Ar visos anytos- velnio pramanytos?

Niekada gyvenime nepatikesiu, kad tu draskytum anytai akis. Nesvarbu, kokia ji butu.
Nepatikesiu ir tuo, kad tavo vyras pats bednrautu ir tau leistu taip bendrauti su savo motina, kaip su anyta bendrauja Bekase ir jos vyras. Ypac zinant tavo vyro tautybe.

Nemanau, kad vienas kitai akiu draskymas yra pateisinama. Susitapatinti su tuo ka smerki, kuo tu geresne? Pagaliau koks pvz. vaikam. Bet kokiu atveju rietenos, konfliktai yra "pralaimejimas" abieju pusiu, nes kencia aplinkiniai.

Aš akių be pagrindo niekada nedraskau, bet patikėk, su savo anyta esu bendravusi net labai griežtai. Bet tam buvo svari priežastis. Niekada pirma nesiveržiu, bet, kaip jau rašiau, jei mane išveda iš kantrybės ar pasako kažką labai nemalonaus, tikrai netylėsiu. Beje, visada vyras palaiko mano pusę ir ne sykį yra pasakęs griežtai, man esant, kad ji nesikištų ne į savo reikalus. Nors labai myli savo motiną, bet taip pat žino, kokio ji nelengvo būdo, ir tas būdas taip pat jį "kabina". Taip kad va tokia situacija. Nepaisant to, mes su anyta bendraujame pakankamai draugiškai, apie daug ką pasikalbame, bet ji išbandė tam tikras ribas bendravime su manimi ir žino, kad jų nedera peržengti. Tokias ribas dažnas išbando, kuris turi polinkį susiėsti ar prisikabinti prie stulpo.

Man rodos, mes visos, vienaip ar kitaip praeinam isbandymus. Vyskta apsiuostymas. Bet itariu, anyta ir tave sieja meile vyrui/sunui, kuri ir vienija, abi nenorit jo skaudinti. Lygiai taip pat, tu gi samoningai arogantiskai nesielgi su vyro motina, nes ji yra mylima vyro mama. Jis gi ja myles, nesvarbu koks jos valdingas charakteris yra. Gerai apgalvojus tu irgi ne dovanele su savais kabliukais, bet jis tave irgi myli, galimai kad juos turi, be taves jis nebus laimingas, motina tai zino. Vadinasi ir motina turi taikstytis vardan sunaus laimes... Taip vyksta abipusiai mainai, kurie vercia buti pakanciais nes mes mylime artimus savo. Vaikai tai matydamai irgi to ismoksta.

Niekada neteigiau kad anytas reikia myleti, bet vardan savo vyru, vaiku, reikia islaikyti gerus santykius. Geri santykiai nenumato, kad privalai tapti pasluoste.

Aš elgiuosi diplomatiškai ir nesiveliu, tiksliau nesiraunu pirma išsipūtusi į bereikalingas diskusijas, kad sumenkinti pašnekovą ar pan.. Bet nepakenčiu, kai mane nori įtraukti į kažkokias nesąmones, manipuliacijas, stabdau tai ir tiek, tiesiai šviesiai, nieko nebijau. Todėl kad man nėra kažkokių ypatingų autoritetų, kuriems privalėčiau paklusti, nusileisti, žemintis, nei vyras, nei kiti. Tai gi, tokia mano pozicija. Nemanyk, kad matydama neteisybę ir kt., būsiu nuolanki avelė. Susidaro toks įspūdis, kad tu kažkaip manai apie mane, kaip apie itin paklusnią ir nuolankią, ypač prieš vyrą. Meilė ir pagarba yra viena, bet ne nuolankumas ir susileidimas prieš kažką. Ji supranta, kad jam labai pasisekė, kad atsiradau jo gyvenime, kad būtent aš, o ne kita. Bet tam, kad ji suprastų, prireikė ne vienerių metų, ne iš pirmo karto įsisąmonino. Kai įsisąmonino, tada atsirado kitokia mano atžvilgiu pozicija. Beje, tų ribų išbandymas kaip tik paskatino kitaip į mane pasižiūrėti, gerąja prasme, jai patiko, kad nepėsčia.

