambicijos ir kiekvienos pusės susireikšminimas bei nenoras pirmai žengti susitaikymo link. Bent jau man taip dabar taip atrodo. O iš savo bendraamžių draugių priekaištus anytoms girdžiu tik iš tų, kurios ir man pačiai, švelniai sakant, atrodo šiek tiek psichiškai nesubalansuotos (na, tos, kurioms viskas yra blogai, pradedant vyriausybe ir baigiant nuosavu vyru bei gydytojais poliklinikoje).

Nuošidžiai tikiuosi, kad dabartinės jaunamartės sendamos vis geriau pradės suprasti savo anytas, kad pamažu išmoks šnekėti ir susišnekėti su jomis, o anytos, savo ruožtu, susitaikys su tuo, kad martelė, nors toli gražu nėra tas idealas, kurio jos trokšta savo sūnui, visgi yra geriausios iš to, ką jų sūnus sugebėjo "pakabinti".

Aš senesnių temų neskaičiau, todėl galbūt mano įžvalgos nėra tikslios, remiuosi tik šioje temoje papasakotais dalykais
Negaliu su Jumis nesutikti, Moonte, kad Bekasė būdama lydere, gali kontroliuoti, moduliuoti santykius ir tam tikras situacijas. Jau minėjau, kad matau problemą ne vienoj kažkurioj situacijoj, o apskritai bendravime. Vis sakau, kad reikia kalbėtis, tam reikia, kad abi pusės atvirai kalbėtų ir atidžiai kalusytų. Praėjus šitiek metų, kai nuoskaudos prisikaupė nėra taip lengva imti keisti santykius. Bet įmanoma Ir kaip Jūs nekartą minėjote (kitos taip pat) tai verta daryti dėl artimų žmonių - vyro ir vaikų
Dėl Jūsų postų, aš jų neakcentuoju, tik komentuoju. Tai Jūsų žodžiai apie Bekasių šeimą ir jų elgesį. Teisingai, Jūs žinote daugiau tų situacijų iš kitų temų, todėl ir požiūris apie jų šeimą kitoks, neigiamas. Aš kolkas liksiu prie savo nuomonės, kad kiekvienas žmogus užsidirba tam tikrą pagarbą savo elgesiu. Kitaip tariant pvz anyta pirmiausia nusipelno tiek pagarbos, kiek ir bet kuris pirmą kartą matomas žmogus. O jau tada galima ją ir pamilti pagal jos darbus ir žodžius. Jei charakteriai sutampa ir bendravimas gražiai vystosi, viskas ok, jei nesutampa, turi likti bent pirminė pagarba. Jei anyta piktybiška, žeminanti, kiršinanti su vyru, pagarbos gali ir nelikti, tik mandagumas ir dažniausiai vengimas. Lygiai tas pats su marčiom. Skirstymas, kad kraujo giminė tai jau reik mylėt, giminė per vedybas, tai jau antrarūšis, mano galva yra nebrandus. Jei bekasė taip skirsto, tai skirsto. Man pasirodė, kad jos nuomonė tokia, kad nereikia sureikšminti anytos ir jos automatiškai mylėti, per galvą verstis, kad tapti artimom, vien dėl to, kad ji yra. Iš mano patirties, nėra neįprasta, kad žmonės kartais nenori artimai bendrauti su uošviais ar kokiom tetom ir t.t. Be abejo tai neturi reikšti, kad jų negerbi. Bet kaip sakoma, gyveni su vyru, su juo ir taikaisi, o anyta... nu tikrai gaunasi antraplanis žmogus su kuriuo jei santykiai artimi, tai super, tarsi turėtum antrą mamą, jei dalykiški, tai dalykiški, jei nesiriša bendravimas, taigi ne su ja gyveni. Ne visi gali/nori/moka lipti per save ir nuolat laviruoti, kad santykiai būtų geri, kartais paprasčiau santykių beveik neturėti
Papildyta:

Bendravimas yra menas, jo reikia išmokti ir deja, dažnai "joti neišmokstama neiškritus iš balno"

na taip - diskutuota buvo. Pozicija irgi savo sakiau, bet kaip ir visai ne keista, kad tu ja pateiki visai ne taip kaip sakyta. Jinai nera seimos narys ne todel, kad nera kraujo gimine - vyras irgi nera kraujo gimine. O brolis budamas kraujo gimine, nera seimos narys nuo to momento, kai isejo kurti savo seimos.
Ajste gerai issake


p.s. as nesu lydris seimoje - tiksliau pasakius jo nera pas mus.

Skirstymas į šeimą ir nešeimą pagal gyvenamąją vietą, aišku, įdomus. O jei brolis sukuria šeimą, bet lieka gyventi tėvų namuose? Ar tuomet jis išlieka šeimos nariu? O brolienė, ar ji irgi tampa šeimos nare? O kas, jeigu tėvai turi didelį namą, ir brolis apsigyvena kambariuose su atskiru įėjimu, turi atskira virtuvę, vonią ir t.t.?

