QUOTE(cambala @ 2014 04 30, 08:20)
Siandien rasau ir galvoju, is kur tiek stiprybes pas mane? Dar kol kas pati neisprotejau, nesusigeriau (nors kartais vyno viena nusiperku), tik kartais taip negera ant sirdies buna. Ypac kada baruosi ir rekiu. Nes neklauso issidirbineja, nors tu ka. Anksciau labai imdavau viska i sirdi, kiekviena uzgauliojima, neteisybe. Dabar jau demesio nekreipiu, padarau kaip robotas ka reikia ir uzsidarau savam pasauly. Taip viduj mama myliu, bet ji nebe tas zmogus. Pries du metus neurologe sake: jus turit suprasti viena dalyka dabar, kad jau nebera mamos, yra tik jos kunas
.
Labai pavargau per paskutinius metus. Pavargau ne tik emociskai, bet ir fiziskai. Nes 1.5 metu patys su vyru remontavom mamos buta(kurio didesne nei puse dalis po tam tikru ivykiu yra mano brolio
).
Ir va cia pas mane gaunasi viduj sumaistis, jau nezinau ar as aplamai teisingai viska dariau.

Labai pavargau per paskutinius metus. Pavargau ne tik emociskai, bet ir fiziskai. Nes 1.5 metu patys su vyru remontavom mamos buta(kurio didesne nei puse dalis po tam tikru ivykiu yra mano brolio

Ir va cia pas mane gaunasi viduj sumaistis, jau nezinau ar as aplamai teisingai viska dariau.
O kur mums dėtis? Turi kažkas tas mamas prižiūrėti, o jei daugiau nėra kam? Nu teoriškai yra, bet praktiškai tik aš. Tai ir būnam sykiu. Nes nėra pasirinkimo. Tu su vynu bovyjies, aš kokią paskaitą įsijungiu pasiklausyti, kaip neimti taip visko į galvą











Šiaip tai mažiau reik apie viską galvoti: pasidarai kas tam sykiui reikalinga ir stengtis kažkur kitur nukreipti dėmesį. Nes jei pradedi galvoti, kokie aplink visi šunsnukiai, tai... uch...