Niekada taip nemaniau ir neteigiau.

Rasydama masciau, kad butent esi diplomatas, kartais net manipuliatorius, kai tau reikia, bet ne pasluoste. Gali pasiekti savo, nebutinai lipant per galvas.

1. Aš savo klausimais Bekasei prie to ir vedu, kad skirstymas į "šeimą" ir "nešeimą" bei santykių modeliavimas pagal tai nėra teisingas absoliučiai, nes nėra absoliučiai vieno ir teisingo šeimos apibrėžimo. O santykiai tarp "šeimos" narių ar, plačiąja prasme "artimųjų", kinta nuolat, palyginkite, pavyzdžiui, bendravimą su savo vaiku, kai jis dar kūdikėlis, paauglys ar jau subrendęs žmogus. Juk yra skirtumas, ar ne? Mano požiūriu, tai, kad mano vaikai ima gyventi savarankiškai, veda/išteka, susilaukia vaikų yra tik keli iš faktorių, kurie prisideda prie jų, kaip brandžių asmenybių formavimosi (uf, kaip sudėtingai parašiau), ir radikaliai mano santykių su vaikais nepakeitė - mūsų bendravimas keitėsi (ir tebesikeičia) pamažu, jiems augant ir bręstant. Pavyzdžiui, viena mano dukra pasirinko mano profesiją, tai dabar mudvi esame beveik kolegės ir turime naujų temų pokalbiams.

2. Na, Bekasė, jei gerai prisimenu, žmones skirsto į šeimą, kurią sudaro žmona, vyras ir vaikai, artimuosius - tėvus ir kitus kraujo gimines, draugus, pažįstamus ir t.t. Kažkaip vyro giminėms toje hierarchijoje vietos neatsirado. Man tai atrodo keista ir įdomu, todėl klausinėju. O kad vyras sprendžia klausimus su savo gimine, o žmona - su savo, man neatrodo keista, patys su vyru dažniausia taip elgiamės. Ką čia komentuoti?

SUtinku su Jumis, kad kraujo rysys dar nieko nereiskia. Ir, kad santykiu pobudis nebutinai atspidi zmoniu (ne)geruma. Manau, kad sis teiginys puikiai dera su mano issakyta nuomone, kad "titulas" (anyta, marti ir t.t.) nera geru santykiu garantas. Vienintelis dalykas ka keicia "titulas", tai kaip deretu tuos santykius modeliuoti, nes tai veikia ne viena zmogu ir ne tik tuos du apie kuriu santykius kalbetume. Turetu buti savaime suprantama, kad jei marcios-anytos santykiai veikia bent viena ju abieju mylima zmogu (vyra/sunu), ABI turetu stengtis tarpusavio santykius palaikyti kaip minimum mandagius. Bet grazi teorija ne visiems taip lengvai prisitaiko gyvenime. Saunu, jei Jus nuo jaunu dienu buvote gudri manipuliatore, diplomate, lydere ir sugebedavot prasisukti be konfliktu. Ir, kad anksti supratote jog kartais reikia pralaimeti musi, kad laimeti kara. As siu dalyku tik mokausi ir viskas vyksta letai. Neturiu igimtos manipuliatoriaus gysleles, liezuvis greitesnis uz minti, o ir isdidumas kartais neleidzia nusileisti. Laimei, suvokti kaip mano elgesys veikia artimus zmones pavyko greiciau, todel galiu save "tvarkyti" kryptingai. Betgi suvokiu, kad ne visi zmones pasauli mato kaip as ar kaip Jus. Zmones ydingi ir ju tarpusavio santykiai ydingi. Kazkaip keistai atrodo kai pvz Bekase linksniuojama, kad bloga, ishiperbolizuojami ir pyrageliai ir "griezta hierarchija", nes ji nesugeba naudotis filosofija, kuria gyvena vaikus uzauginusios ir daug gyvenimo maciusios moterys. Tarsi savikontroles, bendravimo ir panasiu dalyku ismokstama vos tik kas paliepia, 5 minutes ir jau profas Juk pirmiausia reikia ivertinti kokia nauda bus gauta is pasikeitimu (vyro, vaiku komfortas, geresne atmosfera seimoj/giminej), kiek pastangu reikes ideti igyvendinti pasikeitimams (daaaug), kiek laiko tai uztruks (ilgokai). Tik tada galima imtis kazkokiu veiksmu ir atkakliai siekti rezultato. Galiausiai, keisti gali save, savo elgesi, savo poziuri, kito zmogaus - ne. O santykiai visgi abipusiai (ar keliasaliai). Jei viskas butu taip lengva (lydekai paliepuus, man panorejus ) kaip forume gauti pylos ir iskart pasikeisti, daug psichologu ir visokiu koucingo specialistu butu be darbo. Gal tai kaltas tas technologijos amzius, kad mokomes ne bendrauti, matyti veidus, skaityti emocijas, o sedeti prie ekrano ir apie viska suzinoti is guuglo?