Aš tai skirstau paprastai, kad yra šeima, yra artimi giminaičiai ir tiesiog giminės. Man anyta ne šeima, tiesiog artimas žmogus iš vyro pusės. Apskritai šeimos sąvoka labai plati ir tuo pačiu siaura. Vien gyvendamas kartu po vienu stogu - man nėra šeima, tai tiesiog giminaičiai, kurie gyvena po vienu stogu. Sutuoktiniai yra dviejų šeimų atstovai: savo šeimos ir su tėvais - atskira šeima. Man šeima yra vyras, moteris, vaikai. Jei namuose gyvena močiutė, tai ji yra močiutė, artima giminaitė. Žinoma, galima sakyti, kad tai didelė šeima, su visais giminaičiais kartu įskaičiuota, įvardinti, bet faktiškai šeima yra tai ką parašiau. Gal jūs kitaip galvojate, jums kitaip atrodo, tada taip, bet savo jau parašiau.

Va, va, kiekvienas "šeimą" apibrėžia savaip, ir matome, kas atsitinka, pvz., kai politikai bando šią sąvoką įspraust į griežtus įstatymų rėmus. Savo klausimus adresavau Bekasei, nes ji artimuosius skirsto į "šeimą" ir "nešeimą" (kaip supratau, pagal gyvenamą vietą?) ir "nešeimai" nustato bendravimo taisykles, pvz., griežtą kreipimosi į "šeimos" narius hierarchiją.

Kiekvienas turi savo supratima kas yra seima ir nemanau, kad tai butinai turi poveiki bendravimui. Kad ir tas minetas brolis, kuris isejo kurti siema, tai negi jis tapo maziau svarbus, bendravimas su juo pasikeite? Man to patirti neteko

Kaip jau sakiau, senesniu temu neskaiciau, taigi idomu, ar Bekase pasake anytai kalbetis su vyru ar tai vyko jos iniciatyva? Nes sioje temoje tai kaip supratau jos vyras savo mamai taip sake, o ji tik buvo stebetoja Be to, keista, kad kai kitos komentatores sake, kad jos sprendzia klausimus kilusius su savo tevais/gimine, o vyrai su savo, tai viskas gerai, jokiu komentaru, o jau Bekasei taikoma kazkokia isimtis ir ju seimos tokie nusistatymai traktuojami kaip griezta hierarchija Ka ji ten tokio anose temose prirase?

Ania... Kokie pokyciai horizonte, tai jau kraujo giminyste nebera stabdis anytai tapti seimos nariu? Olialia, net ir mano teiginius atsiminei "kad ir vyras nera kraujo gimine"... Bet dar buvo mano ir kitas teiginys "kad zmoniu gyvenimuose vyrai/zmonos gali kisti, bet va vaikai ir tevai, ne priklausomai nuo ju buvimo vietos yra duotybe/nekintama vertybe."
A tai jau dabar seima, giminyste itakoja dislokacijos vieta? Idomiai, idomiai.

Kaip dabar Ajste isvartys sia situacija?

Mano galva gaunasi ir taip, s... ir kitaip s... Ydingi santikiai seimoje, kurie luosina vaikus, o tai itakos ju gyvenimus ateityje, kai kurs savo seimas.

Beje, jei yra santykiai ydinga, seima, ar zmones nuo to blogi netampa. (Ajstei)

Negalima seimos-gimines preparuoti, diskriminuoti. Normaliose seimose, viskas pasiskirsto savaime. Tie prioritetai kinta vietomis, priklausomai nuo nariu, ju problemu, santikiu ir t.t. Vienu metu iskyla vieni, kitu metu kiti, viskas desninga. Niekas nesismulkina ir neblusinejasi.

Rimtai, nesupantu zmoniu, kurie sukure seimas engia, diskriminuoja, moraliai zlugdo, reiskia nepamatuotas pretenzijas, terorizuoja savo sugalvotom taisyklemis, sutuoktiniu vaikus, tevus mat ne kraujas, negimine. Lygiai taip pat, nesuprantu zmones, kurie nadekvaciai bendauja su naujai atejusiais i seima zmonemis, mato juose priesus, menkina juos, ju indeli, atstumia nora bendrauti, taikoje sugyventi. Smerkiu ir tuos, kurie vartotojiskai ziuri i seimos narius, bendrauja su jais pagal naudinguma, tik del to kad kazka gali ispesti ir t.t. ir t.t.

Mano galva, tai idiotizmas, nes statomos dirbtinos, niekam nereikalingos barikados, grindziamos atskirties linijos ir vardan ko? Kam to reikia? Ka tai duoda? Apart konfliktu, iskaudinimu... JUK TAI VISU PRIMA LUOSINA VAIKUS, ITAKOJA JU PASAULEZIURA. Kuris is jusu nori buti diskriminuojamas, menkinamas, kuriam patinka kai jums parodoma "tikroji" vieta? KO JUS MOKOTE SAVO VAIKUS? Ar susimastot kas laukia jusu?

Mano galva ir siaip siais laikais aplinkui mus klesti abejingumas, chamiskumas. Baisu kai i seima islenka SUSVETIMEJIMAS, ir to iniciatoriai yra tau artimi zmones, sunai, dukros, motinos, tevai, marcios, zentai, vaikaciai. Is kaimynu kartais zmones gauna atjautos daugiau nei is savo artimo seimos nario, giminacio. Kodel?

Kaip šauksi, taip atsilieps. Tai galioja abiem pusėm. Jei viena pusė elgiasi ir bendrauja neadekvačiai, nemaloniai, dygiai, pagiežingai, tai tik laiko klausimas, kada švelni ir minkšta, draugiška ir nuoširdi užsidės šarvus ir bus šaltukas. Reikia abipusės komunikacijos.