1. Bet ar klausimais galima pakeisti kaip zmogus apibrezia seima? Is vienos pagyvenusios moteriskes esu girdejus, kad jei be sliubo baznycioj, tai ne seima, o palaida bala, nes neprisieke pries Dieva. Ir klausk to jos neklauses, nera seimos ir viskas. Ir Jusu ar mano seimos apibrezimas nepasikeistu nuo klausimu. Santykiu modeliavimas, tai jau kas kita. Kaip sakote, santykiai evoliucionuoja, priklausomai nuo zmogaus amziaus, tam tikru kitu aplinkybiu. Ir skirtingi santykiai bus su zmonemis su kuriais susitikome vaikystej, jaunystej ar vyresniame amziuje, kur juos sutikome ir t.t. Na tarkim vyra issirenkam pacios, bet jo visa gimine tai prizas-siurprizas. Ir keblu pasidaro jei anyta, uosvis ar dar koks vyro giminaitis is tu, su kuriais kur susitikes neuzmegztum draugystes, o gal but ir apskritai vengtum. Is vienos puses, del vyro kaip ir reiketu stengtis, bet is kitos norisi saves nelauzyti, per save nelaipioti ir tiesiog vengti bendravimo apskritai. Kalbant apie tai, ka vaikai is to ismoks... Nezinau. Mano nuomone, svarbiausia yra kokius santykius vaikai mato tarp tevu, savo artimiausiam rate. Tuomet jau eina seneliai, kiti giminaiciai, seimos draugai. Kiekvienas vaikas viska susidelios savo galvelej kaip supras, o augdamas ims suprasti kitaip, daugiau pastebes, kitaip interpretuos... Na tarkim as nesitikeciau is 5mecio, kad jis suprastu kas vyksta kai mama naudoja visas diplomatijos gudrybes, kad issisukt is anytos eilinio klausimo "kada bus daugiau anuku" nepasiunciant jos i visas keturias puses, nors jau tie zodziai ant liezuvio galo. Juk diplomatija tai daug uzslepto darbo Tuo paciu savaime suprantama, kad jei prasideda rekimo maratonas, tai galima suprasti kuris ji "laimejo" ir mazam vaikui nereikia ilgai sukti galvos, kad paciam isbandyti ekavimus kai kitakart mama subars Bet, taip pat vaikai anksti supranta kur yra ribos. Juk buna, kad su tevais vaikai sienom lipa, nesuvaldysi, o pas senelius palikti zaidzia sau graziai, jokiu bedu. Taigi is vienos puses butu elgesio kopijavimas (mama pykstasi su mociute, reiskias taip galima), is kitos puses yra asmeniniai santykiai (su mama sutariu, bartis nereikia) ir pasekmiu interpretacija (mama susibare su mociute, mociute liudna, bartis negerai, nes tai liudina zmones).
2. Tai man ir idomu, kodel jei normalu zmonai spresti reikalus su savo gimine, vyrui su savo, kodel Bekases seimai priskiriama "griezta hierarchija"? Net nepastebejau, kad butu klausimu kam kile ar anksciau apie tai kalbetasi su mama, kaip ji reagavo, ar sutiko su juo kalbetis ar atsisake, nes nori elgtis pagal situacija ir t.t. Galbut kazka praleidau ir situacija vertinu pavirsutiniskai, bet mano supratimu tai ta pati santvarka kaip ir pas kitas (Bekasinas paprase mamos kilusias (su vaikais?) problemas adresuoti jam). Ta dalis, kad del sito kilo barnis ir koks jis negeras sunus, jau atskira tema. Bet tam barniui buvo priskirta ir mociutes kaltinimas vaiku neprieziura, bent as isskaiciau, kad barnis buvo butent del nesikalbejimo su sunum. Na taip, galima sakyti, kad idealiu atveju arba Bekasinas kaskart mamos praso su juo spresti problemas ir ji to nedaro, o jis vis graziai praso, arba jis praso-ji nedaro-jis nusispjauna ir susitaiko, kad ji to nedarys arba Bekasinas atsisako minties tureti kazkokia santykiu struktura, kad visi elgtusi kaip nori. Na bet neidealus tas bekasinas, kantrybes neturi, nori nusistatyt tam tikras ribas ir nors tu kuola jam ant galvos tasyk.

na ir kas is to, kad nera absoliuciai vieno ir teisingo seimos apibrezimo? Jo gi ir nereikalaujama. Na bent jau santykiams tarp zmoniu.
Teisiniu poziuriu gal ir logiska butu ji apibrezti, kad butu aisku kas kur ir kada, o ne vienu atveju tai traktuojama taip, kitu atveju tai traktuojama anaip.

blogai atsimeni - pakartoju

galiu dar patikslinti - tiek kraujo giminystes, tiek svainystes rysiais susijusius zmones placiaja prasme vadinu giminemis. Tai vyro gimines, tuo paciu ir anyta yra giminiu "skyrelyje".

Na, tataigi ir rašėte apie "žmones su kuriais aš susieta giminystės ryšiais", bet ne apie "svainystę". Pabandykite pati dar kartą perskaityti, ką rašėte, negalvodama apie tuo metu vykusios diskusijos kontekstą ir t.t., cituoju: "Trumpas aplinkiniu zmoniu skirstymas: seima (dabar tai vyras ir vaikai) artimieji - tai man brangus ir svarbus zmones (tevai, brolis, kai kurie draugai, kai kurie giminaiciai...) draugai, giminines (zmones su kuriais as susieta giminystes rysiais), pazistami ir t.t."

O dabar įsivaizduokit, skaito šį tekstą Ašaka, ir mato, kad Bekasė visus pažįstamus deda į keturis "stalčiukus": pirmame - jos vyras ir vaikai, antrame - jos tėvai, kai kurie draugai ir giminaičiai, trečiame - likę draugai, ir, pagaliau, ketvirtame - likę giminės. "Aha - galvoja Ašaka: - tai išeitų, kad uošviai, irgi visokie kitokie vyro giminaičiai Bekasei "žemiau plintuso", ką patvirtintų ir jos vyro instrukcija mamai šiukštu nesikreipt į Bekasę tiesiogiai, o tik per jį". Logiška, ar ne?

Matote, gavosi tobulas nesusikalbėjimo pavyzdys, kaip tik į marčių/anytų santykių temą .

Nes man ne i galva neatejo, kad susieti giminystes rysiais, tai tik kraujo rysium susietas zmogus.
Kazkada is mokyklos laiku (tik dabar neatsimetu kurios pamokos) prisimenu, kad gimines yra dvieju rysiu - kraujo gimines ir santuokines gimines. Po Aimejos nusistebejimo pavarciau civiline kodeksa ir radau, kad tai vadinasi svainystes rysiai (toki terminas kaip svainis zinojau, bet svainystes rysiu - ne).

Na matai, zmogui reikia kodeksa pavartyti, kad anyta taptu zmogumi, kuriam leistina bednrauti tiesiogiai ne per antrus zmones. Be kodekso, is elemtaraus zmogiskumo... Sunkus atvejis.

Labai pritariu sioms mintims
Lasas po laso ir akmeni prataso...